Bankininkai ūkininkus paskolų siunčia į Seimą

Publikuota: 2014-04-21
Atnaujinta 2015-06-01 13:18
svg svg
Nuotrauka: Juditos Grigelytės („Verslo žinios“)
„Verslo žinios“

Ūkininkai pajuto Seimo narių varžytuves, kas sukurs kuo griežtesnius ribojimus pirkti žemės ūkio paskirties plotus, – sklypų kaina susvyravo, bankai užsimena, kad paskolų gali būti mažiau.

Finansines institucijas teikti paskolas stabdo tai, kad ūkininkų ar bendrovių žemės valdos negali būti didesnės nei 500 ha.Toks susilaikymas aiškinamas tuo, kad jei bankams tektų kaip užstatą perimti didesnius sklypus, jie to negalėtų padaryti. Sklypai tampa užstatu, kurio negalima perimti. „Žemės rinkos požiūriu ribojimas nuosavybės teise valdyti didesnius kaip 500 ha plotus mažina šio turto likvidumą, nes sumažėja norinčių bei galinčių ją pirkti skaičius ir turto paklausa. Kartu gali sumenkti žemės, kaip įkeičiamo turto, patrauklumas“, – konstatuoja Daliaus Darulis, DNB banko Maisto pramonės ir energetikos verslo departamento vadovas.Kitas pavojus, dėl kurio žemė kaip užstatas tampa ne itin įdomus, – Seime rengiami žemės ūkio paskirties plotų pirkimo saugikliai. Pavyzdžiui, jei bankas už negrąžintas paskolas turi perėmęs bent 10 ha iš anksčiau, jis daugiau negali perimti nė vieno aro, nes bus vertinamas kaip nekvalifikuotas žemdirbys. O šie negali valdyti daugiau nei 10 ha žemės.Trečias neigiamas aspektas – parduoti turtą varžytinėse, kad jo nereikėtų įtraukti į bankų balansą, bus sudėtingiau, nes galimų pirkėjų skaičius bus apribotas.„Bet kokie ribojimai menkina žemės kaip užstato patrauklumą. Jau dabar leidimas pirkti ne daugiau kaip 500 ha bankams yra galvos skausmas. Blogais laikais perėmus vieną didelį ūkį, kitą perimti bus sudėtinga“, – aiškina Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos pirmininkas.Ūkininkai taip pat sunerimo, kad paskolų upelis gali išsekti, tačiau viliasi, jog kredito institucijos ras išeitį ir lėšų sėjai bei technikai pirkti nepritrūks.„Ūkininkai – vieni patikimiausių klientų, o šios kalbos tai tiesiog kredito institucijų spaudimas politikams. 500 ha riba – gan rimtas argumentas, tačiau žemės kaina ilgalaikėje perspektyvoje tik didės. Nustebčiau, jei bankams ji staiga taptų netinkamas užstatas“, – bankų keliamomis problemomis stebisi Bronius Markauskas, Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas.Kita vertus, ir jis pripažįsta, kad galbūt kol kas trūksta įstatymo įgyvendinamųjų aktų, kuriais kredito institucijos nebūtų prilyginamos ūkininkams. Jos neperka sklypų, jais nespekuliuoja. Juolab ribojimai ir kuriami tam, kad ūkininkai būtų apsaugoti nuo spekuliantų ir su žemės ūkiu nesusijusių investuotojų.

Rinka susvyravo

Iki šiol kredito institucijoms perimti finansinių sunkumų patiriančių stambių ūkių ar bendrovių nereikėjo. Juos kartu su žeme nupirkdavo didžiosios šalies žemės ūkio verslo grupės. Bent jau DNB daugumą valdomų žemės ūkio paskirties sklypų perima ne iš žemdirbių, bet iš nekilnojamojo turto plėtotojų, kurie nespėjo pakeisti valdų paskirties. Dabar didieji žaidėjai įsigyti šių objektų negali, nes patys tiesiogiai ar per susijusius asmenis valdo daugiau kaip 500 ha.„Mes suinteresuoti, kad bankams galiotų kiek kita tvarka nei investiciniams fondams ar spekuliantams. Ūkininkams tiesiog reikia paskolų“, – sako p. Markauskas.ŽŪR vicepirmininkas primena, kad nuostata, jog negalima turėti daugiau kaip 500 ha, galioja jau seniai, tik niekas į ją nekreipė dėmesio ir lengvai rasdavo būdų, kaip ją teisėtai apeiti.Politinį triukšmą, regis, jau pajuto žemės rinka. Registrų centro duomenimis, pernai paskutinį ketvirtį ji pigo iki 30%. Kaina į buvusias vėžes pradėjo grįžti tik šiemet.Ponas Kropas, kol Seimas nepriėmė galutinių žemės ūkio paskirties sklypų pardavimo saugiklių (svarstoma keletas variantų), nesiima spėlioti, kiek gali kristi kreditavimo apimtis. Smulkesni ūkiai dar finansuojami imant sklypus kaip užstatą, tačiau jei bus įvesta papildomų ribojimų, jų turto likvidumas mažės. Menks galimų pirkėjų skaičius. Jau dabar paskolų išduota palyginti daug ir papildomų pinigų bus skiriama nenoriai.„Žemės ūkis bankams buvo patrauklus sektorius, sukurta specialių kreditavimo programų. Ūkininkai ir toliau galės gauti paskolų užstatę išmokas, tačiau kaip bus su žemės ūkio paskirties žeme, – paprastai kreditai užstatant sklypus buvo imami investicijoms, apyvartinėms lėšoms, – bus aišku tik tada, kai įsigalios visi įstatymai“, – aiškina p. Kropas.Asociacija kol kas neturi duomenų, kiek gali sumažėti žemės ūkio kreditavimas. Tiesa, bankai skelbia, kad paskolų čiaupo ūkininkams visiškai neužsuks.„Mūsų politika nesikeičia, nes teikdami kreditus pirmiausia žiūrime, ar ūkininko ar bendrovės verslas generuoja teigiamus pinigų srautus, t. y. kad pasiskolinti ir į verslą investuoti pinigai uždirbtų pakankamą grąžą, kad pakaktų ir paskolai grąžinti, ir tolesnei veiklai plėtoti“, – aiškina p. Darulis.

Mažesnis derlius

Paskolų šį pavasarį ūkininkams reikės daugiau nei anksčiau.„Derliaus bus mažiau ir jis pigesnis nei pernai. Jei įvertintume tai, kiek kainavo trąšos, chemikalai, ūkininkai šiemet balansuos ties pelno ir nuostolių riba“, – prognozuoja Dainius Pilkauskas, AB „Linas Agro Group“ (LAG) prekybos direktorius Baltijos šalims.Kita žinia, pakertanti ūkių finansus, – tai per žiemą iššalę pasėliai ir mažėjanti grūdų supirkimo kaina. Nors kiek bus mokama už derlių per javapjūtę ir kiek grūdų pribyrės į kombainų bunkerius, niekas nežino, LAG taip pat pradėjo atsargiau dalyti prekių kreditus.„Dirbame su senais ir patikimais klientais, tačiau į juos žiūrime pro didinamąjį stiklą. Svarbu ne tik finansinės ataskaitos, bet ir kaip ūkininkas valdo savo verslą“, – dėlioja p. Pilkauskas.Jis įvardija ir kitą galimą nemalonią staigmeną – daug žemdirbių pelną skyrė valdoms plėsti, tačiau kol kas neaišku, kaip bankai vertins žemę kaip užstatą. Įvedus prekybos sklypais ir valdos dydžio apribojimus niekas nežino, kiek šis turtas bus likvidus. Šiuos pokyčius vertinti dar kiek anksti.„Laukiame kelerių iš eilės sunkių metų. Tokių pelningų, kokie buvo 2012–2013 m., galbūt niekada nebebus. Brangsta žaliavos, auga mokesčiai, ateityje pelnas mažės“, – sako p. Markauskas.* * *Liks tik smulkieji ūkiai

Simas Gudynas, advokatų kontoros LAWIN asocijuotas partneris:
Šiandien galioja norma, kad fiziniai bei juridiniai asmenys ir susiję asmenys negali valdyti daugiau kaip 500 ha. Iki naujųjų metų nebuvo sąvokos „susiję asmenys“ ir bankams nebuvo bėdos, jei reikėjo parduoti įkeistus ūkius. Juos supirkdavo didžiosios žemės ūkio verslo grupės, stambūs ūkininkai. Perimti užstato nereikėjo, nes sklypai buvo paklausūs ir skolas bei užstatą nupirkdavo.
Po sausio 1 d. rinka sulėtėjo ir kainos pradėjo kristi, nes stambūs ūkininkai, žemės ūkio verslo grupės ir bendrovės pirkti didesnių plotų negali. Tačiau kol kas 500 ha gali įsigyti bet kuris mirtingasis, neturintis žemės.
Jei nuo gegužės 1 d, kaip planuojama, įsigalios rengiami saugikliai, bet kuris žmogus ar įmonė, taip pat bankas galės įsigyti tik 10 ha. Pirkti didesnius plotus turės teisę tik kvalifikuoti ūkininkai.
Bankai iš esmės negalės perimti turto, jį galės tik parduoti viešose varžytinėse, tačiau dėl pirkėjų mažėjimo sklypai bus nelikvidūs. Žemės rinkoje liks tik palyginti smulkūs ūkiai. Tai reiškia, kad dabar už žemę kaip užstatą duodama 60–70% jos vertės, o vėliau už ją bus siūloma 20–30%. Šie ribojimai pirmiausia smogs patiems ūkininkams.Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Pinigų perlaidos Lietuvoje siunčiamos vis rečiau

Tiek vietinių, tiek tarptautinių piniginių perlaidų pastaraisiais metais nuosekliai mažėja. Lietuvos paštas...

Finansai
14:57
Kinija netikėtai apkarpė palūkanų normas

Kinijos centrinis bankas pirmadienį netikėtai apkarpė palūkanų normas ir išėmė dalį grynųjų pinigų iš bankų...

Finansai
10:55
Šiaulių bankas pirmadienį stabdo atsiskaitymus rubliais

Kitas žingsnis – nuo rugsėjo 1 d. stabdomi bet kokie atsiskaitymai į Rusiją ir Baltarusiją.

Logistika
2022.08.13
Šiaulių banko vadovas: tebelaukiame valdžios atsakymo, ar Kaliningrado tranzitas valstybei svarbus

Lietuvos institucijoms ir komerciniams bankams aiškinantis, kaip aptarnauti Rusijos mokėjimus už sankcionuotų...

Logistika
2022.08.12
Ukrainos bankai pirmąjį pusmetį patyrė 124 mln. Eur nuostolį

Ukrainos komerciniai bankai per pirmąjį pusmetį patyrė 4,65 mlrd. UAH (124 mln. Eur pagal dabartinį oficialių...

Rinkos
2022.08.12
„Kreda“ grupės pelnas pirmąjį pusmetį augo 21%

Kredito unijų grupės „Kreda“ pelnas ir pajamos pirmąjį metų pusmetį augo – nepaisant makroekonominių iššūkių,...

Rinkos
2022.08.11
„Lietuvos draudimas“ penktadaliu padidino pajamas, uždirbo kuklesnį pelną

„Lietuvos draudimo“ (kartu su Estijos filialu) šių metų pirmojo pusmečio pajamos siekė 158,8 mln. Eur ir buvo...

Finansai
2022.08.11
Medicinos bankas per pusmetį uždirbo 1,8 mln. Eur

Medicinos bankas šių metų pirmąjį pusmetį uždirbo 1,829 mln. Eur grynojo pelno, 9,95% mažiau nei per tą patį...

Rinkos
2022.08.11
„Luminor“ pelnas Baltijos šalyse šiemet augo 62,6% iki 44,4 mln. Eur

Viena didžiausių Baltijos šalių finansų grupių „Luminor“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 44,4 mln. Eur...

Rinkos
2022.08.10
„Luminor“ žaliųjų garantijų limitą „Green Genius“ padidino iki 12 mln. Eur

Atsinaujinančiosios energetikos įmonė „Green Genius“ su „Luminor“ banku Lietuvoje sutarė dėl žaliųjų...

Pramonė
2022.08.10
LKU kredito unijų grupei ekonomikos perspektyvos susirūpinimo nekelia

Lietuvos kredito unijų grupės kredito unijos ir toliau demonstruoja tvarų augimą, todėl gresiantis ekonomikos...

Rinkos
2022.08.10
Dėl sankcijų sustabdytus mokėjimus Lietuvos bankai turi patikrinti per tris savaites

Lietuvos komerciniai bankai dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai sustabdytus mokėjimus turi patikrinti ne...

Rinkos
2022.08.09
„EMBank“ pirmąjį pusmetį padvigubino savo pajamas

„European Merchant Bank“ („EMBank“) per pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 131.000 Eur grynojo pelno, palyginti...

Rinkos
2022.08.09
„Neo Group“ turėjo 0,5 mln. USD vertės rūpesčių Stambule, padėjo draudimas Premium

Kartas nuo karto draudikai Lietuvos įmonėms atlygina solidžias sumas, siekiančias šimtus tūkstančių eurų, kai...

Finansai
2022.08.07
„Revolut“ klientai birželį ir liepą Lenkijoje išleido 7 mln. Eur 6

„Revolut“ klientų duomenys rodo, kad šiemet per birželio ir liepos mėnesius lietuvių išlaidos buvo rekordinės...

Prekyba
2022.08.07
LBA: bankai laukia išaiškinimo, ar mokėjimus už tranzitą į Kaliningradą galima laikyti išimtinais

Aiškinantis dėl mokėjimų už Kaliningrado tranzitą aptarnavimo, Lietuvoje veikiantys bankai laukia rašto iš...

Verslo aplinka
2022.08.05
V. Sinius išrinktas Šiaulių banko valdybos pirmininku, du nariai atsistatydino 2

Šiaulių banko valdybos pirmininku išrinktas banko administracijos vadovas Vytautas Sinius, o du valdybos...

Vadyba
2022.08.05
„Bigbank“ uždirbo 29% daugiau

Estiškos kapitalo bankas „Bigbank“, veikiantis ir Lietuvoje, pirmą šių metų pusmetį uždirbo 14,1 mln. Eur...

Rinkos
2022.08.04
Šiaulių banko vadovybė atvėsino lūkesčius dėl akcijų supirkimų, didesnių dividendų Premium 8

Kapitalo panaudojimo klausimu Šiaulių bankas koncentruojasi į paskolų portfelio auginimą, kurį gali...

Rinkos
2022.08.04
„Societe Generale“ antrąjį ketvirtį augimu atsvėrė nuostolius Rusijoje

Prancūzijos bankas „Societe Generale“ trečiadienį paskelbė geresnius, nei tikėtasi, rezultatus – nepaisant...

Rinkos
2022.08.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku