Europa be rusiškų dujų – įmanoma, bet brangu

Ekonomistų skaičiavimai rodo, kad pakeisti Rusijos tiekiamų dujų srautą Europai alternatyviais šaltiniais ir kitais ištekliais sunku, bet įmanoma. Tam reikia, visų pirma, solidarumo Europoje, pasiryžimo brangesnėms alternatyvoms ir tam tikrų techninių sprendimų.
Pakeisti rusiškų dujų srautą į Europą, per metus viršijantį 130 mlrd. kubinių metrų, kitais ištekliais būtų sudėtinga, bet nėra neįmanoma, teigia Briuselyje įsikūręs ekonominės ir politinės analizės institutas Bruegel.Tai, kaip Europai atsilieptų rusiškų dujų tiekimo sutrikimai, daugiausia priklauso nuo veiksmų Europoje koordinavimo. Toliau kasmet deginti po 1 mlrd. kub. metrų dujų medienos masės ir popieriaus gamybai Ispanijoje ir Prancūzijoje tuo metu, kol žmonės šąla Slovakijoje, tai reikštų kenkti bendrai Europos pozicijai, susidūrus su Rusijos įvykdyta Krymo aneksija. Europos lyderiai turėtų pasinaudoti krize tam, kad priverstų veikti vidaus energijos rinką, teigia instituto ekonomistai.Europos Sąjunga iki birželio užsibrėžė parengti strategiją, kaip bus mažinama Bendrijos energetinė priklausomybė nuo rusiškų dujų, pasiekiančių Europą daugiausia per Ukrainą.Bruegel teigimu, scenarijaus, kai rusiškos dujos nebepasiektų Europos, ekonominis poveikis Rusijai būtų didesnis nei Europos Sąjungai. Georgas Zachmannas, instituto mokslinis bendradarbis, agentūrai Bloomberg pažymi, kad Europa yra didžiausia Gazprom rinka pagal pardavimus, sumokanti daugiau nei Rusijos klientai ar pirkėjai iš kitų buvusių Sovietų Sąjungos valstybių. Pasak p. Zachmanno, prarastos pajamos iš ES išsemtų Rusijos biudžetą, kurio 15% suneša dujų pardavimai.
Mažinti paklausą
Bruegel aiškinosi, ar būtų įmanoma pakeisti rusiškas dujas alternatyviais šaltiniais jau kitąmet, turint galvoje, kad dujų suvartojimas šalčiausiais žiemos mėnesiais Europoje yra triskart didesnis nei vasarą. Kyla klausimas, kaip alternatyviai tiekiamos dujos pasiektų daugiausia rusiškų dujų suvartojančias šalis, turint galvoje, kad Europoje stinga reikiamos infrastruktūros. Bruegel konstatuoja, kad šis klausimas aktualiausias Baltijos šalims ir kai kurioms kitoms Rytų ir Vidurio Europos valstybėms.Vienas iš siūlomų techninių sprendimų, reikalaujančių inžinerinio ir komercinio pasirengimo, šildymo sistemų pertvarka, keičiant gamtines dujas kitu kuru. Nors tokia išeitis brangesnė nei dujos, tačiau pastarųjų paklausą Europoje pavyktų sumažinti maždaug 10 mlrd. kub. metrų. Poreikis sumažėtų dar 15 mlrd. kub. metrų, jei 10% Europos pramonėje sunaudojamų dujų būtų pakeistos anglimis, elektra arba nafta.6080 mlrd. kub. metrų dujų Europoje vis dar sunaudojama elektros energijai gaminti. Maždaug pusę šio kiekio būtų galima pakeisti kitais šaltiniais.Daugiausia Europoje suvartojamų gamtinių dujų tenka gyvenamosioms ir komercinėms patalpoms šildyti. Sumažinus šildymo temperatūrą 1,5 laipsnio, dujų suvartojimą būtų galima sumažinti maždaug 10%, arba 20 mlrd. kub. metrų per metus.Sumažinus dujų paklausą jautriausiuose regionuose ir tinkamai išplėtojus infrastruktūrą, galima kalbėti ir apie didesnius dujų srautus iš kitų tiekėjų, nurodo Bruegel.
Alternatyvos
2013-aisiais Europa 27% jai reikalingų dujų įsivežė iš Rusijos, 23% iš Norvegijos, 8% iš Šiaurės Afrikos. 9% suskystintosios dujos iš kitų tiekėjų, 33% sava produkcija. Bruegel skaičiavimu, srautą iš Norvegijos galima padidinti iki 120130 mlrd. kub. metrų per metus (2013-aisiais įvežta 102 mlrd. kub. metrų). Nemažai dujų galima įsivežti vasaros laikotarpiu ir užpildyti saugyklas Europoje.Importą iš Šiaurės Afrikos būtų galima padidinti 5 mlrd. kub. metrų didesnių galimybių ekonomistai čia neįžvelgia, kadangi dabartiniai dujotiekiai į Italiją yra naudojami visu pajėgumu. Afrikos dujų kaina būtų kiek aukštesnė nei rusiškų dujų, nurodo Bruegel. Agentūros Bloomberg duomenimis, vidutinė rusiškų dujų kaina Europai pernai siekė 387 USD už 1.000 kub. metrų.Techniškai įmanoma maždaug 20 mlrd. kub. metrų per metus padidinti tiekimą iš Nyderlandų, tačiau šalies vyriausybė nėra linkusi tam pritarti, kadangi šalyje ką tik priimtais įstatymais mėginama reguliuoti su dujų gavyba susijusius seisminius procesus.Institutas pabrėžia, kad kur kas svarbiau nepakankamai panaudojamos suskystintųjų dujų (SkGD) importo galimybės. 2013-aisiais Europa importavo mažiausiai SkGD per pastaruosius devynerius metus. Teigiama, kad šių išteklių srautus būtų galima pakreipti Europos link, bet kyla klausimas, už kokią kainą.Sunku pasakyti, ar galėtume gauti papildomus 30 mlrd. kub. metrų dujų, mokėdami apie 500 USD už tūkstantį kub. metrų, rašoma apžvalgoje. Kita vertus, konkuruojant su Azijos importuotojų mokama kaina (vidutiniškai 710 USD už 1.000 kub. metrų), Europa galėtų sulaukti solidaus SkGD kiekio, kadangi Afrikos, Artimųjų Rytų ir Pietų Amerikos tiekėjams Europa geografiškai patogesnė pirkėja, teigia Bruegel.ES kasmet Rusijai už dujas pakloja apie 53 mlrd. USD. Bruegel vertinimu, atsižvelgus į išvardytus veiksnius, alternatyvus apsirūpinimas dujomis Europai kainuotų iki 50% brangiau.Londone įsikūrusi bendrovė Energy Aspect savo ruožtu skaičiuoja, kad Jungtinė Karalystė, norėdama suskystintosiomis dujomis iš kitų tiekėjų pakeisti rusiškas dujas, turėtų mokėti 124% didesnę kainą, skelbia Bloomberg. Pagrindine tiekėja Britanijai taptų Australija.Srautų pakeitimas brangiai atsieis. Rusija išliks svarbi tiekėja Europai, tačiau bet kuriuo atveju bus akcentuojamas galimybių išskaidymas, kad būtų galima importuoti iš kitų šaltinių, kilus poreikiui, Bloomberg citavo Willą Pearsoną, Eurasia Group globalios energetikos ir gamtos išteklių padalinio direktorių Londone.
Terminalai
Save kaip alternatyvią dujų tiekėją Europai pasiūlė Ispanija, skelbė The Financial Times. Ispanija visas dujas perka ne iš Rusijos ir pastaruoju metu nemažai investavo į savo galimybes importuoti SkGD.Tačiau Bruegel analitikai pažymi, kad šiuo metu nėra infrastruktūros, kuria papildomas dujų srautas iš Ispanijos pasiektų likusį žemyną.Visiškai nuo Rusijos dujų priklausoma Lietuva savo SkGD terminalą baigs statyti šių metų pabaigoje. 59% nuo rusiškų dujų priklausoma Lenkija šį darbą baigs iki 2015 m. gegužės. Kitąmet savo terminalą pradės statyti Prancūzija, o anksčiau nutrauktam projektui Vokietijoje gali būti ieškoma naujų investuotojų, rašo Bloomberg.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Tema Pramonė
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti