Kaip derėtis perkant meną

Publikuota: 2014-03-09
Atnaujinta 2015-06-01 12:53
Nuotrauka: Liudo Parulskio pieš.
 

Pavadinimas, kurį ką tik perskaitėte, nėra tikslus. Jis turėtų būti toks: „Kas gali derėtis? Kur tai galima daryti be didelių emocinių ir savigarbos nuostolių? Kiek galima nusiderėti, jei tokios derybos įmanomos?..“ Galima pridėti dar kelis ar net keliolika hipotetinių klausimų, kurie parodytų, kad derybos perkant meno kūrinius įmanomos, bet komplikuotos.

Apie pasiūlą

Šį komplikuotumą suformuoja meno rinkos keistumas. Stebint ją iš įprastų, naftos ar, tarkim, vertybinių popierių, rinkų pozicijos, menas yra prekė, kurios kainą (ne vertę, ne grožį, ne reikšmę) lemia rinkos dalyvių susitarimas. Skamba lyg finansinės piramidės ar skaitmeninės valiutos apibrėžimas, ar ne? Panašumų yra, bet juos panaikina vienas lemiamas veiksnys – šis susitarimas, priešingai nei tai vyksta finansinėse piramidėse, galioja šimtmečius ir nesiruošia būti nutrauktas. Kas gi verčia rinkos dalyvius laikytis susitarimo dėl kainų?Prieš atsakydamas, pateiksiu realybės iliustraciją. Žiniasklaidoje retkarčiais – kelis kartus per metus – šmėkšteli pranešimų, kad viename ar kitame muziejuje ekspertai į dienos šviesą ištraukė meno kūrinius ir pareiškė, kad tai yra ne nežinomo autoriaus atlikta šedevro kopija, o pats tikriausias šedevras. Paveikslas nuo to absoliučiai nepasikeičia, bet jo kaina šokteli šimteriopai ar net daugiau. Kas įvyksta? „Naujasis“ paveikslas, išlaikęs savo netolimai praeičiai identišką būvį, įgauna matematiškai neapskaičiuojamą konteksto gylį, arba – pasakojimą.Kūrinių su pasakojimais nėra daug. Be abejo, matuojant fizine apimtimi, jų yra galybė: pasaulyje kasdien įnirtingai dirba apie 4 mln. menininkų, žinančių, kad jų kūriniai turi kainą. Aktyvūs meno rinkos dalyviai – platintojai, galerininkai, kolekcininkai, muziejininkai – vieningai sutaria, kad penktadalis menininkų dirba kokybiškai (bet pasirengę žudyti ginčydamiesi, kuris penktadalis yra kokybiškas). Taigi, galima teigti, kad 800.000 menininkų yra, pavadinkime, geri. Jei kiekvienas iš jų per metus sukuria bent 6 darbus, kasmet atsiranda beveik 5 mln. pardavimui paruoštų naujų kokybiškų meno kūrinių.Tarp jų keli šimtai kūrinių yra deficitiniai. Eilėje prie jų stumdosi vis tie patys galerininkai, kolekcininkai ir muziejininkai. Esant deficitinei pasiūlai, derybos neįmanomos ir tema mums tampa neaktuali. Na, o mikroskopiškai pamažėjusioje nedeficitinėje pasiūloje, kur tebėra beveik 5 mln. kūrinių, derybos galimos ir vyksta kasdien – galerijose, menininkų dirbtuvėse, meno mugėse. Net ir aukcionuose: kai varžytuvės baigiasi, neparduoti lotai irgi tampa derybų objektu. Kartais poaukcioninė prekyba yra tiek pat intensyvi kaip renginio metu.

Kai vienas lygu trims

Kaip vyksta derybos aukštų kainų segmente? Ten, kur parduodami ir perkami darbai su ypač paklausiais pasakojimais? Derybų elementai yra tokie patys, kaip ir visų kitų sandorių, su viena išskirtine savybe – derybininkai saugo pasakojimo vertę. Štai galerininkas kolekcininkui sako: „Šitą? Šitą parduosiu už tris milijonus.“
Kolekcininkas nesutinka: „Trijų milijonų neduosiu, duosiu milijoną. Bet leidžiu sakyti, kad man jį pardavei už tris“.
Žemesnių ir žemų meno kūrinių kainų segmente tokių milžiniškų nuolaidų nėra. Jei peršoktume iš deficitinės pasiūlos srities į priešingą, perteklinę meno rinkos dalį, tektų ieškoti ne vieno, o keliolikos pavyzdžių, rodančių derybų galimybes.Kad būtų paprasčiau, siūlau įsivaizduoti Lietuvoje dirbantį menininką. Vieną iš 1.343-ų Lietuvos dailininkų sąjungos narių. Arba ne. Tebūnie tai vienas iš 269-ių (tiek yra kokybiškai dirbančių menininkų, panaudojus formulę „gero meno yra penktadalis“) sąjungos narių. Mūsų hipotetinis herojus nėra vienas iš keliolikos lietuvių menininkų, patenkančių į tinklalapio „artfacts.net“ reitingo tūkstantuką. Jo pavardės iš viso nėra šiame reitinge, nes parodose jis dalyvauja nenoriai, savo paties viešaisiais ryšiais nesirūpina. Žinoma, kartą per 5 metus jis surengia personalinę parodą kurioje nors Vilniaus galerijoje, o kuratoriai retkarčiais atrenka jo kūrinių į grupines parodas. Jo paveikslai retkarčiais šmėkšteli „Dailės“ žurnale ir negausiose recenzijose, o kartą labai nenoromis jis davė interviu moteriškam žurnalui. Pokalbį iliustravo dailininko buto interjero nuotraukos. Šitaip dirbdamas, menininkas savo kūriniams gilaus pasakojimo (ir antkainio) nesukuria, bet jo talentingi darbai turi nuolatinių gerbėjų ir pirkėjų būrį.Kaip derėtis šioje situacijoje? Didžiausias iššūkis pirkėjo laukia, jei jis eina į dailininko dirbtuvę. Lietuvos meno rinkai dažnai priekaištaujama, kad ji yra pilka, šiuo atspalviu vadinant reiškinį, kai perkama ne galerijose. Tai nėra korektiškas kaltinimas, nes pirkimas iš dirbtuvių yra sena ir garbinga meno rinkos priemonė. Pavarčius virtualius ar popierinius aukcionų katalogus, kuriuose stengiamasi kuo išsamiau aprašyti kūrinio savininkų kaitos istoriją, matyti, kad daugelis šiandien garsių darbų pirmą kartą buvo nupirkti iš dailininko rankų. O ir mokesčius valstybei kūrėjai sumoka, nusipirkę vienkartinius verslo liudijimus.
Blogiau tai, kad derėtis dirbtuvėje, jei pirkėjas yra paprastas dailės mėgėjas, labai sunku. Sėdint prie dažais nutepto stalo, geriant kavą ir apžiūrint iš stelažų traukiamas drobes, atsiranda laikinas emocinis ryšys, virstantis klaidingai suvokiamu įsipareigojimu ar net įsiskolinimu. Visa tai reikia ryžtingai atmesti, išsipainioti iš romantikos tinklų ir prisiminti, kad menas yra prekė. Perteklinė prekė, kurios kaina svyruoja. Kaip ją tinkamai užčiuopti?

Kūrinys už algą

Mano aprašytas talentingas, lokaliai žinomas ir globaliai anoniminis menininkas egzistuoja visur. Jų sukuriama produkcija sudaro 90% pasaulinės meno rinkos apyvartos. Iš tikrųjų ją priekin ir varo lokalūs menininkai su lokaliais pirkėjais. Ir kainos visur vienodos. Patikrinęs kelių šalių – Danijos, Suomijos, Norvegijos ir Lenkijos – vidutinio nupirkto kūrinio vidutines kainas sužinojau, kad vidutiniškumas yra universalus. Visose šalyse vienas sąlyginis paveikslas kainavo šiek tiek mažiau, nei vidutiniškai per mėnesį uždirba tos šalies vidurinės klasės atstovas. Norvegijoje ši suma buvo gerokai didesnė nei Lenkijoje, Danijoje ir Suomijoje – panašios.Taigi galima teigti, kad vietos rinkose vyksta mainai – vidurinė klasė iškeičia savo mėnesio atlygį į vieną kūrinį. Mums ši formulė tinka su išlygomis, iš kurių klampiausia – lietuviškos vidurinės klasės apibrėžimas, kurio piniginė išraiška svyruoja nuo minimalią algą gaunančių bibliotekininkų iki vidurinio rango vadovų su 8.000 Lt į rankas. Įdomiausia, kad būtent tokios sumos minimos, kalbant apie standartines kokybiško, bet ne lokaliai žvaigždiško, lietuviško meno kainas, todėl derantis dirbtuvėse šių ribų teks laikytis. Nepamirštant klasinės savigarbos.Galerijose derybos gerokai paprastesnės. Jose, žinoma, irgi sukuriami įvairūs emociniai spąstai, vienaip gaudantys kolekcininkus, kitaip – debiutuojančius pirkėjus. Bet net atėjusiam iš gatvės ryžtingam pirkėjui bet kuri galerija suteiks, jei bus paprašyta, mažiausiai 10% nuolaidą. Dėl didesnių nuolaidų derybiniai pirkėjo svertai pasunkės tik atėjus antrą ir visus kitus kartus.O paprasčiausia pirkti ir derėtis lokaliose meno rinkose, tokiose kaip „ArtVilnius“. Mugėse išnyksta galerijose egzistuojanti žaviai natūrali arogancija, galerininkai persijungia į geraširdiškai edukacinį režimą, lankytojams nereikia klausinėti kainų – viskas parašyta. Ir rinktis gali iš didelės pasiūlos, ypač nesijaudindamas dėl kokybės, nes juk ne kiekviena galerija patenka į mugę.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Ekspertai: „Gillette“ reklama – vaikščiojimas skustuvo ašmenimis Premium 1

Rinkodaros metus tarptautiniai prekės ženklai pradeda aktyviai – „Gillette“ savo naująja kampanija išjudino...

Rinkodara
2019.01.17
Smiltynėje pradedama statyti jūros gyvūnų sanatorija

Šią savaitę Kuršių nerijos Kopgalyje, greta Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo bus pradėtas statyti...

Laisvalaikis
2019.01.17
Radiniai Gedimino kalne – nuo klajoklių genčių strėlių iki Vytauto laikų mūrų

Pernai tvarkant Gedimino kalną archeologai aptiko įdomių radinių iš įvairių istorinių laikotarpių.

Laisvalaikis
2019.01.16
Žiūrimiausias 2018-ųjų filmas Lietuvoje – „Tarp pilkų debesų“ 2

Metų sandūroje paskelbtų tyrimų rezultatai, rodantys, jog 2018-uosius Lietuvos gyventojai įvertino gerai, o...

Laisvalaikis
2019.01.16
Siekdama skaidrumo, „Tiffany & Co“ numeruos deimantus

JAV Juvelyrikos tinklas „Tiffany & Co“ pranešė nuo šiol visus parduodamus deimantus žymėsiantis serijiniu...

Laisvalaikis
2019.01.15
Iliustruotoji istorija: Rokfelerio centras 2

Pačiame Niujorko viduryje stūksantis Rockefellerio centras daugiau nei 80 metų kasmet sulaukia milijonų...

Laisvalaikis
2019.01.13
Įvardijo sveikiausius turistams pasaulio miestus 2

Jei savaitgalio išvykai ieškote miesto, kuriame laiką galima būtų praleisti naudingai sveikatos požiūriu,...

Siūlo darbą švyturio prižiūrėtojams Kalifornijoje už 130.000 USD 1

Jeigu norisi kardinalių pokyčių, galbūt vertėtų pakeisti darbą. Pavyzdžiui, tapti istorinio švyturio...

Vadyba
2019.01.12
Baldų gamintojas P. Narbutas investuoja į futbolo klubą 20

Šių metų pradžioje įkurta viešoji įstaiga – futbolo klubas „Vilnius“, jį įsteigė biuro baldų gamybos...

Laisvalaikis
2019.01.11
„Verslios Lietuvos“ vadovės D. Kleponės portretas: lyderystė carpe diem stiliumi 22

Ruošdamasi pokalbiui su Daina Klepone, VšĮ „Versli Lietuva“ generaline direktore, pamaniau: jos CV būtų...

Laisvalaikis
2019.01.11
Mokslininkai atspausdino už aguonos grūdą mažesnį Vytį

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos bei Chemijos ir geomokslų fakultetų mokslininkai kartu su lazerinių...

Laisvalaikis
2019.01.10
„Amazon“ vadovo skyrybos: investuotojai klausia, kaip dalys akcijas 6

Po 25 metų santuokos, turtingiausiu planetos žmogumi tituluojamas Jeffas Bezosas skiriasi su žmona MacKenzie.

Technologijos
2019.01.10
Dirbtinis intelektas genetines ligas išskaito veide 3

Mokslininkai teigia sukūrę dirbtinio intelekto technologiją, kuri gali nufotografuoti paciento veidą ir...

Laisvalaikis
2019.01.10
Londone – Vincento van Gogho darbų paroda 1

Laikas pirkti bilietus: Londone veikianti „Tate Britain“ galerija šių metų kovo 27 d. atidaro olandų...

Laisvalaikis
2019.01.09
Vilniaus garbės piliečių vardas pirmąkart suteiktas šeimai 3

Mecenatų, mokslininkų Viktoro ir Danguolės Butkų šeima, praėjusių metų spalį Vilniuje atidarę MO muziejų, ir...

Laisvalaikis
2019.01.09
Kino kūrėjams – daugiau finansinių galimybių

Nuo sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojusi pataisyta Europos Tarybos (ET) konvencija dėl bendros kino filmų...

Laisvalaikis
2019.01.08
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena pagal svarbą – po Kalėdų ir Velykų

Pasibaigus 2018-iesiems, Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-čio metams, pradėti skaičiuoti rezultatai.

Laisvalaikis
2019.01.07
VŽ bando: „Panamera GTS“ ir komfortui, ir lenktynių trasai 4

Išrankiausiems klientų norams įtikti siekiantys „Porsche“ gamintojai ir taip gausią „Panameros“ šeimą papildė...

Transportas
2019.01.07
Šeši būdai prarasti Nobelio medalį

Laimėtos Nobelio premijos galima atsisakyti, bet kartą suteikus, ji jau neatimama. Tačiau aukso medaliai,...

Laisvalaikis
2019.01.06
Dantys – Lietuvoje, implantai – Ukrainoje 26

Tiltai tarp šalių kartais yra panašūs į tiltus tarp dantų karūnėlių. Pasaulis, nepaisydamas Donaldo Trumpo...

Verslo klasė
2019.01.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau