Sumaišties požymiai dujų rinkoje

Kai kurių dujų sektoriaus ekspertų požiūriu, šiemet Lietuvoje gali būti suvartota tik 2,6 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų. Viena vertus, dėl palyginti šiltos praėjusios žiemos – šaltuoju metų laikotarpiu suvartojama maždaug penkis kartus daugiau dujų nei šiltąjį pusmetį. Kita vertus, dėl biokuro konversijos šilumos ūkyje ir aukštų dujų kainų, dujų paklausa kasmet traukiasi (2012 m. suvartota 3,3 mlrd. kub. m, 2013 m. – apie 2,7 mlrd. kub. m) ir ši tendencija stiprės, ypač jeigu biokuras taps pagrindiniu šilumos gamybos šaltiniu Vilniuje ir Kaune.„Mūsų pardavimų prognozė šiemet – 260–290 mln. kub. m dujų“, – VŽ sako UAB „Dujotekana“ prezidentas Vladimiras Orechovas. Jis priduria, kad dar prieš porą metų bendrovė Lietuvos rinkoje pardavė 535 mln. kub. m, o pernai – 470 mln. kub. m.„Pagrindinė priežastis – šiemet valstybė skyrė dar mažiau subsidijų elektros gamybai dujomis varomose elektrinėse, o AB „Lietuvos energijos gamyba“ valdoma Elektrėnų jėgainė šiemet dujų iš mūsų nebeperka, kitas svarbus veiksnys – biokuro plėtra šilumos sektoriuje“, – dėsto p. Orechovas.Pernai Vyriausybė tik iš dalies patenkino UAB „Lietuvos energija“ (LE) paraišką padidinti VIAP finansuojamą elektros gamybos kvotą Elektrėnų jėgainei iki 900 MWh (LE paraiška buvo 1.200 MWh). Kitoms šilumos jėgainėms vietoj paraiškose prašytų 1.525 MW elektros gamybos kvotų suteikė tik 700 MW. Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius ir energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius tada teigė, esą šis sprendimas leido sumažinti elektros kainą vartotojams 1,8–2,2 ct už elektros kilovatvalandę. Kita vertus, politikai sakė, kad subsidijų, vadinamų parama visuomenės interesą atitinkančiomis paslaugomis (VIAP), taip pat elektros energijos gamybai dujomis varomose jėgainėse mažinimas atitinka Vyriausybės strategiją.

Biržos variantas

Kitas svarbus veiksnys, į kurį atkreipia dėmesį rinkos dalyviai, siaurėjant dujų rinkai, licencijuoti tiekėjai, nebeįstengdami parduoti sutartyse su „Gazprom“ numatytų dujų kvotų, stengiasi išparduoti dujas su nuolaida. „Taip elgiamasi dėl dviejų pagrindinių priežasčių: siekiant išvengti „Gazprom“ sankcijų dėl nevykdomos sutartinės „imk arba mokėk“ (angl. take-or-pay) sąlygos, kuri paprastai siekia 85% sutarties apimties; antroji priežastis yra nenoras prarasti rinką: jei neparduosi su nuolaida arba net nuostolingai – prarasi klientus ir rinkoje būsi niekas“, – VŽ sakė vienos dujų prekybos įmonės atstovas.Haroldas Nausėda, „GET Baltic“ dujų biržos (66% akcijų valdo AB „Lietuvos dujos“, 34% – Suomijos „Gasum“) generalinis direktorius, VŽ sako, kad pasiūlos ir paklausos sureguliavimo tendencija labiau buvo jaučiama paskutinį 2013 m. ketvirtį: „Tuo metu rinkos dalyviai tampa gerokai lankstesni, aiškiai žinodami savo sutarčių vykdymo rodiklius (pardavė ar nepardavė sutartyse numatytą kiekį dujų), tada turintieji perteklių ima pardavinėti, o trūkumą – pirkti.“Pernai gruodį biržoje parduota 55,8 mln. kub. m dujų už 64,5 mln. Lt. 2014 m. I ketvirtį prekybos sąvadą „GET Baltic“ skelbs šiandien, tačiau p. Nausėda tvirtina, kad prekyba  2014 m. sausį–kovą nebuvo tokia įspūdinga kaip gruodį.„Šių metų pradžia buvo išskirtinai šilta, tikėtina, kad tai lėmė pakankamai palankias dujų kainas biržoje susidarius tam tikram dujų pertekliui, – sako. p. Nausėda. – Spėjame, kad vartotojai neturėjo galimybių pirkti papildomų kiekių, nes galimai net nesuvartodavo tų, kuriuos yra numatę sutartyse su dujų tiekėjais.“„Birža yra pakankamai likvidi, mes ten dalyvaujame dažniausiai kaip pirkėjai, – VŽ sako Tomas Tumonis, „Lietuvos energijos gamybos“ Prekybos ir planavimo skyriaus vadovas. – Didelių kainų skirtumo perkant ir parduodant dujas ten nėra, tačiau rinkos dalyviams ji yra naudinga.“ Vis dėlto, p. Tumonio požiūriu, naivu būtų tikėtis realios konkurencijos rinkoje esant vieninteliam importo šaltiniui, jos galima tikėtis tik atsiradus suskystintųjų gamtinių dujų terminalui.

Smulkūs išpardavimai

Rinkos dalyviai atkreipė dėmesį, kad atsirado smulkesnes dujų tiekimo licencijas įsigijusių įmonių, kurios prekiauja mažesniais dujų kiekiais, tačiau pigiau. Tam tikrą sąmyšį stabilių, „Gazprom“ diktuojamų kainų rinkoje sukėlė UAB „Grata Group“, klientams pasiūliusi, anot rinkos dalyvių, „akivaizdžiai nuolaidines“ kainas.„Kai kurie importuotojai sutartyse su „Gazprom“ turi specialias kainodaros formules, kiti – kelių procentų nuolaidas, tačiau apie tai viešai nekalbama“, – sakė vienas rinkos dalyvis.Susisiekti su Edmundu Vilimu, „Grata group“ vadovu ir futbolo klubo Gargždų „Banga“ valdybos pirmininku, VŽ nepavyko. Tačiau faktą, kad su „Grata Group“ prekybos perteklinėmis dujomis sutartį yra sudariusi UAB Kauno termofikacijos elektrinė (KTE), patvirtino verslininko Rimando Stonio atstovas Arūnas Armalis. Anot jo, p. Vilimas anksčiau buvo KTE virškvotinės elektros energijos prekybos partneris, dabar, KTE nutarus savarankiškai neprekiauti perteklinėmis dujomis, su „Grata Group“ sudaryta sutartis.„Nors dujų rinkoje atsirado konkurencija, prekyba vyksta tuo pačiu dujų kiekiu, kuris  buvo rinkoje iki šiol, – VŽ sako p. Stonys. – Tiesiog dėl biokuro plėtros ir kitų priežasčių pernai ir šiemet atsirado perteklinių dujų kiekis, kuriuo gali prekiauti tokios įmonės kaip „Grata Group“. Ponas Stonys VŽ oficialiai nepatvirtino, kad KTE turi perkamų dujų kainos nuolaidą, palyginti su „Lietuvos dujomis“ ir „Dujotekana“.Simbolinių nuolaidų, rinkos dalyvių spėjimu, gali turėti ir AB „Achema“, per metus suvartojanti per milijardą kub. m, tačiau oficialiai bendrovė to nepatvirtina.

„Gazprom“ sumaištis

„Lietuvos dujų rinkoje vyksta tai, su kuo griežtai kovojo „Gazprom“: kainų nuolaidų rusiškoms dujoms turinčios įmonės ėmė prekiauti į šoną, sako rinkos dalyviai.Pernai Rusijos dujų monopolija atšaukė kai kuriuos ligi tol griežtai taikytus reikalavimus dujų pirkėjams, tarp jų ir draudimą prekiauti tarp Baltijos šalių.„Iš „Gazprom“ atstovų man teko girdėti tezę: norėjote laisvos prekybos – turėkite sumaištį (rus. bespridel)“, – VŽ apie „Gazprom“ reakciją į Europos Komisijos atliekamą antimonopolinį tyrimą pasakojo vieno dujų importuotojo atstovas.„Nieko negalime padaryti, kai kuriuose viešuosiuose dujų pirkimo konkursuose Lietuvoje dalyvauja latvių ir estų prekybos įmonės. Mėginsime kovoti“, – sako p. Orechovas.Latvijos dujų prekybos bendrovės Lietuvos ūkio subjektams gali tapti rimtu galvos skausmu. „Gazprom“ į Latviją eksportuoja dujas, skirtingų šaltinių duomenimis, 20–25% mažesne kaina nei į Lietuvą. Kaimynės rinkoje, VŽ kalbinamų ekspertų požiūriu, yra maždaug 300 mln. kub. m dujų perteklius. Tai yra tikimybė, kad dalis šio kiekio gali pasirodyti Lietuvos rinkoje.„Kad neerzintų vienintelio dujų tiekėjo tuo, kad Lietuvoje prekiaujama „nuolaidinėmis“ dujomis, latvių verslininkai gali steigti mažesnes įmones kartu su partneriais iš Rusijos, galbūt net kartu su fiziniais asmenimis, susijusiais su „Gazprom“, – sakė vienas ekspertas.Lietuvos rinkoje dėl to dujų kainos esą nesmuktų, nes būtų parduodamos tik su mažiausia, tačiau konkurencinga nuolaida, o pelnas nusėstų tų įmonių ir su jais susijusių asmenų sąskaitose. Tačiau licencijuotiems „Gazprom“ dujų importuotojams Lietuvoje, kuriems rusai atsisako mažinti kainą iki derybų su Lietuvos Vyriausybe pabaigos, dabartinėmis aplinkybėmis tai būtų prasta žinia.Straipsnis publikuotas „VŽ Premium“.