Renovacijai palankaus oro nepakanka

Teoriškai – neįprastai šilta žiema ir ankstyvas pavasaris mūsų statybininkams šiemet leido dirbti beveik be pertraukų, praktiškai – statybų plėtrai palankaus oro nepakanka.Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas, kalba, kad dėl šiltos žiemos turėjo naudos tie gyventojai, kurių namai dalyvauja renovacijos projektuose, mat buvo galima laisvai vykdyti numatytus darbus. Tačiau statybininkams renovacijos projektai toli gražu ne geidžiamiausi. Nors ne sykį buvo įvardintos problemos ir trūkumai, kol kas jie šalinami vangiai. Didžiausia bėda – nekokybiški renovacijos projektai ir netikslios sąmatos.

Nebus kas renovuoja

„Mūsų nuomone, renovacijos konkursuose nurodomos kainos per mažos, o investiciniai projektai – su daugybe klaidų. Neatitinka langų skaičius, fasado plotas, o statybininkas iš projekto pasitraukti negali, tad darbus turi finansuoti savo lėšomis“, – aiškina p. Gedvilas. Anot jo, skelbiamuose renovacijos konkursuose dalyvauti statybininkai nesiveržia ir dėl to, kad projektuose nurodomos darbų kainos mažesnės nei vyraujančios rinkoje. VŽ rašė (2014 02 05) Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) kataloge buvo registruota 60 statybos įmonių, kurios galėtų imtis renovacijos projektų. LSA skaičiavimais, Lietuvoje iš viso yra apie 1.000 aktyviai statybų veiklą vykdančių bendrovių. Per mėnesį į CPO katalogą įtraukta dar viena bendrovė.Aplinkos ministerija (AM), reaguodama į verslo priekaištus, jau atsisakė perteklinių CPO reikalavimų ir tvirtina toliau šalinanti renovacijos proceso trūkumus.Tačiau LSA dėsto, jog iki šiol daug klausimų kelia renovacijos  sąmatos. Ponas Gedvilas spėlioja, kad galbūt tokios kainos atsirado remiantis ankstesnių metų sąmatomis. Jis yra tikras, kad jeigu algoritmas, kaip skelbiami viešieji pirkimai renovacijos darbams, nesikeis, netrukus pabirs krūva objektų, kurių apšiltinti ir atnaujinti nenorės nė viena kompanija.„Parašomas netikslus projektas, o tada ir sąmata apskaičiuojama netiksli, bankas skiria paramą ne tokią, kokios reikia, o statybininkas, skaičiuodamas darbų savikainą, mato – ji nesutampa su renovacijos projekto ribine sąmata, ir neina į konkursą“, – sako p. Gedvilas. Anot jo, parengtus renovacijos projektus pirmiausia reikėtų tikrinti ekspertams ir įsitikinti, ar ten nėra klaidų. Tačiau kol kas į ekspertus kreipiamasi tik tuo atveju, jei yra pageidavimas – tikrinti, ar projektas parengtas be klaidų, neprivaloma.„Projektų, kuriuose dalyvauti noro neparodė nė viena kompanija, yra visoje Lietuvoje“, – perspėja pašnekovas.

Atidarys rinką

Dalia Matonienė, aplinkos viceministrė, dėsto, kad pernai kainų kilimo statybų rinkoje nebuvo. Todėl ji teigia, kad nėra pagrindo tvirtinti, kad projektų sąmatose nurodyti įkainiai per maži.„Kalbėjome ir su UAB „Sistela“, skaičiuojančios projektų vidutinius įkainius, vadovais. Mus patikino, kad nurodomi įkainiai yra realūs ir nėra per maži“, – pabrėžia p. Matonienė. Tiesa, ji sutinka, kad statybų kainos galėjo šiek tiek augti dėl darbo užmokesčio kilimo. Tačiau, pasak pašnekovės, jeigu darbo užmokesčio kaina kyla 10–20%, visame renovacijos projekte tai tampa vos 3–5% kainų paklaida. Toks svyravimas yra normalus ir leistinas, sako viceministrė, tačiau kalbėti apie 30–40% mažesnes kainas negalima.Didesnė problema, anot jos, statybų bendrovių, galinčių dalyvauti skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose, trūkumas. AM žada inicijuoti pakeitimus, kad konkursuose galėtų dalyvauti kompanijos ne tik per CPO, bet ir kitais įstatymų numatytais būdais.„Manau, kad reikia atidaryti rinką. Aš to nenorėčiau, norėtųsi, kad dirbtų lietuviai, bet mūsiškiais renovacijos projektais domisi ir lenkai, ir danai, jie vertina tai kaip galimybę dirbti“, – kalba aplinkos viceministrė. VŽ skelbė, kad vasario pradžioje finansiniams tarpininkams paskirstyta 95% JESSICA fondo lėšų iš numatytų 227 mln. EUR (783 mln. Lt). Pasirašytų sutarčių ir finansinių tarpininkų paskolų komitetuose patvirtintų projektų suma siekia 145 mln. EUR (500 mln. Lt).

Griežtina tvarką

Ponia Matonienė pripažįsta renovacijos klaidas ir primena, kad nors visi investiciniai projektai buvo tikrinami Būsto energijos taupymo agentūros ekspertų, kurie nusprendžia, ar projektui galima pritarti ar ne, papildomą tikrinimą atlieka kiekviena savivaldybė, samdanti specialius konsultantus.„Jau kokius 3–4 mėnesius konsultantas privalo nuvažiuoti į vietą, viską suskaičiuoti, pamatyti savomis akimis. Savivaldybėms esame davę griežtą nurodymą, kad nepasirašinėtų jų sudarytų aktų lengva ranka, kad pasižiūrėtų, ar viskas įvertinta“, – pasakoja p. Matonienė.Numatyta, kad renovacijos projektuose privalės būti pridėtas ir kainos pagrindimas, t. y. konsultantai turės suskaičiuoti, ką ir kiek reikia renovuoti, kokiomis kainomis. Šie dokumentai būtų lyginami ir UAB „Sistelos“ turimais kainininkais. Be to, iki kovo 17 d. ministerija žada atlikti penkių konsultacinių įmonių, parengusių daugiausia investicinių projektų, darbo patikrą, kadangi, aiškina viceministrė, projektuose randama nemažai broko.„Atvejų, kai neapskaičiuoti langai ir t. t., buvę vos keli, jų tikrai nėra daug. Juos visus žinome ir greitai reagavome. Tačiau daugiau tokių klaidų būti negalės“, – įsitikinusi pašnekovė.Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.