Prekybininkai dar nežino, kuo keisti plastikinius maišelius

Publikuota: 2014-04-24
Atnaujinta 2015-06-01 13:15
svg svg
Nuotrauka: Mike Mergen ("Bloomberg News")
„Verslo žinios“

Naujos kadencijos Europos Parlamentas spręs, kokiomis priemonėmis riboti plastikinių maišelių naudojimą prekybos centruose. Šie sprendimai itin aktualūs Lietuvos prekybininkams, nes mūsų šalis yra tarp daugiausiai plastikinių maišelių sunaudojančių ES šalių. Pas mus vienam pirkėjui per metus tenka 40 maišelių, o, pavyzdžiui, danas išsiverčia nupirkdamas 4 maišelius.

VŽ jau rašė, kad Europos Parlamentas (EP) siūlo iki 2017 m. dukart sumažinti plonų plastikinių maišelių naudojimą, o iki 2019 m. pasiekti, kad rinkoje būtų naudojama 80% mažiau tokių maišelių palyginti su 2010 m.Tačiau vis dar svarstoma, kokios priemonės padėtų sumažinti plonesnių negu 50 mikronų plastikinių maišelių naudojimą. Kol kas apie naujus mokesčius ar ribojimus nekalbama. Tuo turėtų pasirūpinti naujos kadencijos EP, išrinktas gegužės 25 dieną.Lietuvos prekybos įmonių asociacijos duomenimis, plastikinių maišelių sunaudojimas mūsų šalyje ne tik išlieka didelis, bet ir nuosekliai auga. Pavyzdžiui, pernai 8 stambiausių prekybos tinklų parduotuvėse mažų plastikinių maišelių produktams sudėti sunaudota 717 mln. vnt. 2012 m. šis skaičius sudarė 700 mln. vnt., 2011 m. – 663 mln. vnt. Auga ir didesnių plastikinių maišų (10-50 mikronų), su tinklų logotipais, naudojimas. 2013 m. jų nupirkta 108 mln. vnt., užpernai – 99 mln. vnt., 2011 m. – 96 mln. vnt.VŽ pasiteiravus, kiek plastikinių maišelių sunaudoja stambiausių prekybos centrų klientai, duomenis atskleidė tik UAB „Maxima LT“. Tuo metu „RIMI Lietuva“, „IKI“ ir „Norfa“ atsisakė pateikti skaičius.Lauryno Vilimo, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdančiojo direktoriaus, nuomone, prekybininkai slepia šią informaciją nenorėdami atskleisti, kokią rinkos dalį jie užima.„Maišeliai visuose prekybos centruose naudojami vienodai ir tiems patiems tikslams. Galima išskaičiuoti rinkos dalis ir jų dydžius“, – priežastį nurodo p. Vilimas.

„Maxima“: spręsime, kai įsigalios draudimai

Kol kas nekalbama apie priemones, kurios padėtų sumažinti plastikinių maišelių naudojimą Lietuvoje.Renatai Saulytei, UAB „Maxima LT“ Komunikacijos vadovei, žinomi įvairūs plastikinių maišelių naudojimo mažinimo pavyzdžiai – vienos šalys ėmėsi draudimų, kitos įvedė papildomų mokesčių.„Jei plastikinių maišelių naudojimo draudimas ar pakeitimas jų kita alternatyva Lietuvoje bus reglamentuotas įstatymais, jų, be abejo, mes laikysimės. Tuomet ir ieškosime geriausio, ir svarbiausia – mūsų klientus tenkinančio sprendimo“, – sako p. Saulytė.Ji įsitikinusi, kad prieš ką nors draudžiant ar apmokestinant būtina pateikti alternatyvą, kad klientas turėtų pasirinkimo galimybę.Efektyvesnė priemonė, pasak pašnekovės, būtų ne drastiškas draudimas, bet visuomenės ugdymas, skatinimas ją būti sąmoninga, mažiau naudoti plastikinių maišelių. Prekybos tinklas ir pats imasi tokių akcijų. Pavyzdžiui, sveriamų prekių skyriuose prie vienkartinių maišelių stovų tvirtinami specialūs lipdukai su klausimu: „Ar tikrai Tau reikia dar vieno maišelio?“„Maximose“ klientai renkasi iš dviejų dydžių plastikinių maišelių pirkiniams, pagamintų naudojant plastiko irimą paspartinančius priedus, t.y. draugiškesnių gamtai, taip pat ekologiškų, visiškai suyrančių plastikinių maišelių, pagamintų iš kukurūzų krakmolo.„Per praėjusius metus ekologiškų pirkinių maišelių pardavėme beveik 100.000 vnt. Šių maišelių paklausa nuosekliai auga. Vis tik paprastų plastikinių maišelių kasmet parduodame kelis kartus daugiau nei ekologiškų“, – skaičiuoja p. Saulytė.Nemokamų plastikinių vienkartinių maišelių, skirtų susidėti sveriamiems produktams, priklausomai nuo parduotuvės dydžio, vietovės, kurioje ji veikia ir kitų aplinkybių, vidutiniškai per mėnesį sunaudojama nuo keliolikos iki kelių dešimčių tūkstančių vienetų.

Alternatyvos dar nėra

Popieriniai maišeliai, kurių didžiuosiuose prekybos centruose taip pat siūloma, yra brangesni už plastikinius. Tačiau jie, anot prekybininkų, negali atstoti plastikinių maišelių š– į juos netinka dėti skystį išskiriančių produktų, pavyzdžiui, žuvies, mėsos.„Medžiaga, pakeisianti plastiką, turėtų ne tik būti pakankamai pigi, saugi vartotojui, universali naudoti, tausojanti gamtą. Kol kas neturime alternatyvos vienkartiniam plastikiniam maišeliui“, – pažymi p. Saulytė.Anot jos, prieš priimant sprendimą plastikinius maišelius pakeisti popieriniais, reikėtų pagalvoti apie popieriaus žaliavą. Juolab kad plastikiniai maišeliai buvo išrasti ir pradėti naudoti kaip efektyvi priemonė medžiams išsaugoti. Tuomet baimintasi, kad popierinės dėžės ir popieriniai maišeliai, kurių gamybai kertami medžiai, prisideda prie vis spartesnio miškų kirtimo.Andrius Petraitis, prekybos tinklo „IKI“ Viešųjų ryšių departamento vadovas, sako, kad kol kas nesvarstoma galimybė pereiti prie popierinių maišelių naudojimo, nes „jie aplinkosauginių problemų neišsprendžia, yra nepatvarūs, netinka naudoti kai kuriems produktams, daugiau sveria, jiems pagaminti kertami medžiai, sunaudojama daugiau energijos nei gaminant plastikinius maišelius“.Pasak jo, „Iki“ naudojami plastikiniai pirkinių maišeliai turi įmaišytų priedų, todėl maišelis visiškai suyra. Be to, trečdalis maišelio  pagamintas iš perdirbto plastiko.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Norfa“ pokyčių neplanuoja

Darius Ryliškis, „Norfos“ atstovas spaudai, atsisakė atskleisti, kiek maišelių sunaudoja „Norfų“ klientai. Tai, pasak jo, yra komercinė paslaptis. Šio mažmeninės prekybos tinklo atstovas įsitikinęs, kad plastikiniai maišeliai pirkėjams yra reikalingi.„Mūsų pirkėjai yra patenkinti nusistovėjusia tvarka. Jei daugumai „Norfos“ pirkėjų dėl vienokių ar kitokių priežasčių plastikinių maišelių naudojimas taptų nepriimtinas, arba, jei Lietuvos valdžia ar ES, norėdama mažinti tokių maišelių naudojimą, nuspręstų juos apmokestinti, ar imtųsi kitokių priemonių, skatinančių naudoti popierinius ar dar kokius nors maišelius, tuomet „Norfos mažmena“, žinoma, reaguotų į tokius pokyčius“, – teigia p. Ryliškis.Kol kas, anot jo, jokių pokyčių imtis neplanuojama, o sunaudotų maišelių kiekiai išlieka stabilūs. „Norfose“ prie kasų prekiaujama trijų rūšių pirkiniams skirtais plastikiniais, natūraliai suyrančiais maišeliais. Prekybos salėse nemokamai naudojamasi ne tik plonais plastikiniais, bet ir popieriniais maišeliais, karšti produktai dedami į maišelius iš folijos.

„Rimi“: išeitis – rūšiavimas

Paklausta, kiek plastikinių maišelių sunaudojama tinklo parduotuvėse, Giedrė Bielskytė, mažmeninės prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė, teigė: „Mes neskelbiame informacijos apie maišelių sunaudojimą mūsų prekybos tinkle“.O popieriniai maišeliai, jos vertinimu, nėra alternatyva plastikui, todėl galimybės keisti maišelių popieriniais, nesvarstoma.„Didelių pokyčių plastikinių maišelių prekyboje pastaraisiais metais „Rimi“ prekybos tinkle nepastebime, tačiau tikrai matome, kad daugėja žmonių, kurie į parduotuvę atsineša savo maišelį pirkiniams ir neprašo arba net atsisako nemokamų maišelių smulkiems pirkiniams susidėti“, – sako p. Bielskytė.Ji pažymi, kad „Rimi“ plastikiniai maišeliai – tiek nemokamai dalinami, tiek tie, kuriuos pirkėjas įsigyja prie kasos – pagaminti naudojant 33% perdirbto plastiko.„Mūsų maišelius pirkėjai gali rūšiuoti ir dėti į plastiko konteinerius. Jie vėliau yra perdirbami. Taip pat raginame savo pirkėjus plastikinius maišelius naudoti kelis kartus, be to, siūlome popierinių, medžiaginių krepšių pirkiniams“, – sprendimą nurodo p. Bielskytė.

Priemones rinksis pačios

Margret Auken, teisės aktą dėl plastikinių maišelių kuruojanti Europos Parlamento narė iš Danijos siūlo įvesti privalomą plastikinių maišelių kainodarą. „Apmokestinti vienkartinio naudojimo maišelius – patikrinta ir veiksminga priemonė, galinti sumažinti jų naudojimą“, – pabrėžia ji.Tačiau dauguma EP narių mano, kad konkrečius būdus mažinti maišelių naudojimą pagal joms labiausiai tinkančią situaciją turi pasirinkti pačios valstybės. Jos galėtų pasitelkti mokesčius, rinkodaros priemones ar net draudimus.Kokiais priemones mažinti plastikinių maišelių naudojimą taikys Lietuva, kol kas neaišku. Valentinas Mazuronis, Aplinkos ministras, sutinka, kad ši diskusija yra labai aktuali, tačiau ir jis dar neturi nuomonės, kaip sumažinti maišelių naudojimą.„Jeigu iš karto imsimės draudimų, verslo ar vartotojo apmokestinimo, kaip tai padarė danai, tai nebus nieko gero: verslas kentės, o gyventojai irgi nesupras. Todėl, mano nuomone, reikia laipsniško ir ne tokio drastiško kelio“, – ministrą cituoja EP spaudos tarnyba.Dėl šio teisės akto bus toliau deramasi su ES šalių Vyriausybių atstovais, o galutinį sprendimą priims jau naujos sudėties EP.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku