Kandidatai į prezidentus pinigų ieško daugiau uždirbančių kišenėse

Publikuota: 2014-04-17
Atnaujinta 2015-06-01 11:09
Kandidatai į prezidentus: nepriklausomas kandidatas Naglis Puteikis, Darbo partijos kandidatas Artūras Paulauskasir Ignalinos rajono meras Bronis Ropė.
svg svg
Kandidatai į prezidentus: nepriklausomas kandidatas Naglis Puteikis, Darbo partijos kandidatas Artūras Paulauskasir Ignalinos rajono meras Bronis Ropė. Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo („Verslo žinios“)
„Verslo žinios“

Kandidatai į prezidentus originaliomis idėjomis, kaip surinkti daugiau pajamų į Lietuvos biudžetą, per pirmuosius debatus nesublizgėjo.

Didžiausių rezervų jie įžvelgia traukiant lėšas iš šešėlio, o taip pat svaigstant apie progresinius mokesčius, parodė LRT studijoje ketvirtadienio vėlų vakarą vykę debatai apie ekonominę politiką.Šalies iždą, kuris yra vienas mažiausių ES pagal pajamas, surenkamas nuo šalies BVP, Vilniaus meras Artūras Zuokas, Liberalų ir centro sąjungos remiamas kandidatas, siūlo papildyti ištraukiant pajamas iš šešėlio, t.y. traukiant pinigus iš vokelių.„Labai svarbu pasinaudoti Vilniaus miesto savivaldybės patirtimi. Mes jau du metus vykdome viešuosius pirkimus, kurių metu neperkame paslaugų iš įmonių, kurios moka minimalų darbo užmokestį savo darbuotojams“, – sakė p. Zuokas.Jo teigimu, Europos Komisija šią Vilniaus miesto viešųjų pirkimų politiką įvertino kaip gerąją praktiką.Zigmantas Balčytis čia pat prakalbo, kad Vilniaus pavyzdys čia nelabai tinka, mat sostinė skendi skolose ir, kaip pridera socialdemokratų kandidatui, prabilo apie progresinius mokesčius, juos pavadindamas „solidarumo mokesčiu“.„Norėdamas, kad mažėtų atskirtis tarp skurdo ir turto, siūlau solidarumo mokestį, kur eitų kalba ne apie darbo pajamų, o visų per metus gautų pajamų apmokestinimą“, – teigė p. Balčytis. Pasak jo, reikėtų apmokestinti virš 100.000 per metus siekiančias asmenų pajamas.Valdemaras Tomaševskis, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos kandidatas, pasiūlė biudžetą papildyti įvedant daugiau PVM lengvatų vartojimo prekėms ir taip per didesni vartojimą surinkti daugiau mokesčių.Išplėšti PVM lengvatų mėsai ir agurkams dar po 2012 m. Seimo rinkimų aktyviai siekė Viktoro Uspaskicho kūdikis – Darbo partija, tačiau parlamente tąkart nugalėjo sveiką nuovoką, kad dėl karpomų PVM lengvatų kaina paprastai nesumažėja vartotojui, o iš to pelnosi atskirų verslų atstovai, o biudžetui lieka negautų pajamųm skylė dėl sumažinto PVM.

Paulauskas kratosi darbiečių retorikos

Čia pat darbiečių kandidatas Artūras Paulauskas užgiedojo visiškai kitą dainelę.Jis pasiūlė išplėsti mokėtojų bazę ir taip gauti daugiau pajamų į biudžetą. Tai siūlo Europos Komisija ir ne vienas Lietuvos mokesčių ekspertas, kaip būdą surinkti daugiau mokesčių, t.y. – atsisakyti įvairių PVM, kitų mokestinių lengvatų, o ne jas dauginti.Bronius Ropė, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas, Ignalinos meras pasi?lė didinti mokesčių progresyvumą, „kad žmonės neišsivažinėtų“ iš provincijos.„Turime stiprinti profsąjungas, kad būtų žmonėms garantijos, jie užsidirbtų ir sau, ir biudžetui“, – sakė p. Ropė.Tuo pačiu p. Paulauskas atsitraukė nuo deklaratyvaus darbiečių siūlymo įvesti 1509 Lt minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), o vietoj to siūlo kelti neapmokestinamąji minimimumą, kuris leistų mažiau uždirbantiems žmonėms gauti daugiau pajamų. Taip kandidatas ragina padidinti apmokestinimo progresyvumą, bet ne įvesti progresinius mokesčius, suprantamus, kaip kelių tarifų gyventojų pajamų mokestį šalyje, kuris didėja atitinkamai nuo gaunamų pajamų.Tuo tarpu prezidento rinkimų favoritė Dalia Grybauskaitė, nepriklausoma kandidatė ir dabartinė Lietuvos prezidentė,  apibendrindama sakė, kad kiti kandidatai paminėjo daugybę būdų, kaip spręsti mokesčių surinkimo problemą ir kartu akcentavo, kad nepaminėta liko kova su korupcija.„Korupcija yra viena iš priežasčių, kodėl mes turime šešėlį, kodėl viešuosiuose pirkimuose tiek nusižengimų.  Ir tuomet pinigai išsiskaido ir nueina ne mūsų gyventojams, ne į biudžetą, o į atskirų grupuočių kišenes“, – sakė p. Grybauskaitė.

Šešėlį išnaikins teisėsauga

Kalbėdami apie kovą su šešėline ekonomika, kandidatai akcentavo teisėsaugos institucijų darbą ir galimas jų reformas.„Šiandien mes turime labai nekompetetingą ir dažnai rankiniu būdu valdomą teisėsaugą, kuri negeba kovoti su nusikalstamumu ir, tame tarpe, šešėliu“, – sakė p. Paulauskas.Jo manymu, šešėlinė ekonomika sudaro 30% nuo viso Lietuvos ūkio. Pasak jo, problemų taip pat kelia grynųjų naudojimas, kurį reikėtų riboti, ir netinkama socialinė politika, kurios dėka žmonės tiesiog nenori dirbti, o vėliau „prisiduria“ iš nelegalių veiklų.Ponas Zuokas akcentavo, kad pareigūnai turėtų gauti didesnes algas, tuomet ir jų rezultatai būtų geresni. Jam pritarė ir nepriklausomas kandidatas Naglis Puteikis, siūlantis „pririšti“ politikų algas prie eilinių valdininkų.„Turime susigrąžinti tuos profesionalus, kurie pasirinko pensiją ir dabar dirba prie naktinių klubų apsauginiais, kad jie dirbtų valstybės naudai“, – sakė p. Zuokas. Pasak jo, prie teisėsaugos institucijų darbo kovojant su šešėliu turėtų prisidėti ir savivaldybės, tačiau šiuo metu jos tiesiog nekviečiamos bendradarbiauti.Pasak p. Balčyčio, Lietuva nepasinaudoja ES fondų galimybėmis. Iš jų lėšų būtų galima įsigyti technologinių priemonių, skirtų kovai su šešėliu. Tam pritarė ir p. Paulauskas.Ponia Grybauskaitė ragino atsižvelgti į šešėlio priežastis, o ne pasekmes: teisinę, mokestinę sistemą, reguliacinę aplinką. Ji taip pat kalbėjo apie platesnio masto institucijų reformą.„Kvalifikacijos stoka didžiulė, taip pat ir tyrėjų lygmenyje, ir vadovų kaita nieko nepakeis“ – p. Paulauskui, pasakiusiam kad „prokuratūra nekontroliuojama“, replikavo GrybauskaitėPonas Ropė teigė, kad „mokesčiai turi būti tokie, kad juos būtų galima sumokėti, tada ir šešėlio bus mažiau“.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Konkurencingumas – energetika

Paklausti apie šalies ekonomikos konkurencingumą, beveik visi kandidatai kalbėjo apie energetiką, tačiau sprendimus siūlė skirtingus. Ponas Balčytis akcentavo atominės elektrinės pranašumus, p. Paulauskas jam atšovė, kad „prezidentas negali ignoruoti tautos valios“. Ir pridūrė, kad jo nuomone, projektas nebūtų konkurencingas.Prieš elektrinę pasisakė ir p. Tomaševskis, ano jo, Lietuva jau dabar turi pakankamai instaliuotų galių pati gamintis elektrą ir be atominės elektrinės. Į laidą vedusio žurnalisto Edmundo Jakilaičio repliką apie tai, kad lietuviška elektra labai brangi, Lenkų rinkimų akcijos lyderis nerado, ką atsakyti.„Puiku, po prezidento rinkimų galėsime padaryti jūsų ir jūsų deleguoto energetikos ministro debatus apie Visagino atomninės elektrinės statybą“, – juoko protrūkį salėje sukėlė p. Jakilaitis.Kandidatai akcentavo ir žaliosios energetikos plėtrą. Pasak p. Ropės, Lietuva gali apsirūpinti vien tik biokuru, tačiau, anot jo, projektus turėtų vystyti valstybė, o ne verslas, kurio „tikslas yra kuo didesni pelnai“.Ponia Grybauskaitė atkreipė dėmesį, kad dėl brangios energetikos konkurencingumą praranda visa Europa.„Visa ES dabar grimzta į nekonkurencingą situaciją. Priklausome nuo vieno tiekėjo ir energetika yra labai brangi“, – sakė p. Grybauskaitė.Kita vertus, ji pabrėžė dabar įgyvendinamų projektų – jungčių ir terminalo – naudą.„Mums dabar pavydi visa Europa, kad tokį sprendimą padarėme laiku“ – apie SkGD terminalą atsiliepė dabartinė prezidentė.

Nuo euro išsisukinėjo

Apie euro įvedimą dauguma kandidatų pasisakė dviprasmiškai, kalbėdami apie tai, kad „nereikia skubėti“, ar kad reikia laukti „geresnių sąlygų“.„Pritarčiau, bet ne tokiomis sąlygomis, kaip dabar. ES yra stagnacijoje, matome, kas darosi Ukrainoje, nežinome, kokį tai turės poveikį euro likimui. Ar tikrai laiku mes tai darome?“ – klausė p. Puteikis.Abejojo ir p. Tomaševskis, pasak jo, kiti metai – skubota, nes dar 10 šalių euro dar neturi. Tiesa, eurą Lietuva vis tiek pagal sutartį su ES turės įsivesti, pripažino Lietuvos lenkų rinkų akcijos lyderis.„Mažiausią, ką mes galime padaryti, tai atstatyti pensijas, atlyginimus prieš įvedant eurą, kad paslaugų kainų padidėjimas neatneštų skurdo“, – sakė p. Ropė, gąsdinęs kainų augimu.Ponas Paulauskas tiesiai taip ir neatsakė, pritaria euro įvedimui, ar ne. Jis daug kartų minėjo, kad paprasti žmonės euro bijo, ir kad su jais reikia kalbėtis.

„Norėčiau visiems palinkėti nemenkinti Lietuvos“, – pareiškė Grybauskaitė. Jos nuomone, nereikia manyti, kad Lietuva yra per silpna stoti į euro zoną. Ponia Grybauskaitė priminė, kad tarptautinės agentūros neseniai Lietuvai suteikė A lygio skolinimosi reitingus. Replikuodama p. Tomaševskiui, kuris sakė nenorįs skirti pinigų pietų Europos valstybių gelbėjimui, ji pabrėžė, kad pinigai skolinami už palūkanas, o ne dovanojami. Pasak p. Grybauskaitės, dabar mes galime patekti į sprendimus priimančiųjų „klubą“, o ne būti nuošalyje.Įsivedę eurą, kasmet sutaupytume po 600 mln. Lt, naudą akcentavo ir p. Balčytis, pridurdamas, kad dauguma paskolų jau dabar Lietuvoje paimta eurais, tad euro įvedimas gyventojams leistų sutaupyti.„Mes jau dabar turime eurą, tik jis yra lito pavidalu“ – priminė p. Zuokas.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku