„NordBalt“ elektros kabelis leidžiasi į jūros dugną

Publikuota: 2014-04-11
Atnaujinta 2015-06-01 12:12
Nuotrauka: Juditos Grigelytės („Verslo žinios“)
 

Šiandien Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų pradėtas kloti elektros kabelis, sujungiantis Lietuvos ir  Šiaurės šalių energetikos sistemas. Tai strateginio energetinio projekto – „NordBalt“ elektros jungties – vieno svarbiausių etapų darbų pradžia.

Į Baltijos jūrą ties Kuršių nerija atplaukęs laivas „Topaz Installer“ sustojęs apie 600 m nuo kranto, jau ruošiasi kabelio nuleidimo ir klojimo darbams.
Pagal planą, pirmiausia elektros jungties kabeliai bus leidžiami į 800 metrų ilgio vamzdžius, kurie jau įgręžti Baltijos jūros priekrantėje.
Darbų pradžiai balandis pasirinktas todėl, kad pavasarį ir vasarą Baltija kiek ramesnė, čia  mažesnis audrų pavojus.
Į jūrinių kabelių klojimo laiva, kurį nuomoja kabelio gamintoja Švedijos technologijų kompanija ABB, sukrauta 50 km jungties kabelių.
Druskingam  jūros vandeniui atsparų  kelių sluoksnių „NordBalt“ kabelį ABB  pradėjo gaminti 2011 m. gruodį. Jūrinio kabelio skersmuo – apie 12,3 cm, gamykloje jis vyniojamas į didžiules rites. Vienas kabelio metras sveria apie 30 kg, visos „NordBalt“ jungties ilgis - 450 kilometrų.
Kainos susilygins
Elektros jungties „NordBalt“  statybą planuojama pabaigti iki 2015 m. pabaigos. Ši jungtis  yra būtina sąlyga kurtis bendrai Baltijos valstybių ir Skandinavijos elektros rinkai. Būsimasis elektros tiltas Lietuvai sudarys sąlygas pirkti elektrą iš hidroresursais turtingų Šiaurės Europos šalių, taip pat bus sumažinta Lietuvos priklausomybė nuo elektros tiekėjo iš Rusijos.
Kaip žinoma, kol kas Baltijos šalių tinklus su Šiaurės šalių energetine sistema jungia tik du „Estlink“ jūros kabeliai tarp Suomijos ir Estijos. Tačiau jų galios nepakanka, kad Baltijos šalių rinkos būtų visiškai integruotos į bendrą energetinę rinką, galimybes Lietuvai apsirūpinti pigesne elektra iš Skandinavijos riboja ir nepakankamas perdavimo linijų tarp Estijos ir Latvijos pajėgumas.
Ekspertai įsitikinę, kad, pradėjus eksploatuoti „NordBalt“ jungtį, elektros kainų lygis Lietuvoje ir Latvijoje taps panašus kaip Šiaurės šalyse ir Estijoje. Šiuo metu, neturint pakankamai jungčių ir nuosavų nebrangių elektros gamybos pajėgumų, vidutinė elektros kaina Lietuvoje  ir Latvijoje yra didesnė, tai daro neigiamą įtaką ir daugiau elektros vartojančios šalių pramonės įmonių konkurencingumui.Strateginį elektros energetikos projektą įgyvendina Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorius „Svenska Kraftnät“, dėl to buvo susitarta 2010 m.
Darbai sausumoje
Šiuo metu vyksta ir kiti svarbūs „NordBalt“ projekto darbai. Kovą  Klaipėdos transformatorių pastotės teritorija buvo perduota elektros jungtį gaminančiai ir ją statysiančiai švedų technologijų įmonei ABB, kuri čia pradeda jungties nuolatinės srovės keitiklio statybą. Sutartis su ABB dėl „NordBalt“ keitiklių Lietuvoje ir Švedijoje statybos buvo pasirašyta 2010 m. pabaigoje, jos vertė – 507 mln. Lt. 
Nuolatinės srovės keitiklis reikalingas paversti kintamąją srovę nuolatine, o tai leis perduoti elektros energiją tarp skirtingų Lietuvos ir Švedijos elektros energetikos sistemų. Klaipėdos pastotės teritorijoje iškilsiantis naujas statinys ir technologiniai įrenginiai bus įrengti vietoje anksčiau čia veikusios 110 kV skirstyklos, naujoji skirstykla bus pastatyta gretimoje pastotės dalyje.
Prie keitiklio bus jungiamas aukštos įtampos nuolatinės srovės kabelis, kuris elektrą perduos Baltijos jūros dugnu tarp Lietuvos ir Švedijos.
2015 m. pabaigoje Klaipėdos pastotė taps „NordBalt“ prijungimo vieta Lietuvoje, o dar šį rudenį čia bus prijungta baigiama statyti nauja elektros perdavimo linija Klaipėda–Telšiai. Švedijos pusėje jungties prijungimo vieta įrenginėjama Nybro pastotėje.
2010 m. gruodį Vilniuje Švedijos ir Lietuvos elektros perdavimo sistemų operatoriai „Svenska Kraftnät“ ir „Litgrid“ pasirašė sutartį su Švedijos energetikos ir automatikos technologijų bendrove ABB, kuri pagamins ir sumontuos 300 kV HVDC kabelį „NordBalt“ elektros jungčiai. Sutarties darbų vertė – 270 mln. EUR  (932 mln. Lt).
Panašiu laiku Stokholme buvo pasirašyta sutartis ir dėl  keitiklių stočių jungčiai  „NordBalt“ statybos.  Šį tarptautinį viešųjų pirkimų konkursą taip pat laimėjo ABB, kompanija įsipareigojo  pagaminti ir sumontuoti srovės keitiklių stotis „NordBalt“ jungčiai Nybro (Švedijoje) ir Klaipėdoje. Sutarties vertė – 147 mln. EUR (507 mln. Lt).

  • Kabelio "NordBalt" techniniai parametrai
  • Aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) povandeninis kabelis. Visas kabelio ilgis: apie 400 km
  • Aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) požeminis kabelis (Lietuvos pusėje). Kabelio ilgis: 13 km
  • Aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) požeminis kabelis (Švedijos pusėje). Kabelio ilgis: 40 km
  • Jungties galia: 700 MW
  • Jungties įtampa: 300 kV
  • Numatoma jungties naudojimo trukmė: 30 metų
  • Preliminari projekto kaina: 1,9 mlrd. Lt
  • EK patvirtino 131 mln. EUR (beveik 452 mln. Lt)  paramą „NordBalt“ jungties tarp Švedijos ir Baltijos šalių statybai.
  • Prijungimo vieta Lietuvoje – Klaipėdos 330 kV pastotė.
  • Prijungimo vieta Švedijoje – Nybro 400 kV pastotė
ŠALTINIS: AB "LITGRID"

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Alytaus transformatorių pastotę už 21,6 mln. eurų plės „Žilinskis ir Co“ 

Elektros tinklų sinchronizavimo su Europa projektui svarbaus Alytaus transformatorių pastotės išplėtimo...

Pramonė
2019.02.15
 Ž. Vaičiūnas: Lietuva nori palankesnės kainodaros, kuriant bendrą dujų rinką

Suomijai, Estijai ir Latvijai pasirašius susitarimą dėl bendros dujų rinkos, Lietuvai nėra per vėlu...

Pramonė
2019.02.15
 IAE būsimo atliekyno statybos konkursą stabdo priežiūros inžinieriaus atranka

Stringant nebeveikiančios ir uždarymo projektus įgyvendinančios Ignalinos atominės elektrinės (IAE) atliekyno...

Pramonė
2019.02.15
Naftos perdirbėjų investicijos netruks atsipirkti Premium

Dėl 2020 m. Pasaulio laivy­bos organizacijos (IMO) įvedamų laivų kuro tar­šos apribojimų naftos per­dir­bimo...

Pramonė
2019.02.15
„Dzūkijos mediena“ naujos savo buveinės statybas žada baigti rudenį

Geidžiamiausiu Alytaus metų darbdaviu  pripažinta bendrovė „Dzūkijos mediena“ pradėjo naujų savo patalpų...

Statyba ir NT
2019.02.15
Gamintojai nusivylę: tikrieji ministerijos siūlymai dėl „Metrail“ skiriasi nuo skelbtų viešai

Gamintojus ir importuotojus atstovaujančios pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos teigia, kad Aplinkos...

Paslaugos
2019.02.15
„Geoterma“: inicijuojamas bankrotas ir likvidavimas 1

Valstybės įmonė Turto bankas šiandien kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl Klaipėdos šilumos gamybos...

Pramonė
2019.02.15
Strateginiais VMG tikslais rūpinsis įsteigta valdyba

Ambicingą plėtrą Lietuvoje vykdanti didžiausia šalies medienos perdirbimo įmonių grupė Vakarų medienos grupė...

Pramonė
2019.02.15
Norvegai plečia gamybą Kauno rajone Premium

UAB Skandinavijos verslo parkas (SVP), Norvegijos kapitalo įmonė, imasi statybų Kauno rajone, Naujųjų...

Pramonė
2019.02.15
„Geotermos“ likimas: tarptautinių organizacijų ir valstybės investicijos virsta metalo laužu Premium 8

Nutraukus Klaipėdos geoterminės jėgainės „Geoterma“ darbą, buvo nutraukti ir du iš trijų ES lėšomis...

Pramonė
2019.02.15
„Litgrid“ grupės pajamos pernai augo 19%

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pernai gavo 190,6 mln. Eur konsoliduotų pajamų – 19% daugiau...

Pramonė
2019.02.14
„Amber Grid“ pajamos pernai mažėjo 15,6%

Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ pernai gavo 54,3 mln. Eur pajamų – tai 15,6% mažiau...

Pramonė
2019.02.14
AB „Grigeo“ 70% padidino ikimokestinį pelną

2018 m. popieriaus ir medienos pramonės įmonių grupė AB „Grigeo“ ikimokestinį pelną, lyginant su 2017 metais,...

Rinkos
2019.02.14
„Alwark“ išbando dalijimosi ekonomiką pramonėje Premium

Krovos ir komunalinės technikos kompanija „Alwark“ Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijoje bando...

Technologijos
2019.02.14
Negeri pokyčiai: įspėja nepriklausyti nuo vienos rinkos, įskaitant ir Vokietiją Premium

Naujausi Vokietijos pramonės rodikliai rodo, kad ji tapo labiau pažeidžiama nuo pasaulio ekonomikos problemų.

Pramonė
2019.02.14
EK: produktai su pluoštinių kanapių ekstraktais negali būti tiekiami rinkai

Europos Komisija (EK) paskelbė, kad pluoštinės kanapės ekstraktai ir iš jų gauti produktai, kurių sudėtyje...

Pramonė
2019.02.14
Klaipėda kaupiasi Mėlynajam šuoliui: kaip keitėsi uostamiestis per 4 metus Premium 11

Pastaraisiais metais Klaipėdos savivaldybė didino pajamas ir mažino skolas, miestas pritraukė nemažų...

Verslo aplinka
2019.02.14
Sprendimas netirti „Agrokoncerno“ trąšų importo – teisėtas 2

Generalinė prokuratūra nusprendė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) sprendimas atsisakyti...

Pramonė
2019.02.14
Lūžis aviacijoje: „Airbus“ atsisako didžiausių pasaulyje keleivinių lėktuvų gamybos 5

„Airbus“ nusprendė stabdyti orlaivių A380 gamybą. Šie dviaukščiai, didžiausi pasaulyje keleiviniai lėktuvai,...

Pramonė
2019.02.14
Kainų komisija ir Energetikos inspekcija bus sujungtos 1

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) ir Valstybinė energetikos inspekcija (VEI) nuo šių...

Verslo aplinka
2019.02.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau