Kaip derėtis perkant meną

Publikuota: 2014-03-09
Atnaujinta 2015-06-01 12:53
Nuotrauka: Liudo Parulskio pieš.
 

Pavadinimas, kurį ką tik perskaitėte, nėra tikslus. Jis turėtų būti toks: „Kas gali derėtis? Kur tai galima daryti be didelių emocinių ir savigarbos nuostolių? Kiek galima nusiderėti, jei tokios derybos įmanomos?..“ Galima pridėti dar kelis ar net keliolika hipotetinių klausimų, kurie parodytų, kad derybos perkant meno kūrinius įmanomos, bet komplikuotos.

Apie pasiūlą

Šį komplikuotumą suformuoja meno rinkos keistumas. Stebint ją iš įprastų, naftos ar, tarkim, vertybinių popierių, rinkų pozicijos, menas yra prekė, kurios kainą (ne vertę, ne grožį, ne reikšmę) lemia rinkos dalyvių susitarimas. Skamba lyg finansinės piramidės ar skaitmeninės valiutos apibrėžimas, ar ne? Panašumų yra, bet juos panaikina vienas lemiamas veiksnys – šis susitarimas, priešingai nei tai vyksta finansinėse piramidėse, galioja šimtmečius ir nesiruošia būti nutrauktas. Kas gi verčia rinkos dalyvius laikytis susitarimo dėl kainų?Prieš atsakydamas, pateiksiu realybės iliustraciją. Žiniasklaidoje retkarčiais – kelis kartus per metus – šmėkšteli pranešimų, kad viename ar kitame muziejuje ekspertai į dienos šviesą ištraukė meno kūrinius ir pareiškė, kad tai yra ne nežinomo autoriaus atlikta šedevro kopija, o pats tikriausias šedevras. Paveikslas nuo to absoliučiai nepasikeičia, bet jo kaina šokteli šimteriopai ar net daugiau. Kas įvyksta? „Naujasis“ paveikslas, išlaikęs savo netolimai praeičiai identišką būvį, įgauna matematiškai neapskaičiuojamą konteksto gylį, arba – pasakojimą.Kūrinių su pasakojimais nėra daug. Be abejo, matuojant fizine apimtimi, jų yra galybė: pasaulyje kasdien įnirtingai dirba apie 4 mln. menininkų, žinančių, kad jų kūriniai turi kainą. Aktyvūs meno rinkos dalyviai – platintojai, galerininkai, kolekcininkai, muziejininkai – vieningai sutaria, kad penktadalis menininkų dirba kokybiškai (bet pasirengę žudyti ginčydamiesi, kuris penktadalis yra kokybiškas). Taigi, galima teigti, kad 800.000 menininkų yra, pavadinkime, geri. Jei kiekvienas iš jų per metus sukuria bent 6 darbus, kasmet atsiranda beveik 5 mln. pardavimui paruoštų naujų kokybiškų meno kūrinių.Tarp jų keli šimtai kūrinių yra deficitiniai. Eilėje prie jų stumdosi vis tie patys galerininkai, kolekcininkai ir muziejininkai. Esant deficitinei pasiūlai, derybos neįmanomos ir tema mums tampa neaktuali. Na, o mikroskopiškai pamažėjusioje nedeficitinėje pasiūloje, kur tebėra beveik 5 mln. kūrinių, derybos galimos ir vyksta kasdien – galerijose, menininkų dirbtuvėse, meno mugėse. Net ir aukcionuose: kai varžytuvės baigiasi, neparduoti lotai irgi tampa derybų objektu. Kartais poaukcioninė prekyba yra tiek pat intensyvi kaip renginio metu.

Kai vienas lygu trims

Kaip vyksta derybos aukštų kainų segmente? Ten, kur parduodami ir perkami darbai su ypač paklausiais pasakojimais? Derybų elementai yra tokie patys, kaip ir visų kitų sandorių, su viena išskirtine savybe – derybininkai saugo pasakojimo vertę. Štai galerininkas kolekcininkui sako: „Šitą? Šitą parduosiu už tris milijonus.“
Kolekcininkas nesutinka: „Trijų milijonų neduosiu, duosiu milijoną. Bet leidžiu sakyti, kad man jį pardavei už tris“.
Žemesnių ir žemų meno kūrinių kainų segmente tokių milžiniškų nuolaidų nėra. Jei peršoktume iš deficitinės pasiūlos srities į priešingą, perteklinę meno rinkos dalį, tektų ieškoti ne vieno, o keliolikos pavyzdžių, rodančių derybų galimybes.Kad būtų paprasčiau, siūlau įsivaizduoti Lietuvoje dirbantį menininką. Vieną iš 1.343-ų Lietuvos dailininkų sąjungos narių. Arba ne. Tebūnie tai vienas iš 269-ių (tiek yra kokybiškai dirbančių menininkų, panaudojus formulę „gero meno yra penktadalis“) sąjungos narių. Mūsų hipotetinis herojus nėra vienas iš keliolikos lietuvių menininkų, patenkančių į tinklalapio „artfacts.net“ reitingo tūkstantuką. Jo pavardės iš viso nėra šiame reitinge, nes parodose jis dalyvauja nenoriai, savo paties viešaisiais ryšiais nesirūpina. Žinoma, kartą per 5 metus jis surengia personalinę parodą kurioje nors Vilniaus galerijoje, o kuratoriai retkarčiais atrenka jo kūrinių į grupines parodas. Jo paveikslai retkarčiais šmėkšteli „Dailės“ žurnale ir negausiose recenzijose, o kartą labai nenoromis jis davė interviu moteriškam žurnalui. Pokalbį iliustravo dailininko buto interjero nuotraukos. Šitaip dirbdamas, menininkas savo kūriniams gilaus pasakojimo (ir antkainio) nesukuria, bet jo talentingi darbai turi nuolatinių gerbėjų ir pirkėjų būrį.Kaip derėtis šioje situacijoje? Didžiausias iššūkis pirkėjo laukia, jei jis eina į dailininko dirbtuvę. Lietuvos meno rinkai dažnai priekaištaujama, kad ji yra pilka, šiuo atspalviu vadinant reiškinį, kai perkama ne galerijose. Tai nėra korektiškas kaltinimas, nes pirkimas iš dirbtuvių yra sena ir garbinga meno rinkos priemonė. Pavarčius virtualius ar popierinius aukcionų katalogus, kuriuose stengiamasi kuo išsamiau aprašyti kūrinio savininkų kaitos istoriją, matyti, kad daugelis šiandien garsių darbų pirmą kartą buvo nupirkti iš dailininko rankų. O ir mokesčius valstybei kūrėjai sumoka, nusipirkę vienkartinius verslo liudijimus.
Blogiau tai, kad derėtis dirbtuvėje, jei pirkėjas yra paprastas dailės mėgėjas, labai sunku. Sėdint prie dažais nutepto stalo, geriant kavą ir apžiūrint iš stelažų traukiamas drobes, atsiranda laikinas emocinis ryšys, virstantis klaidingai suvokiamu įsipareigojimu ar net įsiskolinimu. Visa tai reikia ryžtingai atmesti, išsipainioti iš romantikos tinklų ir prisiminti, kad menas yra prekė. Perteklinė prekė, kurios kaina svyruoja. Kaip ją tinkamai užčiuopti?

Kūrinys už algą

Mano aprašytas talentingas, lokaliai žinomas ir globaliai anoniminis menininkas egzistuoja visur. Jų sukuriama produkcija sudaro 90% pasaulinės meno rinkos apyvartos. Iš tikrųjų ją priekin ir varo lokalūs menininkai su lokaliais pirkėjais. Ir kainos visur vienodos. Patikrinęs kelių šalių – Danijos, Suomijos, Norvegijos ir Lenkijos – vidutinio nupirkto kūrinio vidutines kainas sužinojau, kad vidutiniškumas yra universalus. Visose šalyse vienas sąlyginis paveikslas kainavo šiek tiek mažiau, nei vidutiniškai per mėnesį uždirba tos šalies vidurinės klasės atstovas. Norvegijoje ši suma buvo gerokai didesnė nei Lenkijoje, Danijoje ir Suomijoje – panašios.Taigi galima teigti, kad vietos rinkose vyksta mainai – vidurinė klasė iškeičia savo mėnesio atlygį į vieną kūrinį. Mums ši formulė tinka su išlygomis, iš kurių klampiausia – lietuviškos vidurinės klasės apibrėžimas, kurio piniginė išraiška svyruoja nuo minimalią algą gaunančių bibliotekininkų iki vidurinio rango vadovų su 8.000 Lt į rankas. Įdomiausia, kad būtent tokios sumos minimos, kalbant apie standartines kokybiško, bet ne lokaliai žvaigždiško, lietuviško meno kainas, todėl derantis dirbtuvėse šių ribų teks laikytis. Nepamirštant klasinės savigarbos.Galerijose derybos gerokai paprastesnės. Jose, žinoma, irgi sukuriami įvairūs emociniai spąstai, vienaip gaudantys kolekcininkus, kitaip – debiutuojančius pirkėjus. Bet net atėjusiam iš gatvės ryžtingam pirkėjui bet kuri galerija suteiks, jei bus paprašyta, mažiausiai 10% nuolaidą. Dėl didesnių nuolaidų derybiniai pirkėjo svertai pasunkės tik atėjus antrą ir visus kitus kartus.O paprasčiausia pirkti ir derėtis lokaliose meno rinkose, tokiose kaip „ArtVilnius“. Mugėse išnyksta galerijose egzistuojanti žaviai natūrali arogancija, galerininkai persijungia į geraširdiškai edukacinį režimą, lankytojams nereikia klausinėti kainų – viskas parašyta. Ir rinktis gali iš didelės pasiūlos, ypač nesijaudindamas dėl kokybės, nes juk ne kiekviena galerija patenka į mugę.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Pomirtinėje prof. Hawkingo knygoje nagrinėjami visatos dydžio klausimai

Šiemet bus išleista neseniai Anapilin iškeliavusio vieno žymiausių visų laikų fizikų Stepheno Hawkingo...

Laisvalaikis
2018.05.21
Naujojo „Pacų“ viešbučio vadovas: niekas kitas negali pasiūlyti tiek daug istorijos ir autentikos Premium 14

Vis daugiau žmonių keliaudami ieško ne tik vietos pernakvoti, bet tikisi ir unikalios patirties,...

Statyba ir NT
2018.05.21
Iliustruotoji istorija: Broliai Grimmai šiurpino vaikus

Pasakos apie nuostabias princeses ir piktas raganas vaikams skaitomos prieš miegą. 1812 m. broliams Grimmams...

Laisvalaikis
2018.05.20
E. Parulskis. Bethono muziejus 2

Repertuariniai ir proginiai akademinės muzikos koncertai Filharmonijoje lyg ir vienodi – klausytojų...

Naujieji Kinijos kaimai: kaimo mieste fenomenas artimas ir mums Premium 2

2017-ieji. Gruodžio 10 d. atvykome į Nantou, mažą tankaus miesto oazę vidury didžiulio Šendženo megapolio.

Verslo klasė
2018.05.20
Lietuvos atlikėjai nebenori būti buhalteriais: pavyzdys – Estija 3

Menininkai šiuo metu yra paversti buhalteriais, kartais dar turinčiais dirbti ir Mokesčių inspekcijos darbą.

Laisvalaikis
2018.05.19
Bažnytinio paveldo muziejuje – Italijos meno šedevrai

Vilniuje, Bažnytinio paveldo muziejuje, atidaryta paroda „Šventojo Kazimiero gerbimo istorijos šedevrai“...

Laisvalaikis
2018.05.18
Gediminas Kuprevičius – apie „Ogmios“ centro pradžią ir mecenatystę 1

„Taip nebus. Nes Kultūros ministerija parengė nekokį mecenatystės įstatymą. Kas gali skirti milijoną eurų?...

Laisvalaikis
2018.05.18
Kompetencija, be kurios sėkmingai vystyti verslą bus sunkiai įmanoma Rėmėjo turinys

Pasaulis šiandien keičiasi ypač sparčiai – ketvirtoji pramonės revoliucija iš pašaknų rauna įprastas veikimo...

Verslo aplinka
2018.05.18
Baltijos trienalė: lengvi potėpiai ateities paveikslui

13-osios Baltijos trienalės, praėjusį savaitgalį atidarytos Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre, kuratoriai...

Laisvalaikis
2018.05.17
Metų muziejininkė – kaunietė Daina Kamarauskienė

Lietuvos muziejų asociacijos (LMA) valdyba 2017-ųjų muziejininko vardą suteikė Dainai Kamarauskienei,...

Laisvalaikis
2018.05.17
 „Godopoco“ trenerė Airina Kazlauskaitė: noras kontroliuoti atsiranda tada, kai bijoma susimauti Rėmėjo turinys 4

„Kai esi nepasiruošęs niekam, esi pasiruošęs viskam“, – teigia „Godopoco“ sklandaus ir efektyvaus bendravimo...

Laisvalaikis
2018.05.17
Pažymint LGBT teises Vilniuje atidaryta simbolinė pėsčiųjų perėja 2

Vilniuje pažymint Lesbiečių, gėjų, biseksualų, translyčių ir interseksualų (LGBTI) teises atidaryta simbolinė...

Laisvalaikis
2018.05.17
Kultūros ministrė: paskelbtas kultūros įstaigų pertvarkos planas – netikra naujiena

Į viešumą patekęs kultūros įstaigų pertvarkos projekto variantas – nesvarstomas, tai netikra naujiena, teigia...

Laisvalaikis
2018.05.17
Kultūros įstaigų tinklo pertvarka – susitarimai po kilimu ar audra vandens stiklinėje 1

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacija bei Valstybės teatrų asociacija, vienijanti ir...

Laisvalaikis
2018.05.14
1863-1864 m. sukilimo prieš carinę Rusiją dalyviai bus palaidoti Rasose 2

Pirmadienį posėdžiavusi Vyriausybės komisija nusprendė, kad tinkamiausia vieta palaidoti 1863–1864 m.

Laisvalaikis
2018.05.14
Baltijos trienalė prasidėjo Vilniuje

Šiemet išsyk trijose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – vykstanti 13-oji Baltijos trienalė prasidėjo...

Laisvalaikis
2018.05.14
Danielis Libeskindas: dabar vyksta miestų renesansas Premium

Gegužę septyniasdešimt dvejų sulaukęs architektas Danielis Libeskindas – dažnas svečias Vilniuje. Šiuokart...

Verslo klasė
2018.05.13
Apie Mikalojų Vorobjovą – pamirštą Lietuvos kultūros žmogų

Kalbant apie XX a. pirmosios pusės Lietuvos kultūrą, dažnas yra girdėjęs Pauliaus Galaunės, Halinos...

Laisvalaikis
2018.05.13
„Bridgewater“ milijardierius R. Dalio: aš esu linkęs daryti klaidų 2

Apribotos rizikos fondo valdytojas kalba apie augančią pajamų nelygybę ir kodėl 2018-aisiais politika yra...

Laisvalaikis
2018.05.13

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau