Kaip derėtis perkant meną

Publikuota: 2014-03-09
Atnaujinta 2015-06-01 12:53
Nuotrauka: Liudo Parulskio pieš.
 

Pavadinimas, kurį ką tik perskaitėte, nėra tikslus. Jis turėtų būti toks: „Kas gali derėtis? Kur tai galima daryti be didelių emocinių ir savigarbos nuostolių? Kiek galima nusiderėti, jei tokios derybos įmanomos?..“ Galima pridėti dar kelis ar net keliolika hipotetinių klausimų, kurie parodytų, kad derybos perkant meno kūrinius įmanomos, bet komplikuotos.

Apie pasiūlą

Šį komplikuotumą suformuoja meno rinkos keistumas. Stebint ją iš įprastų, naftos ar, tarkim, vertybinių popierių, rinkų pozicijos, menas yra prekė, kurios kainą (ne vertę, ne grožį, ne reikšmę) lemia rinkos dalyvių susitarimas. Skamba lyg finansinės piramidės ar skaitmeninės valiutos apibrėžimas, ar ne? Panašumų yra, bet juos panaikina vienas lemiamas veiksnys – šis susitarimas, priešingai nei tai vyksta finansinėse piramidėse, galioja šimtmečius ir nesiruošia būti nutrauktas. Kas gi verčia rinkos dalyvius laikytis susitarimo dėl kainų?Prieš atsakydamas, pateiksiu realybės iliustraciją. Žiniasklaidoje retkarčiais – kelis kartus per metus – šmėkšteli pranešimų, kad viename ar kitame muziejuje ekspertai į dienos šviesą ištraukė meno kūrinius ir pareiškė, kad tai yra ne nežinomo autoriaus atlikta šedevro kopija, o pats tikriausias šedevras. Paveikslas nuo to absoliučiai nepasikeičia, bet jo kaina šokteli šimteriopai ar net daugiau. Kas įvyksta? „Naujasis“ paveikslas, išlaikęs savo netolimai praeičiai identišką būvį, įgauna matematiškai neapskaičiuojamą konteksto gylį, arba – pasakojimą.Kūrinių su pasakojimais nėra daug. Be abejo, matuojant fizine apimtimi, jų yra galybė: pasaulyje kasdien įnirtingai dirba apie 4 mln. menininkų, žinančių, kad jų kūriniai turi kainą. Aktyvūs meno rinkos dalyviai – platintojai, galerininkai, kolekcininkai, muziejininkai – vieningai sutaria, kad penktadalis menininkų dirba kokybiškai (bet pasirengę žudyti ginčydamiesi, kuris penktadalis yra kokybiškas). Taigi, galima teigti, kad 800.000 menininkų yra, pavadinkime, geri. Jei kiekvienas iš jų per metus sukuria bent 6 darbus, kasmet atsiranda beveik 5 mln. pardavimui paruoštų naujų kokybiškų meno kūrinių.Tarp jų keli šimtai kūrinių yra deficitiniai. Eilėje prie jų stumdosi vis tie patys galerininkai, kolekcininkai ir muziejininkai. Esant deficitinei pasiūlai, derybos neįmanomos ir tema mums tampa neaktuali. Na, o mikroskopiškai pamažėjusioje nedeficitinėje pasiūloje, kur tebėra beveik 5 mln. kūrinių, derybos galimos ir vyksta kasdien – galerijose, menininkų dirbtuvėse, meno mugėse. Net ir aukcionuose: kai varžytuvės baigiasi, neparduoti lotai irgi tampa derybų objektu. Kartais poaukcioninė prekyba yra tiek pat intensyvi kaip renginio metu.

Kai vienas lygu trims

Kaip vyksta derybos aukštų kainų segmente? Ten, kur parduodami ir perkami darbai su ypač paklausiais pasakojimais? Derybų elementai yra tokie patys, kaip ir visų kitų sandorių, su viena išskirtine savybe – derybininkai saugo pasakojimo vertę. Štai galerininkas kolekcininkui sako: „Šitą? Šitą parduosiu už tris milijonus.“
Kolekcininkas nesutinka: „Trijų milijonų neduosiu, duosiu milijoną. Bet leidžiu sakyti, kad man jį pardavei už tris“.
Žemesnių ir žemų meno kūrinių kainų segmente tokių milžiniškų nuolaidų nėra. Jei peršoktume iš deficitinės pasiūlos srities į priešingą, perteklinę meno rinkos dalį, tektų ieškoti ne vieno, o keliolikos pavyzdžių, rodančių derybų galimybes.Kad būtų paprasčiau, siūlau įsivaizduoti Lietuvoje dirbantį menininką. Vieną iš 1.343-ų Lietuvos dailininkų sąjungos narių. Arba ne. Tebūnie tai vienas iš 269-ių (tiek yra kokybiškai dirbančių menininkų, panaudojus formulę „gero meno yra penktadalis“) sąjungos narių. Mūsų hipotetinis herojus nėra vienas iš keliolikos lietuvių menininkų, patenkančių į tinklalapio „artfacts.net“ reitingo tūkstantuką. Jo pavardės iš viso nėra šiame reitinge, nes parodose jis dalyvauja nenoriai, savo paties viešaisiais ryšiais nesirūpina. Žinoma, kartą per 5 metus jis surengia personalinę parodą kurioje nors Vilniaus galerijoje, o kuratoriai retkarčiais atrenka jo kūrinių į grupines parodas. Jo paveikslai retkarčiais šmėkšteli „Dailės“ žurnale ir negausiose recenzijose, o kartą labai nenoromis jis davė interviu moteriškam žurnalui. Pokalbį iliustravo dailininko buto interjero nuotraukos. Šitaip dirbdamas, menininkas savo kūriniams gilaus pasakojimo (ir antkainio) nesukuria, bet jo talentingi darbai turi nuolatinių gerbėjų ir pirkėjų būrį.Kaip derėtis šioje situacijoje? Didžiausias iššūkis pirkėjo laukia, jei jis eina į dailininko dirbtuvę. Lietuvos meno rinkai dažnai priekaištaujama, kad ji yra pilka, šiuo atspalviu vadinant reiškinį, kai perkama ne galerijose. Tai nėra korektiškas kaltinimas, nes pirkimas iš dirbtuvių yra sena ir garbinga meno rinkos priemonė. Pavarčius virtualius ar popierinius aukcionų katalogus, kuriuose stengiamasi kuo išsamiau aprašyti kūrinio savininkų kaitos istoriją, matyti, kad daugelis šiandien garsių darbų pirmą kartą buvo nupirkti iš dailininko rankų. O ir mokesčius valstybei kūrėjai sumoka, nusipirkę vienkartinius verslo liudijimus.
Blogiau tai, kad derėtis dirbtuvėje, jei pirkėjas yra paprastas dailės mėgėjas, labai sunku. Sėdint prie dažais nutepto stalo, geriant kavą ir apžiūrint iš stelažų traukiamas drobes, atsiranda laikinas emocinis ryšys, virstantis klaidingai suvokiamu įsipareigojimu ar net įsiskolinimu. Visa tai reikia ryžtingai atmesti, išsipainioti iš romantikos tinklų ir prisiminti, kad menas yra prekė. Perteklinė prekė, kurios kaina svyruoja. Kaip ją tinkamai užčiuopti?

Kūrinys už algą

Mano aprašytas talentingas, lokaliai žinomas ir globaliai anoniminis menininkas egzistuoja visur. Jų sukuriama produkcija sudaro 90% pasaulinės meno rinkos apyvartos. Iš tikrųjų ją priekin ir varo lokalūs menininkai su lokaliais pirkėjais. Ir kainos visur vienodos. Patikrinęs kelių šalių – Danijos, Suomijos, Norvegijos ir Lenkijos – vidutinio nupirkto kūrinio vidutines kainas sužinojau, kad vidutiniškumas yra universalus. Visose šalyse vienas sąlyginis paveikslas kainavo šiek tiek mažiau, nei vidutiniškai per mėnesį uždirba tos šalies vidurinės klasės atstovas. Norvegijoje ši suma buvo gerokai didesnė nei Lenkijoje, Danijoje ir Suomijoje – panašios.Taigi galima teigti, kad vietos rinkose vyksta mainai – vidurinė klasė iškeičia savo mėnesio atlygį į vieną kūrinį. Mums ši formulė tinka su išlygomis, iš kurių klampiausia – lietuviškos vidurinės klasės apibrėžimas, kurio piniginė išraiška svyruoja nuo minimalią algą gaunančių bibliotekininkų iki vidurinio rango vadovų su 8.000 Lt į rankas. Įdomiausia, kad būtent tokios sumos minimos, kalbant apie standartines kokybiško, bet ne lokaliai žvaigždiško, lietuviško meno kainas, todėl derantis dirbtuvėse šių ribų teks laikytis. Nepamirštant klasinės savigarbos.Galerijose derybos gerokai paprastesnės. Jose, žinoma, irgi sukuriami įvairūs emociniai spąstai, vienaip gaudantys kolekcininkus, kitaip – debiutuojančius pirkėjus. Bet net atėjusiam iš gatvės ryžtingam pirkėjui bet kuri galerija suteiks, jei bus paprašyta, mažiausiai 10% nuolaidą. Dėl didesnių nuolaidų derybiniai pirkėjo svertai pasunkės tik atėjus antrą ir visus kitus kartus.O paprasčiausia pirkti ir derėtis lokaliose meno rinkose, tokiose kaip „ArtVilnius“. Mugėse išnyksta galerijose egzistuojanti žaviai natūrali arogancija, galerininkai persijungia į geraširdiškai edukacinį režimą, lankytojams nereikia klausinėti kainų – viskas parašyta. Ir rinktis gali iš didelės pasiūlos, ypač nesijaudindamas dėl kokybės, nes juk ne kiekviena galerija patenka į mugę.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Iliustruotoji istorija: rūgšti LDK diplomatų duona 4

Daugeliui valstybės diplomatų ir konsulų darbas užsienio pasiuntinybėse siejasi su nuolatinėmis kelionėmis,...

Laisvalaikis
2018.08.19
Pasaulyje mažėja teroristinių išpuolių 16

Pernai vien Europoje teroro išpuoliai krėtė Mančesterį, Barseloną, Paryžių ir Londoną, tačiau mokslininkai...

Laisvalaikis
2018.08.19
Į spintas įsisuko mados bjaurybės

Bjauriosios mados apraiškos ant podiumų – nieko nauja. Tačiau pernai ši netradicinius grožio ir estetikos...

Laisvalaikis
2018.08.18
SEB bankininko Romo Čereškos gyvenimo kelionė, virtusi kova už gyvenimą 23

Kartais gyvenime prireikia didelių sukrėtimų, kad išsigrynintų tikrosios vertybės. Taip nutiko SEB banko...

Laisvalaikis
2018.08.17
Apklausa: įtakingiausias popkultūros atstovas – Jazzu 4

Įtakingiausiu popkultūros atstovu šalies gyventojai laiko dainininkę Justę Arlauskaitę-Jazzu, rodo naujienų...

Laisvalaikis
2018.08.17
Klimato išdaigos Lietuvoje prieš 100 metų Premium 1

Mes jau pratę, kad vasarop pasipila žemdirbių ar palangiškių dejonės apie ypač prastą sezoną. O kraštą...

Verslo klasė
2018.08.15
Miestai, kuriuose geriausia gyventi 2

Paskelbtame geriausiųjų gyventi miestų reitinge pirmą kartą Europos didmiestis pateko į sąrašo viršų.

Vadyba
2018.08.15
Miškų miestas Kinijoje valys orą ir gamins deguonį 3

Kalnuotoje Liudžou vietovėje Kinija 2020 m. pradės statyti miestą-mišką, kuris ne tik apgyvendins 30.000...

Laisvalaikis
2018.08.15
Lokarno kino festivalyje – lietuviško „Rūgštaus miško“ sėkmė

71-ajame Lokarno (Šveicarija) kino festivalyje režisierės Rugilės Barzdžiukaitės debiutinis ilgametražis...

Laisvalaikis
2018.08.13
Sigita Šimkutė: stalčiukas vyrams Premium

Kai ji eina, net pietryčių vėjas atsisuka pažiūrėti į jos žemę šluojančius, tyliai šiugždančius sijonus.

Verslo klasė
2018.08.12
Kas išgelbės pasaulio vandenynus

Kiekvieną minutę į pasaulio vandenynus išpilama po sunkvežimį šiukšlių. Nyderlanduose įkurta nepelno...

Laisvalaikis
2018.08.12
Mirė Nobelio literatūros premijos laureatas Naipaulas

Mirė Nobelio literatūros premijos laureatas, britų rašytojas, iš Trinidado kilęs indas V.S. Naipaulas.

Laisvalaikis
2018.08.12
Išmanieji prietaisai vaikams: už ir prieš

„Microsoft“ įkūrėjo Billo Gateso vaikai išmaniuosius telefonus gavo sulaukę keturiolikos, tačiau statistinės...

Laisvalaikis
2018.08.12
Knygos: kaip tapti puikiu vadovu Premium 4

2018 m. kovo pradžioje pasirodė Elenos L. Botelho ir Kim Powellsu bendraautoriumi Tahliu Razu parašyta knyga...

Verslo klasė
2018.08.11
Žydrieji deimantai saugo daugiau paslapčių, negu manyta 5

Mokslininkai išsiaiškino, kur ir kaip susiformuoja vieni rečiausių pasaulio brangakmenių – žydrieji deimantai.

Laisvalaikis
2018.08.11
Amerika pirtyje, arba Diasporos verslumo pamokos 2

Prie kapitalizmo žaizdro: pirmosios lietuvių biznierių pamokos. Reemigracija ir amerikietiško gyvenimo...

Laisvalaikis
2018.08.11
Skelbs naują konkursą Kultūros paveldo departamento vadovo vietai 2

Kultūros miniserija pranešė, jog atšauktas konkursas Kultūros paveldo departamento (KPD) direktoriaus...

Laisvalaikis
2018.08.10
Skvernelis suskaičiuos kiekvieną popiežiaus vizitui skirtą eurą 3

Artėjant popiežiaus Pranciškaus susitikimui su Lietuvos žmonėmis, griežtėja valdžios pareiškimai dėl...

Laisvalaikis
2018.08.10
Ko bijo Markas Zuckerbergas

„Facebook“ sunkiai sekasi apsaugoti klientų duomenis, bet tik ne savo vadovą. Marko Zuckerbergo apsaugai...

Laisvalaikis
2018.08.08
Popiežiaus vizitas: išlaidos scenoms, apsaugai ir raginimas Bažnyčiai atskleisti sąmatas 5

Lietuvos institucijos ir Katalikų bažnyčia pradėjo derinti pinigų poreikį artėjančiam popiežiaus Pranciškaus...

Laisvalaikis
2018.08.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau