„NordBalt“ elektros kabelis leidžiasi į jūros dugną

Į Baltijos jūrą ties Kuršių nerija atplaukęs laivas „Topaz Installer“ sustojęs apie 600 m nuo kranto, jau ruošiasi kabelio nuleidimo ir klojimo darbams.

Pagal planą, pirmiausia elektros jungties kabeliai bus leidžiami į 800 metrų ilgio vamzdžius, kurie jau įgręžti Baltijos jūros priekrantėje.
Darbų pradžiai balandis pasirinktas todėl, kad pavasarį ir vasarą Baltija kiek ramesnė, čia  mažesnis audrų pavojus.
Į jūrinių kabelių klojimo laiva, kurį nuomoja kabelio gamintoja Švedijos technologijų kompanija ABB, sukrauta 50 km jungties kabelių.
Druskingam  jūros vandeniui atsparų  kelių sluoksnių „NordBalt“ kabelį ABB  pradėjo gaminti 2011 m. gruodį. Jūrinio kabelio skersmuo – apie 12,3 cm, gamykloje jis vyniojamas į didžiules rites. Vienas kabelio metras sveria apie 30 kg, visos „NordBalt“ jungties ilgis - 450 kilometrų.
Kainos susilygins
Elektros jungties „NordBalt“  statybą planuojama pabaigti iki 2015 m. pabaigos. Ši jungtis  yra būtina sąlyga kurtis bendrai Baltijos valstybių ir Skandinavijos elektros rinkai. Būsimasis elektros tiltas Lietuvai sudarys sąlygas pirkti elektrą iš hidroresursais turtingų Šiaurės Europos šalių, taip pat bus sumažinta Lietuvos priklausomybė nuo elektros tiekėjo iš Rusijos.
Kaip žinoma, kol kas Baltijos šalių tinklus su Šiaurės šalių energetine sistema jungia tik du „Estlink“ jūros kabeliai tarp Suomijos ir Estijos. Tačiau jų galios nepakanka, kad Baltijos šalių rinkos būtų visiškai integruotos į bendrą energetinę rinką, galimybes Lietuvai apsirūpinti pigesne elektra iš Skandinavijos riboja ir nepakankamas perdavimo linijų tarp Estijos ir Latvijos pajėgumas.
Ekspertai įsitikinę, kad, pradėjus eksploatuoti „NordBalt“ jungtį, elektros kainų lygis Lietuvoje ir Latvijoje taps panašus kaip Šiaurės šalyse ir Estijoje. Šiuo metu, neturint pakankamai jungčių ir nuosavų nebrangių elektros gamybos pajėgumų, vidutinė elektros kaina Lietuvoje  ir Latvijoje yra didesnė, tai daro neigiamą įtaką ir daugiau elektros vartojančios šalių pramonės įmonių konkurencingumui.Strateginį elektros energetikos projektą įgyvendina Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorius „Svenska Kraftnät“, dėl to buvo susitarta 2010 m.
Darbai sausumoje
Šiuo metu vyksta ir kiti svarbūs „NordBalt“ projekto darbai. Kovą  Klaipėdos transformatorių pastotės teritorija buvo perduota elektros jungtį gaminančiai ir ją statysiančiai švedų technologijų įmonei ABB, kuri čia pradeda jungties nuolatinės srovės keitiklio statybą. Sutartis su ABB dėl „NordBalt“ keitiklių Lietuvoje ir Švedijoje statybos buvo pasirašyta 2010 m. pabaigoje, jos vertė – 507 mln. Lt. 
Nuolatinės srovės keitiklis reikalingas paversti kintamąją srovę nuolatine, o tai leis perduoti elektros energiją tarp skirtingų Lietuvos ir Švedijos elektros energetikos sistemų. Klaipėdos pastotės teritorijoje iškilsiantis naujas statinys ir technologiniai įrenginiai bus įrengti vietoje anksčiau čia veikusios 110 kV skirstyklos, naujoji skirstykla bus pastatyta gretimoje pastotės dalyje.
Prie keitiklio bus jungiamas aukštos įtampos nuolatinės srovės kabelis, kuris elektrą perduos Baltijos jūros dugnu tarp Lietuvos ir Švedijos.
2015 m. pabaigoje Klaipėdos pastotė taps „NordBalt“ prijungimo vieta Lietuvoje, o dar šį rudenį čia bus prijungta baigiama statyti nauja elektros perdavimo linija Klaipėda–Telšiai. Švedijos pusėje jungties prijungimo vieta įrenginėjama Nybro pastotėje.
2010 m. gruodį Vilniuje Švedijos ir Lietuvos elektros perdavimo sistemų operatoriai „Svenska Kraftnät“ ir „Litgrid“ pasirašė sutartį su Švedijos energetikos ir automatikos technologijų bendrove ABB, kuri pagamins ir sumontuos 300 kV HVDC kabelį „NordBalt“ elektros jungčiai. Sutarties darbų vertė – 270 mln. EUR  (932 mln. Lt).
Panašiu laiku Stokholme buvo pasirašyta sutartis ir dėl  keitiklių stočių jungčiai  „NordBalt“ statybos.  Šį tarptautinį viešųjų pirkimų konkursą taip pat laimėjo ABB, kompanija įsipareigojo  pagaminti ir sumontuoti srovės keitiklių stotis „NordBalt“ jungčiai Nybro (Švedijoje) ir Klaipėdoje. Sutarties vertė – 147 mln. EUR (507 mln. Lt).

• Kabelio "NordBalt" techniniai parametrai
• Aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) povandeninis kabelis. Visas kabelio ilgis: apie 400 km
• Aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) požeminis kabelis (Lietuvos pusėje). Kabelio ilgis: 13 km
• Aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) požeminis kabelis (Švedijos pusėje). Kabelio ilgis: 40 km
• Jungties galia: 700 MW
• Jungties įtampa: 300 kV
• Numatoma jungties naudojimo trukmė: 30 metų
• Preliminari projekto kaina: 1,9 mlrd. Lt
• EK patvirtino 131 mln. EUR (beveik 452 mln. Lt)  paramą „NordBalt“ jungties tarp Švedijos ir Baltijos šalių statybai.
• Prijungimo vieta Lietuvoje – Klaipėdos 330 kV pastotė.
• Prijungimo vieta Švedijoje – Nybro 400 kV pastotė

ŠALTINIS: AB "LITGRID"