Europa be rusiškų dujų – įmanoma, bet brangu

Publikuota: 2014-04-01
Atnaujinta 2015-06-01 13:03
Nuotrauka: Andrey Rudakov ("Bloomberg")
 

Ekonomistų skaičiavimai rodo, kad pakeisti Rusijos tiekiamų dujų srautą Europai alternatyviais šaltiniais ir kitais ištekliais – sunku, bet įmanoma. Tam reikia, visų pirma, solidarumo Europoje, pasiryžimo brangesnėms alternatyvoms ir tam tikrų techninių sprendimų.

Pakeisti rusiškų dujų srautą į Europą, per metus viršijantį 130 mlrd. kubinių metrų, kitais ištekliais būtų sudėtinga, bet nėra neįmanoma, teigia Briuselyje įsikūręs ekonominės ir politinės analizės institutas „Bruegel“.Tai, kaip Europai atsilieptų rusiškų dujų tiekimo sutrikimai, daugiausia priklauso nuo veiksmų Europoje koordinavimo. „Toliau kasmet deginti po 1 mlrd. kub. metrų dujų medienos masės ir popieriaus gamybai Ispanijoje ir Prancūzijoje tuo metu, kol žmonės šąla Slovakijoje, – tai reikštų kenkti bendrai Europos pozicijai, susidūrus su Rusijos įvykdyta Krymo aneksija. Europos lyderiai turėtų pasinaudoti krize tam, kad priverstų veikti vidaus energijos rinką“, – teigia instituto ekonomistai.Europos Sąjunga iki birželio užsibrėžė parengti strategiją, kaip bus mažinama Bendrijos energetinė priklausomybė nuo rusiškų dujų, pasiekiančių Europą daugiausia per Ukrainą.„Bruegel“ teigimu, scenarijaus, kai rusiškos dujos nebepasiektų Europos, ekonominis poveikis Rusijai būtų didesnis nei Europos Sąjungai. Georgas Zachmannas, instituto mokslinis bendradarbis, agentūrai „Bloomberg“ pažymi, kad Europa yra didžiausia „Gazprom“ rinka pagal pardavimus, sumokanti daugiau nei Rusijos klientai ar pirkėjai iš kitų buvusių Sovietų Sąjungos valstybių. Pasak p. Zachmanno, prarastos pajamos iš ES išsemtų Rusijos biudžetą, kurio 15% suneša dujų pardavimai.

Mažinti paklausą

„Bruegel“ aiškinosi, ar būtų įmanoma pakeisti rusiškas dujas alternatyviais šaltiniais jau kitąmet, turint galvoje, kad dujų suvartojimas šalčiausiais žiemos mėnesiais Europoje yra triskart didesnis nei vasarą. Kyla klausimas, kaip alternatyviai tiekiamos dujos pasiektų daugiausia rusiškų dujų suvartojančias šalis, turint galvoje, kad Europoje stinga reikiamos infrastruktūros. „Bruegel“ konstatuoja, kad šis klausimas aktualiausias Baltijos šalims ir kai kurioms kitoms Rytų ir Vidurio Europos valstybėms.Vienas iš siūlomų techninių sprendimų, reikalaujančių inžinerinio ir komercinio pasirengimo, – šildymo sistemų pertvarka, keičiant gamtines dujas kitu kuru. Nors tokia išeitis – brangesnė nei dujos, tačiau pastarųjų paklausą Europoje pavyktų sumažinti maždaug 10 mlrd. kub. metrų. Poreikis sumažėtų dar 15 mlrd. kub. metrų, jei 10% Europos pramonėje sunaudojamų dujų būtų pakeistos anglimis, elektra arba nafta.60–80 mlrd. kub. metrų dujų Europoje vis dar sunaudojama elektros energijai gaminti. Maždaug pusę šio kiekio būtų galima pakeisti kitais šaltiniais.Daugiausia Europoje suvartojamų gamtinių dujų tenka gyvenamosioms ir komercinėms patalpoms šildyti. Sumažinus šildymo temperatūrą 1,5 laipsnio, dujų suvartojimą būtų galima sumažinti maždaug 10%, arba 20 mlrd. kub. metrų per metus.Sumažinus dujų paklausą jautriausiuose regionuose ir tinkamai išplėtojus infrastruktūrą, galima kalbėti ir apie didesnius dujų srautus iš kitų tiekėjų, nurodo „Bruegel“.

Alternatyvos

2013-aisiais Europa 27% jai reikalingų dujų įsivežė iš Rusijos, 23% – iš Norvegijos, 8% – iš Šiaurės Afrikos. 9% – suskystintosios dujos iš kitų tiekėjų, 33% – sava produkcija. „Bruegel“ skaičiavimu, srautą iš Norvegijos galima padidinti iki 120–130 mlrd. kub. metrų per metus (2013-aisiais įvežta 102 mlrd. kub. metrų). Nemažai dujų galima įsivežti vasaros laikotarpiu ir užpildyti saugyklas Europoje.Importą iš Šiaurės Afrikos būtų galima padidinti 5 mlrd. kub. metrų – didesnių galimybių ekonomistai čia neįžvelgia, kadangi dabartiniai dujotiekiai į Italiją yra naudojami visu pajėgumu. Afrikos dujų kaina būtų kiek aukštesnė nei rusiškų dujų, nurodo „Bruegel“. Agentūros „Bloomberg“ duomenimis, vidutinė rusiškų dujų kaina Europai pernai siekė 387 USD už 1.000 kub. metrų.Techniškai įmanoma maždaug 20 mlrd. kub. metrų per metus padidinti tiekimą iš Nyderlandų, tačiau šalies vyriausybė nėra linkusi tam pritarti, kadangi šalyje ką tik priimtais įstatymais mėginama reguliuoti su dujų gavyba susijusius seisminius procesus.Institutas pabrėžia, kad kur kas svarbiau – nepakankamai panaudojamos suskystintųjų dujų (SkGD) importo galimybės. 2013-aisiais Europa importavo mažiausiai SkGD per pastaruosius devynerius metus. Teigiama, kad šių išteklių srautus būtų galima pakreipti Europos link, bet kyla klausimas, už kokią kainą.„Sunku pasakyti, ar galėtume gauti papildomus 30 mlrd. kub. metrų dujų, mokėdami apie 500 USD už tūkstantį kub. metrų“, – rašoma apžvalgoje. Kita vertus, konkuruojant su Azijos importuotojų mokama kaina (vidutiniškai 710 USD už 1.000 kub. metrų), Europa galėtų sulaukti solidaus SkGD kiekio, kadangi Afrikos, Artimųjų Rytų ir Pietų Amerikos tiekėjams Europa – geografiškai patogesnė pirkėja, teigia „Bruegel“.ES kasmet Rusijai už dujas pakloja apie 53 mlrd. USD. „Bruegel“ vertinimu, atsižvelgus į išvardytus veiksnius, alternatyvus apsirūpinimas dujomis Europai kainuotų iki 50% brangiau.Londone įsikūrusi bendrovė „Energy Aspect“ savo ruožtu skaičiuoja, kad Jungtinė Karalystė, norėdama suskystintosiomis dujomis iš kitų tiekėjų pakeisti rusiškas dujas, turėtų mokėti 124% didesnę kainą, skelbia „Bloomberg“. Pagrindine tiekėja Britanijai taptų Australija.„Srautų pakeitimas brangiai atsieis. Rusija išliks svarbi tiekėja Europai, tačiau bet kuriuo atveju bus akcentuojamas galimybių išskaidymas, kad būtų galima importuoti iš kitų šaltinių, kilus poreikiui“, – „Bloomberg“ citavo Willą Pearsoną, „Eurasia Group“ globalios energetikos ir gamtos išteklių padalinio direktorių Londone.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Terminalai

Save kaip alternatyvią dujų tiekėją Europai pasiūlė Ispanija, skelbė „The Financial Times“. Ispanija visas dujas perka ne iš Rusijos ir pastaruoju metu nemažai investavo į savo galimybes importuoti SkGD.Tačiau „Bruegel“ analitikai pažymi, kad šiuo metu nėra infrastruktūros, kuria papildomas dujų srautas iš Ispanijos pasiektų likusį žemyną.Visiškai nuo Rusijos dujų priklausoma Lietuva savo SkGD terminalą baigs statyti šių metų pabaigoje. 59% nuo rusiškų dujų priklausoma Lenkija šį darbą baigs iki 2015 m. gegužės. Kitąmet savo terminalą pradės statyti Prancūzija, o anksčiau nutrauktam projektui Vokietijoje gali būti ieškoma naujų investuotojų, rašo „Bloomberg“.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Pramonė“
„Scandagra“ uždirbo 5,1 mln. Eur pelno: šie metai bus ne prastesni

Skandinaviško kapitalo žemės ūkio kompanija UAB „Scandagra“ 2021 m. gavo 350 mln. Eur pajamų, arba 66 mln.

Pramonė
08:51
Stagfliacija nė motais – Lietuvoje dygsta nauji fabrikai Premium 2

Dėl dvigubo pandemijos ir karo smūgio visame pasaulyje išaugo infliacija ir sulėtėjo ekonomikų augimas.

Pramonė
07:30
Kinija nori gaminti naujausius puslaidininkius, bet ekspertai šalies galimybėmis abejoja Premium

Nuo užsienio tiekėjų puslaidininkių gamyboje priklausoma Kinija investuoja milijardus, kad naujausius lustus...

Inovacijos
2022.05.27
Vyriausybė siūlo 54 centų dujų kainos subsidiją už kubinį metrą gyventojams

Energetikos ministerija Vyriausybei siūlo buitiniams vartotojams padengti iki 54 centų jų mokamos gamtinių...

Pramonė
2022.05.27
Dėl COVID-19 uždarymų ekonomikai vis labiau kosint, Kinijos premjeras paragino dėti daugiau pastangų ją stabilizuoti

Kinijos premjeras Li Keqiangas paragino pareigūnus dėti daugiau pastangų siekiant stabilizuoti antrąją pagal...

Verslo aplinka
2022.05.27
R. Pocius: „Ignitis“ elgsena jau kurį laiką kėlė įtarimų 3

Energetikos rinkos reguliuotojo vadovas Renatas Pocius teigia, jog valstybės valdomos bendrovės „Ignitis“...

Pramonė
2022.05.27
VERT sustabdė „Inter RAO Lietuvos“ licencijas

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) stabdo Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“...

Pramonė
2022.05.27
Lietuviškas verslas Afrikoje: milijonai klientų, karčios pamokos ir praktiniai patarimai Premium

Per pastaruosius 5-erius metus bendra eksporto iš Lietuvos į Afriką vertė paaugo dvigubai ir siekia 737 mln.

Pramonė
2022.05.27
Italijos „Eni“ sudarė susitarimą su Alžyru dėl dujų tiekimo 1

Italijos energetikos milžinė „Eni“ ketvirtadienį pasirašė supratimo memorandumą su Alžyro nacionaline naftos...

Verslo aplinka
2022.05.27
„Klaipėdos nafta“ pajamas per metus augino 14%, bet dirbo nuostolingai

Valstybės valdoma naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SkGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ šių metų...

Pramonė
2022.05.27
E. Leontjeva. Infliacija ir drugelio efektas

Per pasaulį vilnija pavojingi infliacijos ūkai. Jie atsirado drauge su pandemija, tačiau ne pati pandemija...

Nuomonės
2022.05.27
LINPRA prezidentu išrinktas T. Prūsas 2

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) nariai prezidentu išrinko Tomą Prūsą.

Vadyba
2022.05.27
„SoliTek“ skelbia baterijų gamybos pradžią Lietuvoje 2

Saulės modulių gamintoja „SoliTek“ sukūrė ir pradėjo priimti užsakymus autonominės išmaniosios elektros...

Pramonė
2022.05.27
Užbaigta Lenkijos ir Slovakijos dujų jungtis

Gegužės 26-ąją baigta Lenkijos ir Slovakijos dujų perdavimo tinklų jungties statyba, skelbia Lenkijos radijas.

Verslo aplinka
2022.05.27
„Įdarbinti“ stogus – įmanoma misija? 9

Lietuvai atsisakius elektros importo iš Rusijos, „įsivežamos“ elektros dalis tebelieka gana nemaža – ji...

Nuomonės
2022.05.27
Prof. dr. A. Miceikienė: po kelerių metų derlių Lietuvoje užaugins robotai ir savaeigė technika Verslo tribūna 1

Prof. dr. Astrida Miceikienė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerė, teigia,...

Agroverslas 2023
2022.05.26
Niekada nesakyk niekada: kaip miestietis kaime iš obuolių verslą sukūrė Premium 4

Verslą galima sukurti lygioje vietoje ir net neturint apie jį specifinių žinių – tai patvirtina Mindaugo...

Gazelė
2022.05.26
Estija tikisi SkGD terminalą paruošti iki rudens arba žiemos

Estijos premjerė Kaja Kallas pareiškė, jog suskystintų gamtinių dujų (SkGD) importo terminalas, kaip patikino...

Verslo aplinka
2022.05.26
Vyriausybė pirmadienį tvirtins elektros subsidiją ir tarifo „grindis“ 1

Vyriausybė neeiliniame posėdyje pirmadienį ketina patvirtinti valstybės subsidijos dydį ir minimalų tarifą,...

Pramonė
2022.05.26
Deramasi dėl transporto koridoriaus Ukrainos grūdams

Turkija veda derybas su Rusija ir Ukraina dėl transporto koridoriaus atidarymo per Bosforo sąsiaurį grūdų...

Pramonė
2022.05.26

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku