Rusijos Achilo kulnas – obligacijų rinka

Vis didėja rizika, kad Rusiją ištiks didžiulė finansinė krizė. Nuo pat konflikto su Vakarais pradžios Rusijos kompanijos negali pasinaudoti pasaulinėmis kapitalo rinkomis, todėl kyla kreditų trūkumas. Gali būti, kad be valstybės pagalbos įmonės negalės refinansuoti savo paskolų.„Per šešias savaites neišleista jokių euroobligacijų. Tai negali tęstis ilgai ir tampa milžiniška problema, – britų dienraščiui sakė vieno didelio Rusijos banko pareigūnas. – Bendrovės turi pasiskolinti daugiau nei 10 mlrd. USD per mėnesį, bet niekas nejuda. Rinkos atrodo tikrai ramiai, turint omenyje, kaip tai pavojinga. Silpniausia Rusijos vieta – obligacijų rinka.“Larsas Christensenas, „Danske Bank“ vyriausias ekonomistas, „The Telegraph“ teigė, kad Rusijos ekonomika jau yra recesijoje ir gali susitraukti apie 4%, jei bus paskelbta naujų sankcijų.„Jau kyla kreditų krizė ir kapitalo kaina reikšmingai šoktelėjo. Tai gali turėti panašų poveikį, kokį turėjo „Lehman Brothers“ sukelta krizė. Kapitalo nutekėjimas nuo metų pradžios jau siekia 65 mlrd. USD, palyginti – 2008 m. jis buvo 135 mlrd. USD“, – skaičiavo p. Christensenas.„Rodos, rinkos spėja, jog Kremlius negali leisti, kad padėtis Ukrainoje pablogėtų, nes tai būtų beprotybė. Bet tai vyksta. Mes manome, kad dar bus daug rimtesnė korekcija Rusijos rinkose“, – teigė p. Christensenas.Pasiskolinti nesiseka ir pačiai Rusijos vyriausybei. Ji atšaukė jau 8-tą savo skolos vertybinių popierių pardavimo aukcioną šiemet, o Antonas Siluanovas, Rusijos finansų ministras, pripažino, kad skolinimosi rinkoje sąlygos tapo pačios prasčiausios nuo pat 2008 m.

Laukia ketvirtadienio

„Bank of America“ pranešė, kad pastarųjų trijų dienų įvykiai Rytų Ukrainoje „smarkiai padidino pilietino karo riziką“ ir kelia skaudesnių Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Japonijos ir Kanados sankcijų grėsmę.ES užsienio reikalų ministrai jau yra sutarę dėl trečiosios pakopos sankcijų planų. Šį kartą jos turėtų pasiekti ekonominius ir finansinius taikinius, ne tik individualius asmenis. Sankcijas ketinama taikyti, jei Rusija nusiųs karius į Rytų Ukrainą ar bandys užimti jos teritoriją. Pasak Williamo Hague, Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretoriaus, Rusija šią ribą jau peržengė.„Aš nemanau, kad tame, jog Rusija neigia savo įsitraukimą, yra nors truputis tiesos. Viskas atrodo kaip tolesnis šiurkštus, sąmoningas ir apgalvotas Ukrainos nepriklausomybės pažeidimas. Turi būti pasekmės“, – dienraščiui sakė p. Hague.Kita vertus, nors ES daug dirba, kad atsisakytų energetinės priklausomybės nuo Rusijos, tyliai užšaldė „Gazprom“ „South Stream“ dujotiekio projektą, pasirašė asociacijos sutartį su Ukraina, bendrijos sankcijos kol kas nebuvo labai efektyvios. Šalys, turinčios reikalų su Rusija, pavyzdžiui, Bulgarija, Kipras, Liuksemburgas, derybose stengėsi jas sumenkinti iki minimalių.Antradienį JAV pranešė, kad dar vienas sankcijų etapas turėtų būti bendrai koordinuojamas su ES, todėl bus paskelbtas anksčiausiai ketvirtadienį, po viršūnių susitikimo Ženevoje, rašo „Reuters“. Naujasis sankcijų raundas turėtų taikytis į asmenis ir kompanijas iš tokių sektorių kaip energetika, inžinerija ir finansinės paslaugos, tačiau ne į visus sektorius – tam prieštarauja ES, naujienų agentūrai teigė vienas neįvardijamas JAV diplomatas.

Neoficialios sankcijos

Tačiau JAV veržia kilpą ne tik oficialiomis sankcijomis, bet ir kitomis priemonėmis. Vašingtonas naudojasi savo reguliacinėmis ir diplomatinėmis galiomis, įtikinėdamas viso pasaulio bankus pasitraukti iš Rusijos. Chrisas Weaferis, Rusijos konsultacijų bendrovės „Macro Advisory“ partneris, teigė, kad užsienio investuotojai jau užbėga už akių tolesnėms Vakarų sankcijoms.„Didžiosios kompanijos mano, kad atidėti investicinius ir prekybinius susitarimus Rusijoje yra išmintinga“, – „The Telegraph“ sakė p. Weaferis.Pasak jo, ekonominis nuosmukis ir beveik 9% šiemet dolerio atžvilgiu nuvertėjęs rublis privers Kremlių ieškoti išeičių. Be to, šiandien pasirodęs pranešimas apie tai, kad Donbaso šachtininkų profsąjunga nepalaiko vadinamųjų separatistų – taip pat rimtas signalas, sakė p. Weaferis.Kęstutis Celiešius, „Danske Bank“ Finansų maklerio skyriaus vadovas, šiandien VŽ sakė, kad auganti geopolitinė rizika Rusijos bendroves veiks skirtingai, o didžiausią neigiamą poveikį pajus energetikos bendrovės.„Sberbank“ pranešė, kad Rusijos užsienio skolą sudaro 714 mlrd. USD (palyginti – Rusijos BVP siekia apie 2 trln. USD). Bendrovių skola yra 427 mlrd. USD, bankų – 207 mlrd. USD, valstybės institucijų – 62 mlrd. USD. Pavyzdžiui, 90% naftos kompanijos „Rosneft“ finansavimo ateina iš užsienio. Užsienio investuotojams taip pat priklauso 70% laisvai prekiaujamų akcijų Rusijos biržoje. Nuo vasario pabaigos birža, palyginti su kitomis besivystančiomis rinkomis, nukrito 15%. Pasak „Sberbank“, tolesnės sankcijos gali Maskvos RTS indeksą numušti dar 30%.