Į operą, į operą!

Publikuota: 2014-04-20
Atnaujinta 2015-06-01 13:03
"Traviata" Niujorko „Metropolitan“ operoje.
svg svg
"Traviata" Niujorko „Metropolitan“ operoje. Nuotrauka: "Bloomberg" nuotr.
„Verslo žinios“

Sukurta daugybė kino filmų, kurių veiksmas vyksta ir operų teatrų ložėse – matine šviesa pulsuoja nuogi damų pečiai ir perlai ant jų, juoduoja džentelmenų peteliškės, žybsi lornetai, pinasi paslaptys ir istorijos... Geriausiu atveju dabar tokį vaizdą pamatysi nebent premjerose, nebent garsiausiuose pasaulio teatruose, nebent – VIP ložėse.

Ir nors teatras šiais laikais labiau panašus į kiną nei į bažnyčią, žodis „opera“ vis tiek asocijuojasi ir su žodžiu „prabanga“. Nes opera – ne kasdienai. Nes „geroje draugijoje“ tarstelėjęs, kad štai Vienoje matei diriguojant Barenboim, o „Met“ – dainuojant Netrebko, neabejotinai įsimesi baltą akmenėlį į įvaizdžio krepšelį.

Gintautas Kėvišas, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius, paprašytas apibrėžti esmę, kuri vienytų geriausius pasaulio operos (žinoma, ir baleto) teatrus, sako, jog įvertinti juos krūvoje – labai sunku. „Pagal darbų apimtis kaip vieną pirmųjų reikėtų įvardyti „Metropolitan“ operą. Gal ir nesakyčiau, kad ji yra pasaulio operos centras, bet vis dėlto – fokusas. Orbitoje aplink ją skrietų Londono karališkoji opera, Paryžiaus „Grand Opera“, Vienos ir Bavarijos valstybinės operos, Marijos teatras Sankt Peterburge“, – tikslina p. Kėvišas.Anot pašnekovo, ironiška, tačiau sunku būtų pasakyti ir tai, kad vienas ar kitas operos teatras kuo nors ypač išsiskiria. Galbūt savičiausia visada buvo „La Scala“ – ji niekada labai nelinko į ultramodernizmą ar vokiečių konceptualizmą. „Apskritai, – sako p. Kėvišas, – opera labai įvairi. Tai nebėra vieno režisieriaus, vienos estetinės krypties teatras. Ir tie didieji teatrai tokie – pastatymų juose būna labai įvairių. Maždaug prieš 10 m. įsigalėjo regi – vadinamasis režisūros, konceptualusis teatras. Dabar tai nėra taip populiaru kaip prieš 15–10 metų, kai visi ėjo iš proto. Žmonės nori tikrų dalykų, kurie nemaišytų publikai, vėlgi – kad sceniniai sprendimai išsirutuliotų iš muzikinės kalbos, o ne priešingai, kai sugalvojama koncepcija, o tada galvojama, kaip prie jos pritempti muziką.“
Tendencija, anot pašnekovo, tokia, kad opera grįžta prie natūralaus ciklo: pirmiausia yra muzika ir tekstas, o paskiau – režisūrinis sprendimas.„Metropolitan“ opera
Niujorkas, JAV
Įkurta 1883-aisiais. Pirmąjį operos pastatą Brodvėjaus 39-oje gatvėje pastatė grupė turtingų verslininkų, norėjusių „savo“ teatro. Įdomu, kad visos operos iš pradžių čia buvo atliekamos tik italų kalba, paskiau – tik vokiečių (ir „Aida“!), kol pagaliau su keliomis retomis išimtimis pradėtos atlikti jų gimtąja kalba.
Nuo 1976 m. muzikos direktoriumi dirba James Levine. Nuo 2006 m. generaliniu direktoriumi – Peter Gelb. Jų vadovaujama „Met“ gerokai kilstelėjo pasaulio operos standartus: operos ir baleto spektakliams statyti kviečiami geriausi pasaulio režisieriai, dirigentai, atlikėjai. Repertuare padaugėjo premjerų.
Aprangos kodo „Met“ nėra, formaliau rengiamasi į Gala koncertus ir premjeras, tačiau tai nebūtina. Bilietų stovėti galima įsigyti tą pačią dieną prieš spektaklį, kaina – nuo 15 USD.
1931 m. pradėtos „Met“ operos šeštadienio popiečių transliacijos yra seniausiai besitęsiančios klasikinės muzikos programos radijo istorijoje.
www.metoperafamily.orgLondono karališkoji opera
Londonas, Didžioji Britanija

Karališkoji opera (The Royal Opera), žinoma ir „Covent Garden“ vardu, mat nuo 1732 m. veikia Covent Garden rajone. 1856 m. operos pastatą visiškai suniokojo gaisras, 1858 m. jis buvo atstatytas ir veikia iki šiol.
Karališkoji opera, vadovaujama Antonio Pappano, vertinama kaip viena garsiausių pasaulyje. „Covent Garden“ dainininkų sąrašuose – Placido Domingo, Angela Gheorghiu, Anna Netrebko, Renee Fleming, Bryn Terfel, Jonas Kaufmann, Rolando Villazon ir kt.
Beje, šio sezono atlikėjų sąrašuose – ir dainininkai Justina Gringytė bei Kostas Smoriginas.
Pigiausi bilietai į operos spektaklį – nuo 12 GBP, į baleto – 6 GBP. Dieną teatre rengiamos ekskursijos.
www.roh.org.uk

La Scala

Milanas, Italija
„Tokio sezono kaip šis nebus dar 100 metų“, – skelbiama 1778 m. įkurto teatro svetainėje. „Toks“ – tai 10 operų ir 6 baletai. Aštuoni iš jų – visiškai nauji pastatymai, 2 – nauji „La Scaloje“. Kelias iš naujųjų operų diriguos Daniel Barenboim, muzikinis teatro direktorius.
Žingsniuodamas Via Filodrammatici gatve nė neįtartum, kad tas pilkas neišvaizdus namas – garsioji „La Scala“. Užėjus vidun viskas stoja į vietas: veidrodinės salės, marmuras ir granitas, prašmatnūs šviestuvai, puošni publika ložėse.
Prieš spektaklį galima nugriebti bilietą už 10 EUR – tik tą pačią dieną ir tik į viršutinį aukštą. Vaizdas nebus geras, bet akustika – puiki. Pigieji bilietai populiarūs tarp turistų, studentų, taigi tarp publikos pamatysi ir džinsuotų, ir su sportiniais marškinėliais. Šampanas parduodamas visiems, o auksu žėrinčias ložes galima apžiūrėti po spektaklio, tai nedraudžiama.
www.teatroallascala.orgMarijos teatras
Sankt Peterburgas, Rusija

Seniausias Rusijos muzikinis teatras, įkurtas 1783 m., o 1860-aisiais pavadintas jo globėjos, imperatoriaus Aleksandro II žmonos Marijos vardu. Nuo pat įsikūrimo Marijos teatro pripažinimą ir pasaulinę šlovę kūrė žymiausi kompozitoriai ir artistai. Čia dainavo Fiodoras Šaliapinas, Ivanas Jeršovas, Sofija Preobraženskaja, taip pat – ir Kipras Petrauskas.
Dabar Marijos teatras – tai trys viename: senasis Marijos teatras, Koncertų salė ir 2013 m. gegužę kitoje Nevos kanalo pusėje atidarytas Marijos teatras-2, kainavęs 700 mln. USD ir sulaukęs daugybės prieštaringų vertinimų, kaip ir teatro vadovas ir vyriausiasis dirigentas (nuo 1988 m.), garsusis Valerijus Gergijevas. Tapęs teatro vadovu jis užsimojo padaryti Sankt Peterburgo Marijos teatro trupę geriausia pasaulyje. Yra manančių, kad jam tai beveik pasisekė. „Nedrįsčiau tvirtinti, kad Marijos teatras svarbesnis už Maskvos didijį, bet kaip prekių ženklas jis yra labai svarbus“, – vertina p. Kėvišas.
Bilietas stovėti prieš spektaklį – apie 35 Lt. 
www.mariinsky.ru/enVienos valstybinė opera
Viena, Austrija

Vienos valstybinė opera (Wiener Staatsoper) – didžiausias austrų operos teatras. Įkurta XVII a. viduryje kaip imperatoriaus rūmų operos trupė, 1869 m. pastatyti neoromantizmo stiliaus rūmai. 1945 m. jie buvo visiškai sugriauti, 1955 m. – atstatyti.
Pirmenybė čia teikiama kostiuminiams spektakliams, kviestinėms pirmo ryškumo žvaigždėms, jos labiausiai ir masina žiūrovus. Apskritai Vienoje operos pramonė klesti. Bilietai į premjerinius spektaklius išperkami prieš pusmetį. Prieš spektaklį galima įsigyti bilietą tam vakarui, tačiau procedūra – varginanti. Prekiauti 3–4 EUR kainuojančiais bilietais pradedama likus maždaug 1,5 val. iki spektaklio, eilę reikia užsiimti keliomis valandomis anksčiau. Pasitraukus iš eilės į ją sugrįžti negalima, kiekvienas laukiantysis gali įsigyti tik po vieną bilietą.
Kiek snobiška čia ir publika – drausminga, gausiai ploja po kiekvienos arijos, suprantama, ir spektakliui pasibaigus.
www.vienna-opera.comNacionalinė Paryžiaus opera
Nacionalinė Paryžiaus opera (Opera national de Paris) po savo stogu glaudžia „Palais Garnier“ ir „Opera Bastille“. Bastilijos opera nauja, pastatyta 1989 m., o štai neobarokiniai Garnier rūmai, „Grand Opera“, atidaryti 1875-aisiais.
Didžiulis pastatas stulbina prabanga viduje ir, priešingai nei „La Scala“, stebina išoriniu grožiu. Rūmai statyti pagal naujausias XIX a. technologijas, svoriui atlakyti pirmąkart buvo panaudotos gelžbetonio konstrukcijos. (Tarp kitko, architektas Charles Garnier į atidarymą nebuvo pakviestas – jam teko pirktis bilietą).
Į operą renkasi ir snobiška, ir visokia publika. Gausu turistų, mat bilietą gali įsigyti maždaug už 20 EUR. Aprangos kodo nėra, gali ateiti ir su džinsais – niekas į tave kreivai nežiūrės.
Viena iš Paryžiaus legendų yra šios operos požemiai: tai kelių aukštų koridorių sistema, kai kurie – jau užgriuvę. Beje, Operos fantomas „kilęs“ būtent iš šių požemių.
Šio sezono „Opera national de Paris“ centre – italų operos.
www.operadeparis.fr/enBavarijos valstybinė opera
Miunchenas, Vokietija

Bavarijos valstybinė opera (Bayerische Staatsoper) išsiskiria turtinga istorija. Miunchenui rašė W. A. Mozart, čia įvyko keturių R. Wagner operų („Tristanas ir Izolda“, „Niurnbergo meisterzingeriai“, „Reino auksas“, „Valkirija“) premjeros. Miunchene gimė ir kūrė R. Strauss. 1911-aisiais W. A. Mozart, R. Wagner ir R. Strauss operos sudarė Miuncheno operos festivalio pagrindą.
Miuncheno operoje dirbo legendomis vadinami dirigentai Karl Bohm, Wilhelm Furtwangler, Georg Soltis, Wolfgang Sawallisch.
Bavarijos valstybinė opera ir orkestras įsikūrę Nacionaliniame teatre (Nationaltheather), ekskursija dienos metu po jį kainuoja 6 EUR. Bilietai į spektaklius – nuo 9 EUR.  
www.bayerische.staatsoper.deMaskvos didysis teatras
Maskva, Rusija

Didžiojo teatro (Bolšoj teatr) trupė įkurta 1776 m. Rusijos imperatorienės Jekaterinos II nurodymu. Dabartinis klasicistinio stiliaus pastatas išaugo 1780-aisiais. 2005–2011 m. jis buvo restauruojamas, taigi dabar spektakliai rodomi dvejose – Istorinėje  ir Naujojoje – scenose. Oficialiais duomenimis, rekonstrukcija kainavo 7000 mln. USD, neoficialiais – dvigubai daugiau.
Šio teatro stipriąja puse kritika vadina baleto trupę, apskritai ji siejama su rusų baleto mokykla.
Teatro tinklalapyje nurodoma, jog „apranga gali būti demokratiška“, laimei, kaimyno su šortais čia nepamatysite – tokio į teatrą tiesiog neįleis. Keblumų gali būti ne tik atsipalaidavusies turistams, – 2011 m. teatro vadovybės nurodymas pardavinėti bilietą tik asmens dokumentą turintiems asmenims, regis, dar neatšauktas. Taip kovojama su bilietų perpardavinėtojais.
www.bolshoi.ru

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Panerių memorialo istorija. Kodėl mums reikia atminties vietų

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto istorikas Zigmas Vitkus...

Laisvalaikis
07:27
Baltarusių opozicija: nuo režimo bėgantieji į Lietuvą gali patekti tik nelegaliai 1

Nuo Aliaksandro Lukašenkos, neteisėto Baltarusijos vadovo, režimo bėgantys baltarusiai į Lietuvą gali patekti...

Verslo aplinka
2022.08.09
Kaip atostogauti, kad norėtųsi grįžti į darbą? Verslo tribūna

Atostogos – vienas labiausiai laukiamų mūsų metų įvykių. Į jį sudedame daug lūkesčių ir planų pailsėti,...

Vadyba
2022.08.09
Rekordas – trumpiausia diena Žemėje

Tie, kurie vis pasiguodžia, kaip greitai prabėga diena, turi tam pagrindo: šių metų birželio 29 d. Žemė...

Laisvalaikis
2022.08.08
Prezidentūra spręs dėl M. Drobiazko ir P. Vanago ordinų, jei jie čiuoš D. Peskovo žmonos projekte Sočyje 5

Prezidentūra spręs dėl ledo šokėjams Margaritai Drobiazko ir Povilui Vanagui įteiktų Lietuvos valstybės...

Laisvalaikis
2022.08.08
Kinija ir Taivanas: 70 nesantaikos metų Premium 3

JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitas į Taivaną praėjusią savaitę įplieskė naują įtampos tarp...

Laisvalaikis
2022.08.08
Prof. V. Sinkevičius: 1992-aisiais Konstituciją pagimdė žirklės, klijai ir... apsauginio mesta moneta Premium

Šiemet minimi dviejų Lietuvos Konstitucijų jubiliejai – 1922-ųjų ir dabartinės, priimtosios lygiai prieš tris...

Verslo aplinka
2022.08.08
Popandeminė Venecijos bienalė: mažiau ekranų, daugiau šviesos Premium

Artėja ruduo, geras laikas skristi į Veneciją, kur iki lapkričio 23 d. veikia 59-oji Venecijos šiuolaikinio...

Laisvalaikis
2022.08.07
Komercinio šnipinėjimo aukso amžius Premium

Skaitmenizacija ir programišių išpuoliai prisideda prie to, kad vis daugiau pasaulio verslų konkurentų...

Inovacijos
2022.08.06
Tyrimas: pandemijos metu Lietuvoje galimybę dirbti iš namų turėjo mažiau vyresnio amžiaus žmonių nei vidutiniškai Europoje Premium

Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimas (angl. SHARE) rodo, kad per pandemiją Lietuvoje...

Vadyba
2022.08.06
K. Kuizinas: ŠMC – tik pusė mūsų ateities Premium

„Kai manęs kas nors klausia apie Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) ateitį, aš sakau, kad jis yra tik pusė mūsų...

Laisvalaikis
2022.08.05
Ilgamečiai vadovai – kodėl jie labiau naudingi nei žalingi Premium 3

Pasigirstant diskusijoms, kiek dažna turi būti rotacija tarp vadovų, ekspertai, kalbėdami apie ilgamečius...

Vadyba
2022.08.04
Pokalbis su klimatologu: ar tikrai Lietuvoje netrukus ims augti ananasai? Premium 1

Klimatas akivaizdžiai šiltėja, todėl nebetoli tas laikas, kai Lietuvoje bus pagerintas absoliutus karščio...

Verslo aplinka
2022.08.04
Į universitetą – tik dėl diplomo? Tuomet ši studijų programa jus nuvils Verslo tribūna

Kibernetinio saugumo specialistai filmuose dažnai vaizduojami kaip užsisklendę, visą dieną į ekraną...

Fantazija dykumoje: vieno pastato miestas Premium 2

Saudo Arabija pristatė urbanistinę fantaziją „Linija“ („The Line“) – miesto dykumoje projektą. Tačiau kalba...

Laisvalaikis
2022.08.03
Mokslininkai ragina tirti klimato kaitos „baigiamosios fazės“ scenarijaus padarinius

Pasaulis privalo pasiruošti klimato kaitos „baigiamajai fazei“, kad geriau suprastų potencialiai katastrofinį...

Laisvalaikis
2022.08.02
Nauja technologija leis ištirti mūsų galaktikos istoriją

Mokslininkai patobulino vieną galingiausių Žemės teleskopų, įdiegdami naują technologiją, kuri, tikimasi,...

Laisvalaikis
2022.08.02
K. Kuizinas: 7,5 mln. Eur projektas Sapiegų rūmuose – kvapą gniaužiantis iššūkis Premium 1

„Verslo žinių“ podkasto svečias menotyrininkas Kęstutis Kuizinas, Šiuolaikinio meno centro direktorius, sako,...

Laisvalaikis
2022.08.02
Mirė poetas, dramaturgas, literatūros kritikas L. Jakimavičius

Pirmadienį mirė poetas, šių metų „Poezijos pavasario“ laureatas, dramaturgas ir literatūros kritikas...

Laisvalaikis
2022.08.02
Filosofas prof. V. Ališauskas: matematikos egzaminas yra fikcija Premium

Vytautas Ališauskas, filosofas, Vilniaus universiteto profesorius, sako, kad abiturientams privalomas...

Laisvalaikis
2022.08.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku