Kaip derėtis perkant meną

Publikuota: 2014-03-09
Atnaujinta 2015-06-01 12:53
svg svg
Nuotrauka: Liudo Parulskio pieš.
 

Pavadinimas, kurį ką tik perskaitėte, nėra tikslus. Jis turėtų būti toks: „Kas gali derėtis? Kur tai galima daryti be didelių emocinių ir savigarbos nuostolių? Kiek galima nusiderėti, jei tokios derybos įmanomos?..“ Galima pridėti dar kelis ar net keliolika hipotetinių klausimų, kurie parodytų, kad derybos perkant meno kūrinius įmanomos, bet komplikuotos.

Apie pasiūlą

Šį komplikuotumą suformuoja meno rinkos keistumas. Stebint ją iš įprastų, naftos ar, tarkim, vertybinių popierių, rinkų pozicijos, menas yra prekė, kurios kainą (ne vertę, ne grožį, ne reikšmę) lemia rinkos dalyvių susitarimas. Skamba lyg finansinės piramidės ar skaitmeninės valiutos apibrėžimas, ar ne? Panašumų yra, bet juos panaikina vienas lemiamas veiksnys – šis susitarimas, priešingai nei tai vyksta finansinėse piramidėse, galioja šimtmečius ir nesiruošia būti nutrauktas. Kas gi verčia rinkos dalyvius laikytis susitarimo dėl kainų?Prieš atsakydamas, pateiksiu realybės iliustraciją. Žiniasklaidoje retkarčiais – kelis kartus per metus – šmėkšteli pranešimų, kad viename ar kitame muziejuje ekspertai į dienos šviesą ištraukė meno kūrinius ir pareiškė, kad tai yra ne nežinomo autoriaus atlikta šedevro kopija, o pats tikriausias šedevras. Paveikslas nuo to absoliučiai nepasikeičia, bet jo kaina šokteli šimteriopai ar net daugiau. Kas įvyksta? „Naujasis“ paveikslas, išlaikęs savo netolimai praeičiai identišką būvį, įgauna matematiškai neapskaičiuojamą konteksto gylį, arba – pasakojimą.Kūrinių su pasakojimais nėra daug. Be abejo, matuojant fizine apimtimi, jų yra galybė: pasaulyje kasdien įnirtingai dirba apie 4 mln. menininkų, žinančių, kad jų kūriniai turi kainą. Aktyvūs meno rinkos dalyviai – platintojai, galerininkai, kolekcininkai, muziejininkai – vieningai sutaria, kad penktadalis menininkų dirba kokybiškai (bet pasirengę žudyti ginčydamiesi, kuris penktadalis yra kokybiškas). Taigi, galima teigti, kad 800.000 menininkų yra, pavadinkime, geri. Jei kiekvienas iš jų per metus sukuria bent 6 darbus, kasmet atsiranda beveik 5 mln. pardavimui paruoštų naujų kokybiškų meno kūrinių.Tarp jų keli šimtai kūrinių yra deficitiniai. Eilėje prie jų stumdosi vis tie patys galerininkai, kolekcininkai ir muziejininkai. Esant deficitinei pasiūlai, derybos neįmanomos ir tema mums tampa neaktuali. Na, o mikroskopiškai pamažėjusioje nedeficitinėje pasiūloje, kur tebėra beveik 5 mln. kūrinių, derybos galimos ir vyksta kasdien – galerijose, menininkų dirbtuvėse, meno mugėse. Net ir aukcionuose: kai varžytuvės baigiasi, neparduoti lotai irgi tampa derybų objektu. Kartais poaukcioninė prekyba yra tiek pat intensyvi kaip renginio metu.

Kai vienas lygu trims

Kaip vyksta derybos aukštų kainų segmente? Ten, kur parduodami ir perkami darbai su ypač paklausiais pasakojimais? Derybų elementai yra tokie patys, kaip ir visų kitų sandorių, su viena išskirtine savybe – derybininkai saugo pasakojimo vertę. Štai galerininkas kolekcininkui sako: „Šitą? Šitą parduosiu už tris milijonus.“

Kolekcininkas nesutinka: „Trijų milijonų neduosiu, duosiu milijoną. Bet leidžiu sakyti, kad man jį pardavei už tris“.
Žemesnių ir žemų meno kūrinių kainų segmente tokių milžiniškų nuolaidų nėra. Jei peršoktume iš deficitinės pasiūlos srities į priešingą, perteklinę meno rinkos dalį, tektų ieškoti ne vieno, o keliolikos pavyzdžių, rodančių derybų galimybes.Kad būtų paprasčiau, siūlau įsivaizduoti Lietuvoje dirbantį menininką. Vieną iš 1.343-ų Lietuvos dailininkų sąjungos narių. Arba ne. Tebūnie tai vienas iš 269-ių (tiek yra kokybiškai dirbančių menininkų, panaudojus formulę „gero meno yra penktadalis“) sąjungos narių. Mūsų hipotetinis herojus nėra vienas iš keliolikos lietuvių menininkų, patenkančių į tinklalapio „artfacts.net“ reitingo tūkstantuką. Jo pavardės iš viso nėra šiame reitinge, nes parodose jis dalyvauja nenoriai, savo paties viešaisiais ryšiais nesirūpina. Žinoma, kartą per 5 metus jis surengia personalinę parodą kurioje nors Vilniaus galerijoje, o kuratoriai retkarčiais atrenka jo kūrinių į grupines parodas. Jo paveikslai retkarčiais šmėkšteli „Dailės“ žurnale ir negausiose recenzijose, o kartą labai nenoromis jis davė interviu moteriškam žurnalui. Pokalbį iliustravo dailininko buto interjero nuotraukos. Šitaip dirbdamas, menininkas savo kūriniams gilaus pasakojimo (ir antkainio) nesukuria, bet jo talentingi darbai turi nuolatinių gerbėjų ir pirkėjų būrį.Kaip derėtis šioje situacijoje? Didžiausias iššūkis pirkėjo laukia, jei jis eina į dailininko dirbtuvę. Lietuvos meno rinkai dažnai priekaištaujama, kad ji yra pilka, šiuo atspalviu vadinant reiškinį, kai perkama ne galerijose. Tai nėra korektiškas kaltinimas, nes pirkimas iš dirbtuvių yra sena ir garbinga meno rinkos priemonė. Pavarčius virtualius ar popierinius aukcionų katalogus, kuriuose stengiamasi kuo išsamiau aprašyti kūrinio savininkų kaitos istoriją, matyti, kad daugelis šiandien garsių darbų pirmą kartą buvo nupirkti iš dailininko rankų. O ir mokesčius valstybei kūrėjai sumoka, nusipirkę vienkartinius verslo liudijimus.
Blogiau tai, kad derėtis dirbtuvėje, jei pirkėjas yra paprastas dailės mėgėjas, labai sunku. Sėdint prie dažais nutepto stalo, geriant kavą ir apžiūrint iš stelažų traukiamas drobes, atsiranda laikinas emocinis ryšys, virstantis klaidingai suvokiamu įsipareigojimu ar net įsiskolinimu. Visa tai reikia ryžtingai atmesti, išsipainioti iš romantikos tinklų ir prisiminti, kad menas yra prekė. Perteklinė prekė, kurios kaina svyruoja. Kaip ją tinkamai užčiuopti?

Kūrinys už algą

Mano aprašytas talentingas, lokaliai žinomas ir globaliai anoniminis menininkas egzistuoja visur. Jų sukuriama produkcija sudaro 90% pasaulinės meno rinkos apyvartos. Iš tikrųjų ją priekin ir varo lokalūs menininkai su lokaliais pirkėjais. Ir kainos visur vienodos. Patikrinęs kelių šalių – Danijos, Suomijos, Norvegijos ir Lenkijos – vidutinio nupirkto kūrinio vidutines kainas sužinojau, kad vidutiniškumas yra universalus. Visose šalyse vienas sąlyginis paveikslas kainavo šiek tiek mažiau, nei vidutiniškai per mėnesį uždirba tos šalies vidurinės klasės atstovas. Norvegijoje ši suma buvo gerokai didesnė nei Lenkijoje, Danijoje ir Suomijoje – panašios.Taigi galima teigti, kad vietos rinkose vyksta mainai – vidurinė klasė iškeičia savo mėnesio atlygį į vieną kūrinį. Mums ši formulė tinka su išlygomis, iš kurių klampiausia – lietuviškos vidurinės klasės apibrėžimas, kurio piniginė išraiška svyruoja nuo minimalią algą gaunančių bibliotekininkų iki vidurinio rango vadovų su 8.000 Lt į rankas. Įdomiausia, kad būtent tokios sumos minimos, kalbant apie standartines kokybiško, bet ne lokaliai žvaigždiško, lietuviško meno kainas, todėl derantis dirbtuvėse šių ribų teks laikytis. Nepamirštant klasinės savigarbos.Galerijose derybos gerokai paprastesnės. Jose, žinoma, irgi sukuriami įvairūs emociniai spąstai, vienaip gaudantys kolekcininkus, kitaip – debiutuojančius pirkėjus. Bet net atėjusiam iš gatvės ryžtingam pirkėjui bet kuri galerija suteiks, jei bus paprašyta, mažiausiai 10% nuolaidą. Dėl didesnių nuolaidų derybiniai pirkėjo svertai pasunkės tik atėjus antrą ir visus kitus kartus.O paprasčiausia pirkti ir derėtis lokaliose meno rinkose, tokiose kaip „ArtVilnius“. Mugėse išnyksta galerijose egzistuojanti žaviai natūrali arogancija, galerininkai persijungia į geraširdiškai edukacinį režimą, lankytojams nereikia klausinėti kainų – viskas parašyta. Ir rinktis gali iš didelės pasiūlos, ypač nesijaudindamas dėl kokybės, nes juk ne kiekviena galerija patenka į mugę.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.
Niekada nesakyk niekada: kaip miestietis kaime iš obuolių verslą sukūrė Premium 2

Verslą galima sukurti lygioje vietoje ir net neturint apie jį specifinių žinių – tai patvirtina Mindaugo...

Gazelė
2022.05.26
„Open House Vilnius“ savaitgalį atvers 56 pastatų duris

Besidominčiųjų architektūra laukia šventė – gegužės 28 ir 29 d. vyksiantis aštuntasis atviros architektūros...

Laisvalaikis
2022.05.26
Vilniaus Didžiąją sinagogą įamžins iki 2026-ųjų 2

Iki 2026 m. vidurio sostinėje bus sutvarkyta unikali žydų (litvakų) sakralinė vieta – Vilniaus Didžioji...

Laisvalaikis
2022.05.26
„Norfos“ lentynose – brandintos jautienos pasiūla Verslo tribūna

Prasidėjus lauko pramogų ir kepsnių sezonui, auga ne tik jau įprastos šviežios mėsos, bet ir vis...

„Vilnius Mama Jazz“ kviečia klausyti, žiūrėti, kalbėti

Gegužės 26 d. prasidedantį festivalį „Vilnius Mama Jazz“ lydi plati „palaikomoji“ programa, kviesianti į...

Laisvalaikis
2022.05.25
„SpaceX“ prieš „Boeing“: kaip E. Musko įmonė aplenkė aviacijos milžinę Premium 1

Praėjusį savaitgalį „Boeing“ bepilotis erdvėlaivis „Starliner“ po daugiau nei dvejus metus trukusių bandymų...

