Kaip derėtis perkant meną

Publikuota: 2014-03-09
Atnaujinta 2015-06-01 12:53
Nuotrauka: Liudo Parulskio pieš.
 

Pavadinimas, kurį ką tik perskaitėte, nėra tikslus. Jis turėtų būti toks: „Kas gali derėtis? Kur tai galima daryti be didelių emocinių ir savigarbos nuostolių? Kiek galima nusiderėti, jei tokios derybos įmanomos?..“ Galima pridėti dar kelis ar net keliolika hipotetinių klausimų, kurie parodytų, kad derybos perkant meno kūrinius įmanomos, bet komplikuotos.

Apie pasiūlą

Šį komplikuotumą suformuoja meno rinkos keistumas. Stebint ją iš įprastų, naftos ar, tarkim, vertybinių popierių, rinkų pozicijos, menas yra prekė, kurios kainą (ne vertę, ne grožį, ne reikšmę) lemia rinkos dalyvių susitarimas. Skamba lyg finansinės piramidės ar skaitmeninės valiutos apibrėžimas, ar ne? Panašumų yra, bet juos panaikina vienas lemiamas veiksnys – šis susitarimas, priešingai nei tai vyksta finansinėse piramidėse, galioja šimtmečius ir nesiruošia būti nutrauktas. Kas gi verčia rinkos dalyvius laikytis susitarimo dėl kainų?Prieš atsakydamas, pateiksiu realybės iliustraciją. Žiniasklaidoje retkarčiais – kelis kartus per metus – šmėkšteli pranešimų, kad viename ar kitame muziejuje ekspertai į dienos šviesą ištraukė meno kūrinius ir pareiškė, kad tai yra ne nežinomo autoriaus atlikta šedevro kopija, o pats tikriausias šedevras. Paveikslas nuo to absoliučiai nepasikeičia, bet jo kaina šokteli šimteriopai ar net daugiau. Kas įvyksta? „Naujasis“ paveikslas, išlaikęs savo netolimai praeičiai identišką būvį, įgauna matematiškai neapskaičiuojamą konteksto gylį, arba – pasakojimą.Kūrinių su pasakojimais nėra daug. Be abejo, matuojant fizine apimtimi, jų yra galybė: pasaulyje kasdien įnirtingai dirba apie 4 mln. menininkų, žinančių, kad jų kūriniai turi kainą. Aktyvūs meno rinkos dalyviai – platintojai, galerininkai, kolekcininkai, muziejininkai – vieningai sutaria, kad penktadalis menininkų dirba kokybiškai (bet pasirengę žudyti ginčydamiesi, kuris penktadalis yra kokybiškas). Taigi, galima teigti, kad 800.000 menininkų yra, pavadinkime, geri. Jei kiekvienas iš jų per metus sukuria bent 6 darbus, kasmet atsiranda beveik 5 mln. pardavimui paruoštų naujų kokybiškų meno kūrinių.Tarp jų keli šimtai kūrinių yra deficitiniai. Eilėje prie jų stumdosi vis tie patys galerininkai, kolekcininkai ir muziejininkai. Esant deficitinei pasiūlai, derybos neįmanomos ir tema mums tampa neaktuali. Na, o mikroskopiškai pamažėjusioje nedeficitinėje pasiūloje, kur tebėra beveik 5 mln. kūrinių, derybos galimos ir vyksta kasdien – galerijose, menininkų dirbtuvėse, meno mugėse. Net ir aukcionuose: kai varžytuvės baigiasi, neparduoti lotai irgi tampa derybų objektu. Kartais poaukcioninė prekyba yra tiek pat intensyvi kaip renginio metu.

Kai vienas lygu trims

Kaip vyksta derybos aukštų kainų segmente? Ten, kur parduodami ir perkami darbai su ypač paklausiais pasakojimais? Derybų elementai yra tokie patys, kaip ir visų kitų sandorių, su viena išskirtine savybe – derybininkai saugo pasakojimo vertę. Štai galerininkas kolekcininkui sako: „Šitą? Šitą parduosiu už tris milijonus.“
Kolekcininkas nesutinka: „Trijų milijonų neduosiu, duosiu milijoną. Bet leidžiu sakyti, kad man jį pardavei už tris“.
Žemesnių ir žemų meno kūrinių kainų segmente tokių milžiniškų nuolaidų nėra. Jei peršoktume iš deficitinės pasiūlos srities į priešingą, perteklinę meno rinkos dalį, tektų ieškoti ne vieno, o keliolikos pavyzdžių, rodančių derybų galimybes.Kad būtų paprasčiau, siūlau įsivaizduoti Lietuvoje dirbantį menininką. Vieną iš 1.343-ų Lietuvos dailininkų sąjungos narių. Arba ne. Tebūnie tai vienas iš 269-ių (tiek yra kokybiškai dirbančių menininkų, panaudojus formulę „gero meno yra penktadalis“) sąjungos narių. Mūsų hipotetinis herojus nėra vienas iš keliolikos lietuvių menininkų, patenkančių į tinklalapio „artfacts.net“ reitingo tūkstantuką. Jo pavardės iš viso nėra šiame reitinge, nes parodose jis dalyvauja nenoriai, savo paties viešaisiais ryšiais nesirūpina. Žinoma, kartą per 5 metus jis surengia personalinę parodą kurioje nors Vilniaus galerijoje, o kuratoriai retkarčiais atrenka jo kūrinių į grupines parodas. Jo paveikslai retkarčiais šmėkšteli „Dailės“ žurnale ir negausiose recenzijose, o kartą labai nenoromis jis davė interviu moteriškam žurnalui. Pokalbį iliustravo dailininko buto interjero nuotraukos. Šitaip dirbdamas, menininkas savo kūriniams gilaus pasakojimo (ir antkainio) nesukuria, bet jo talentingi darbai turi nuolatinių gerbėjų ir pirkėjų būrį.Kaip derėtis šioje situacijoje? Didžiausias iššūkis pirkėjo laukia, jei jis eina į dailininko dirbtuvę. Lietuvos meno rinkai dažnai priekaištaujama, kad ji yra pilka, šiuo atspalviu vadinant reiškinį, kai perkama ne galerijose. Tai nėra korektiškas kaltinimas, nes pirkimas iš dirbtuvių yra sena ir garbinga meno rinkos priemonė. Pavarčius virtualius ar popierinius aukcionų katalogus, kuriuose stengiamasi kuo išsamiau aprašyti kūrinio savininkų kaitos istoriją, matyti, kad daugelis šiandien garsių darbų pirmą kartą buvo nupirkti iš dailininko rankų. O ir mokesčius valstybei kūrėjai sumoka, nusipirkę vienkartinius verslo liudijimus.
Blogiau tai, kad derėtis dirbtuvėje, jei pirkėjas yra paprastas dailės mėgėjas, labai sunku. Sėdint prie dažais nutepto stalo, geriant kavą ir apžiūrint iš stelažų traukiamas drobes, atsiranda laikinas emocinis ryšys, virstantis klaidingai suvokiamu įsipareigojimu ar net įsiskolinimu. Visa tai reikia ryžtingai atmesti, išsipainioti iš romantikos tinklų ir prisiminti, kad menas yra prekė. Perteklinė prekė, kurios kaina svyruoja. Kaip ją tinkamai užčiuopti?

Kūrinys už algą

Mano aprašytas talentingas, lokaliai žinomas ir globaliai anoniminis menininkas egzistuoja visur. Jų sukuriama produkcija sudaro 90% pasaulinės meno rinkos apyvartos. Iš tikrųjų ją priekin ir varo lokalūs menininkai su lokaliais pirkėjais. Ir kainos visur vienodos. Patikrinęs kelių šalių – Danijos, Suomijos, Norvegijos ir Lenkijos – vidutinio nupirkto kūrinio vidutines kainas sužinojau, kad vidutiniškumas yra universalus. Visose šalyse vienas sąlyginis paveikslas kainavo šiek tiek mažiau, nei vidutiniškai per mėnesį uždirba tos šalies vidurinės klasės atstovas. Norvegijoje ši suma buvo gerokai didesnė nei Lenkijoje, Danijoje ir Suomijoje – panašios.Taigi galima teigti, kad vietos rinkose vyksta mainai – vidurinė klasė iškeičia savo mėnesio atlygį į vieną kūrinį. Mums ši formulė tinka su išlygomis, iš kurių klampiausia – lietuviškos vidurinės klasės apibrėžimas, kurio piniginė išraiška svyruoja nuo minimalią algą gaunančių bibliotekininkų iki vidurinio rango vadovų su 8.000 Lt į rankas. Įdomiausia, kad būtent tokios sumos minimos, kalbant apie standartines kokybiško, bet ne lokaliai žvaigždiško, lietuviško meno kainas, todėl derantis dirbtuvėse šių ribų teks laikytis. Nepamirštant klasinės savigarbos.Galerijose derybos gerokai paprastesnės. Jose, žinoma, irgi sukuriami įvairūs emociniai spąstai, vienaip gaudantys kolekcininkus, kitaip – debiutuojančius pirkėjus. Bet net atėjusiam iš gatvės ryžtingam pirkėjui bet kuri galerija suteiks, jei bus paprašyta, mažiausiai 10% nuolaidą. Dėl didesnių nuolaidų derybiniai pirkėjo svertai pasunkės tik atėjus antrą ir visus kitus kartus.O paprasčiausia pirkti ir derėtis lokaliose meno rinkose, tokiose kaip „ArtVilnius“. Mugėse išnyksta galerijose egzistuojanti žaviai natūrali arogancija, galerininkai persijungia į geraširdiškai edukacinį režimą, lankytojams nereikia klausinėti kainų – viskas parašyta. Ir rinktis gali iš didelės pasiūlos, ypač nesijaudindamas dėl kokybės, nes juk ne kiekviena galerija patenka į mugę.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Atidarytas privatus MO muziejus 19

Tiksliai pagal numatytą planą, kaip kokioje nors Šveicarijos traukinių stotyje, spalio 18 d. Vilniuje...

Laisvalaikis
13:48
Kultūros infrastruktūra turėtų rūpintis viena įstaiga

Valstybės įmonę „Lietuvos paminklai“ pertvarkius į biužetinę įstaigą, ši turėtų rūpintis ne vien kultūros...

Laisvalaikis
2018.10.17
„Man Booker“ literatūros premiją gavo rašytoja Anna Burns

Viena prestižiškiausių literatūros pasaulio premijų „Man Booker“ šiemet atiteko rašytojai Annai Burns (g.

Laisvalaikis
2018.10.17
Paminklas dr. Jonui Basanavičiui – finišo tiesiojoje 2

Lapkričio 23 d., minint 167-ąsias dr. Jono Basanavičiaus gimimo metines, priešais Nacionalinę filharmoniją...

Laisvalaikis
2018.10.17
Ekvadoras griežtina reikalavimus „WikiLeaks“ įkūrėjui 4

Ekvadoro ambasadoje Londone gyvenančiam „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange‘ui ambasada įteikė raštą,...

Verslo aplinka
2018.10.16
Banksy triukas pirkėjos neatbaidė

Kolekcininkė neatsiėmė savo siūlymo pirkti britų gatvės menininko Banksy darbą „Girl with Balloon“, kuris...

Laisvalaikis
2018.10.15
Biržai ir Ignalina atsisakė prisidėti prie algų kėlimo kultūros darbuotojams 4

Susitarimą dėl spartesnio atlyginimų kėlimo kultūros darbuotojams su Kultūros ministerija pasirašė 55 iš 60...

Laisvalaikis
2018.10.15
Tūkstantmečio karta negaili pinigų prabangai 8

Vartotojai, gimę tarp 1981-1997 m., savo finansinę situaciją vertina optimistiškai ir yra linkę daugiau...

Laisvalaikis
2018.10.14
Biuro mados: „Mr. Gorbachev, break these office walls!“ Premium

Kai keliaujant į Budejovicus buvo pavogtas leitenanto Lukašo lagaminas, Šveikas konstatavo: „Stotyse vogė ir...

Verslo klasė
2018.10.14
Mirė FIBA generalinis sekretorius 

Olimpines jaunimo žaidynes Buenos Airėse aptemdė liūdna žinia – mirė Tarptautinės krepšinio federacijos...

Laisvalaikis
2018.10.14
Alytuje parką ketinama pavadinti vaikų poeto A. Matučio vardu

Alytaus valdžia prašo Vyriausybės mieste esančiam parkui suteikti vaikų rašytojo Anzelmo Matučio vardą.

Laisvalaikis
2018.10.14
Iliustruotoji istorija. Tokijo sunaikinimas 2

1945 m. JAV laimėjo visus Ramiojo vandenyno karo mūšius, tačiau fanatiški japonų generolai pasiduoti...

Laisvalaikis
2018.10.14
Dvidešimt tūkstančių kiaušinių ikonoms ir maldai Premium 1

Cerovani gyvenvietė netoli Tbilisio atsirado prieš dešimt metų, po penkių dienų karo. Pabėgėliams...

Verslo klasė
2018.10.13
Šių metų „Gaida“ – nuo Laurie Anderson iki kitokių minimalistų 1

Spalio 20 d. Vilniuje prasidėsiantis festivalis „Gaida“ šiuolaikinės muzikos gurmanams ir šiemet žada...

Laisvalaikis
2018.10.13
Guodžiančio klimato kaitos scenarijaus nėra 9

Jeigu per artimiausius 12 metų žmonija nesiims visų įmanomų priemonių klimato kaitai sustabdyti, kelio atgal...

Laisvalaikis
2018.10.13
Naujas gidas po atsigaunantį Užupį: ką būtina pamatyti

Su šilumos banga atplūdusi bobų vasara – puikus metas pasivaikščioti palei Vilnelę ir pasižvalgyti po patį...

N. P. Pretzmanno portretas: iš tėvų fermos Danijoje – iki milijoninių investicijų Lietuvoje 4

Nielsas Peteris Pretzmannas, šeimos investicijų kompanijos „Asgaard A/S“ vadovas, pasakoja apie didžiausias...

Laisvalaikis
2018.10.12
Tyrimas: skrydžių bendrovėms prastai aptarnauti keleivius apsimoka 4

Turėjote įtarimų, jog prastai aptarnauti keleivius oro bendrovėms iš tikrųjų yra naudinga? Dabar tai įrodyta...

Sugedus raketai astronautai avariniu būdu nusileido į Žemę 11

Pakilimo metu sugedus Rusijos „Soyuz MS-10“ raketai, ja skridę astronautai priversti leistis avariniu būdu.

Laisvalaikis
2018.10.11
Floridą nusiaubė uraganas Maiklas 1

Trečiadienio popietę JAV Floridos pakrantę ėmė talžyti 200 km/h vėjo gūsiai. Nuvirtus medžiui, žuvo vienas...

Verslo aplinka
2018.10.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau