Pritarė Euro įvedimo įstatymui

"Stojimas į euro zona, tai  kaip stojimas į NATO", – teigė už įstatymą pasisakęs Seimo narys, liberalsąjūdietis Kęstutis Glaveckas.  Pasak jo, kaip NATO Lietuvai garantuoja sienų saugumą, taip euras užtikrins šalies finansinį stabilumą."Euras žmonėms bus kaip šaltas dušas, bet ilgainiui jis išeis į naudą", – teigė p. Glaveckas. Pasak jo, vieningoji Europos valiuta bus naudinga eksportuotojams dėl to, kad "mūsų pagrindinės rinkos yra Vakarų Europoje, kuriose daugiausiai cirkuliuoja euras".Ekspertai kaip didžiausius euro privalumus nurodo su eurų išnyksiančią lito devalvavimo riziką, taip pat dingsiančias lito konvertavimo į eurus ir atgal sąnaudas bei galimybę sutaupyti skolinantis eurais dėl mažesnių palūkanų.Seimas dar sausio 23 d. po pateikimo absoliučia balsų dauguma pritarė Euro įvedimo Lietuvoje įstatymo projektui bei jį lydintiems teisės aktams.Tai yra kertinis dokumentas, kuris sureguliuos perėjimą nuo lito prie euro, bus pagrindas reglamentuoti kitus praktinius euro įvedimo aspektus.Euro įvedimo Lietuvoje įstatymu nustatoma pasirengimo įsivesti eurą, litų keitimo į eurus, nacionalinės valiutos išėmimo iš apyvartos tvarka, reglamentuojami kiti praktiniai euro įvedimo aspektai.Galutinis balsavimas dėl naujo teisės akto priėmimo numatytas š.m. balandžio 17 d.Oficialūs sprendimai, ar Lietuva gali įsivesti eurą nuo 2015 m. paaiškės liepą.Lietuvos bankas (LB) skaičiuoja, kad per penkerius metus (iki 2019 m.) bendrosios išlaidos pereinant prie euro, įskaitant įnašus į Europos stabilumo mechanizmą ir Europos centrinį banką (kurie garantuos priėjimą prie lėšų sunkmečiu) iš viso sudarys apie 2 mlrd. Lt, o sutaupymai iki 2022 m. dėl mažesnių paskolų palūkanų, valiutos keitimo sąnaudų išnykimo sudarys 4,9–5,8 mlrd. Lt. Taip pat skaičiuojama, kad euras maždaug po 5% kasmet dar paskatins eksporto augimą, o tai iki 2022 m. ekonomikai duos 34 mlrd. Lt papildomų eksporto pajamų.Jei Lietuvai bus leista įsivesti eurą nuo 2015 m., LB skaičiavimais, vienkartinės išlaidos Lietuvoje sieks 660–920 mln. Lt (191–266 mln. EUR), arba 0,5–0,7% BVP. Didžiausia dalis sąnaudų teks gryniesiems pinigams pagaminti ir pakeisti. Ant verslo pečių guls išlaidos, kurias įmonės patirs pritaikydamos informacines, mokėjimo ir apskaitos sistemas.LB pabrėžia, kad grynosios išlaidos bus kur kas mažesnės, nes dalis tų užsakymų teks Lietuvos įmonėms, dalis darbų bus finansuojama ES lėšomis, kita dalis pasirengimo eurui įvesti darbų sutaps su įprastais IT ir kitų sistemų atnaujinimo darbais.