Inovacijos
2022.05.25
„Financial Times“ surikiavo geriausias mokymosi programas vadovams Premium

Geriausių pasaulyje verslo programų reitinge „Executive Education“, kurį daugiau nei du dešimtmečius sudaro...

Laisvalaikis
2022.05.25
IT specialistė kaime rado laimę: sukūrė tradicinį verslą, bet kitaip Premium

Sostinė siūlo apsčiai galimybių, tačiau vis daugiau šeimų ją palieka ir keliasi gyventi į kaimą. Nors...

Gazelė
2022.05.25
Patriotų gastrolės Rusijoje – už 100 milijonų Premium 3

Dar iki įsiverždama į Ukrainą Rusija negailėjo lėšų vadinamajai minkštajai galiai, t. y. savo kultūros...

Laisvalaikis
2022.05.24
Valdovų rūmų vadovui prof. V. Dolinskui – prestižinė Lenkijos kultūros premija

Prestižinė kultūros premija, prof. Aleksanderio Gieysztoro vardo apdovanojimas, įteiktas Nacionalinio...

Laisvalaikis
2022.05.24
Iš Kanų festivalio: „Mariupolis 2“, rusiškas skandalas, geriausia sezono komedija Premium

Kanuose vyksta 75-asis kino festivalis, paženklintas skaudžiausia mūsų dienų tema. Rusijos karas Ukrainoje...

Laisvalaikis
2022.05.24
Baltarusijos opozicijos lyderė: Lietuvos pagalba neapsiriboja žodžiais ar išsakytu susirūpinimu

Lietuvos pagalba baltarusiams neapsiriboja žodžiais ar išsakytu susirūpinimu, sako Sviatlana Cichanouskaja,...

Verslo aplinka
2022.05.24
„Time“ įtakingiausių menininkų viršūnėje – „Marvel“ žvaigždė Simu Liu

Naujausią „Time“ žurnalo, paskelbusio 2022-ųjų šimto įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą, viršelį puošia...

Laisvalaikis
2022.05.23
Ką A. Navalnas „Time“ parašė apie Putiną, o J. Bidenas – apie Zelenskį

Žurnalas „Time“ į įtakingiausių 2022 m. žmonių sąrašą įtraukė Volodymyrą Zelenskį, Ukrainos prezidentą, ir...

Laisvalaikis
2022.05.23
Skaičiai: užteršti ir švariausi Europos miestai Premium

Smulkiųjų kietųjų dalelių kiekis Europoje per pastarąjį dešimtmetį mažėjo, tačiau vis dar viršija...

Verslo klasė
2022.05.22
Eutanazijos vartai. Kaip suplanuoti mirties datą Premium

Kelionių maršrutuose netikėta kryptis – paskutinė gyvenimo stotelė. Žmonės, įpratę viską planuoti ir iki...

Laisvalaikis
2022.05.22
Už 135 mln. Eur parduotas 1955-ųjų „Mercedes“

1955-ųjų laidos „Mercedes-Benz“, viena iš vos dviejų egzistuojančių tokio modelio mašinų, šį mėnesį aukcione...

Automobiliai
2022.05.22
Nacionalinėje dailės galerijoje – fotografijų paroda „Karas Ukrainoje. 2022 metai“

Meno lauke randasi vis daugiau liudijimų, pasiekiančių mus iš Rusijos užpultos Ukrainos. Vienas tokių –...

Laisvalaikis
2022.05.21
Ateitis su 5G pagal „Ericsson“: kas laukia žmonių ir verslo Premium

5G ryšys dažnai yra pristatomas kaip technologija, kuri daugiausia naudos atneš verslui. Tai bent iš dalies...

Inovacijos
2022.05.20
Virtualus nekilnojamasis turtas? Kodėl gi ne Premium 1

„Virtualus nekilnojamasis turtas (NT) yra dar viena skaitmeninio investavimo alternatyva. Iki šiol buvo...

Laisvalaikis
2022.05.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku