Pinigų spausdinimo era baigiasi, metas mokesčiams

Publikuota: 2014-04-22
Atnaujinta 2015-06-01 13:02
svg svg
Nuotrauka: "Bloomberg"
„Verslo žinios“

Didžiųjų centrinių bankų eilę metų vykdoma kiekybinio skatinimo politika sukėlė turto kainas, tačiau ekonomikos augimo tikslų nepasiekė. Nors pinigų spausdinti bankai dar nesiliaus, ateina laikas, kai reikia imtis fiskalinių priemonių šalinti atskirčiai ir auginti ūkiui, įsitikinęs Robertas Bergqvistas, SEB banko vyr. ekonomistas.

„Monetarinė politika, kurią daugelis šalių vykdė pastaruosius porą metų, sukūrė augančias turto kainas. Biržos kyla, brangsta nekilnojamas turtas. Problema ta, kad mes norėtume, jog augtų ekonomika“, – interviu VŽ kalba p. Bergqvistas.Pasak jo, augantis turtas prisideda prie kai kurių gyventojų gerovės, tačiau dažnu atveju šie gyventojai jau yra pasiturintys. Todėl ekspansinė pinigų politika didina socialinę atskirtį, bet beveik neturi įtakos vartojimui, vienam pagrindinių ekonomikos variklių. Apie didesnių mokesčių galimybę ir būtinybę dar praėjusių metų spalį prakalbo Tarptautinis valiutos fondas.„Didinant mokesčius galima perskirstyti pajamas ir gerovę ir taip paskatinti ekonomikos augimą. Kylančios turto kainos buvo naudingos kai kuriems namų ūkiams, bet jie jau yra geroje ekonominėje padėtyje. Panaudojant mokesčius, pinigai grįžta vyriausybei, o ji gali juos panaudoti investuodama į infrastruktūrą arba sumažindama mokesčius tiems namų ūkiams, kurių ekonominė padėtis prastesnė“, – aiškina ekonomistas.

Pinigų mašinų neišjungs

Jis skaičiuoja, kad JAV ir Japonijos centriniai bankai vien šiemet į pasaulio ekonomiką įlies 1,15 trln. USD, o apskritai kiekybinio skatinimo apimtys pasieks 13,65 trln. USD.„Tai milžiniški pinigai. Palyginti, ši suma sudaro 20–25% pasaulinės akcijų biržų kapitalizacijos“, – nurodo p. Bergqvistas.Be to, šie pinigai dar multiplikuojasi, nes juos perskolina komerciniai bankai. Pasak jo, pinigų multiplikatorius JAV šiuo metu siekia 3 ar 4. Kita vertus, jei pažiūrėti į istoriją, įprastinis multiplikatorius JAV turėtų būti 10 – tai reiškia, kad 1 į bankinę sistemą įdėtas doleris turėtų sukurti dar 9.Mažesnį pinigų kūrimą, o tuo pačiu ir monetarinės politikos efektyvumą, anot ekonomisto, lemia ir pasiūla, ir paklausa. Bankai atsargūs, jų reguliavimas griežtesnis, tuo pačiu mažesnis skolinimosi poreikis.Ekonomisto teigimu, tai, kad reikia fiskalinių priemonių, nereiškia, jog pinigų spausdinimo derėtų atsisakyti. Kiekybinio skatinimo politika, centriniams bankams spausdinant pinigus ir supirkinėjant obligacijas, kurią pradėjo Japonija, turi kelis tikslus, kurie vis dar aktualūs.„Reikia suteikti finansų sistemai likvidumo, nes kai kuriose šalyse bankai tebėra silpni. Tai vienas tikslas. Kitas – centriniai bankai siekia ir to paties turto brangimo, nes taip bankams ir namų ūkiams yra lengviau grąžinti skolas. Trečia, centriniai bankai tikisi taip padidinti infliacijos lūkesčius“, – dėsto p. Bergqvistas.

Žemos infliacijos spąstai

Europos centrinis bankas norėtų, kad infliacija euro zonoje siektų 2%. SEB prognozuoja, kad šiais ir kitais metais kainos didės vos 0,5% per metus. Nors labai žemo lygio infliacija yra geriau, nei kainų kritimas, iš jos išsivaduoti, pasak p. Bergqvisto, bene taip pat sunku.„Jei prieš kelis metus būtum paklausęs centrinių bankų valdytojų, jie pasakytų, kad infliaciją sukelti lengva, daug sunkiau ją sumažinti. Bet per pastaruosius 5–7 metus mes supratome, kad tai visai nėra lengva. Infliacija šiandien yra pasaulinis fenomenas, ji nusistovi pasauliniu lygiu. Kol pasaulio ekonomikoje yra nenaudojamų išteklių, o taip yra Azijoje, Europoje ir JAV, bendrovėms sudėtinga kelti kainas, o tai reiškia žemą infliaciją“, – aiškina ekonomistas.Pasak jo, gyventojams ir įmonėms visame pasaulyje trūksta pasitikėjimo ekonomikos augimu. Prie to dabar prisideda ir Ukrainos krizė bei su tuo susijusi ekonominė suirutė Rusijoje.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Neapibrėžtumas prie Baltijos

Balandį SEB sumažino ekonomikos augimo prognozes visoms trims Baltijos šalims, ypač Latvijai ir Estijai.„Yra dvi priežastys. Viena – rezultatai kol kas prastesni, nei mes tikėjomės. Žiūrime į skaičius ir esame nemaloniai nustebę. Tačiau pagrindinė priežastis yra išorinė aplinka. Matome silpną augimą euro zonoje ir ekonomines problemas Rusijoje bei Suomijoje. Tai Baltijos šalių ekonomikas veikia neigiamai“, – sako p. Bergqvistas.Prognozė Latvijai sumažinta nuo 4,8% iki 2,9%, o Estijai – nuo 2,6% iki 0,5%. Lietuvai SEB šiemet prognozuoja 3% (vasarį prognozė buvo 3,5%), o 2015 m. – 4% augimą – sparčiausią Europoje.„Prognozė atrodo pakankamai gera, bet ji remiasi pakankamai, sakyčiau, optimistiniu politiniu scenarijumi. Rusijos-Ukrainos krizė dar vystosi ir, jei kas nutiks, mūsų laukia toliau lėtėsiantis ekonomikos augimas.Ši krizė prideda galybę neapibrėžtumo – visų pirma politinio, bet jis persiduoda investicijoms ir privačiam vartojimui. Tuo pačiu metu yra didelė rizika, kad jei sankcijos taps agresyvesnės, tai sukurs dar daugiau problemų Rusijai, o tai reikš ir neigiamą poveikį Baltijos šalims“, – kalba p. Bergqvistas.Pasak jo, skirtingai nei Latvijos ir Estijos atveju, Lietuvai Rusijos-Ukrainos krizės ir Suomijos ūkio nuosmukio poveikis nebus toks skaudus.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku