Japonų branduoliniai planai – galimybė Lietuvai

Publikuota: 2014-03-09
Atnaujinta 2015-06-01 11:16
Nuotrauka: Ryto Staselio („Verslo žinios“)
„Verslo žinios“

Japonijos vyriausybė, atrodo, galutinai apsisprendė atnaujinti šalies branduolinę energetiką. Pasaulyje spėliojama, kaip tai paveiks gamtinių dujų rinką – šis klausimas aktualus statomam Klaipėdos SkGD terminalui.

Šį mėnesį Japonijos vyriausybė turėtų galutinai apsispręsti, ar paleisti dalį iš 50 po Fukušimos–Daiči atominėje 2011 m. įvykusios avarijos sustabdytų branduolinių reaktorių. Kol kas kalbama tik apie 14 reaktorių darbo atnaujinimą. Šio sprendimo laukia ne tik Japonijos ekonomika, bet ir viso pasaulio energijos išteklių rinkos.Laukiamas Japonijos sprendimas globaliai energetikai reikšmingos įtakos neturės, tačiau tikimasi, kad jos poveikis bus svarbus psichologiškai. Todėl Japonijos vyriausybės apsisprendimas, kurio tikimasi jau nuo praėjusių metų pabaigos, yra svarbus ne tik branduolinių technologijų pramonei ir šios energetikos rūšiai. Jis gali turėti kol kas neprognozuojamą įtaką suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) rinkai pasaulyje. Todėl jo laukia ir jauniausios SkGD globalaus sektoriaus regioninio lygio dalyvės – Lenkija ir Lietuva.

Anksčiau ar vėliau

„Japonijos vyriausybė siekia atnaujinti branduolinių jėgainių darbą, tačiau prieš priimant sprendimą turėtų pritarti valdančioji Liberalų demokratų partija“, – VŽ sako Koichis Šinoda, Japonijos laikraščio „Mainichi Shimbun“ Berlyno biuro vadovas. Jis tvirtina, kad bazinį branduolinės energijos atgaivinimo planą ministro pirmininko Šinzo Abės vyriausybė turi priimti dar kovą. TV kompanijos „Fuji Television Network“ sausio pabaigoje skelbtos apklausos duomenimis, 53% japonų pritaria p. Abės kabineto planams.„Keletą metų daugiau dėmesio skiriama mėginant atsakyti į klausimą – ar Japonijos kompanijos gali pagaminti saugią branduolinę technologiją po to, kai įvyko didžiausia avarija Fukušimos atominėje elektrinėje“, – sako p. Šinoda.Buvusio premjero Jošihiko Nodos vyriausybė mėgino taikytis su griežtomis japonų visuomenės antibranduolinėmis nuotaikomis ir siekė įgyvendinti branduolinių technologijų „eksporto be naudojimo šalyje“ principą, nes jų plėtra yra svarbi nacionaliniam verslui. Ne itin sėkmingai.2012–2013 m. nė viena iš dviejų didžiųjų Japonijos branduolinės pramonės atstovių – „Hitachi“ ir „Toshiba“ – užsienyje taip ir nepapildė savo portfelio garantuotomis reaktorių gamybos ir tiekimo sutartimis, nors jų perspektyvos keliuose projektuose Jungtinėje Karalystėje, Bulgarijoje, Lenkijoje vertinamos kaip labai palankios.Dabar teigiama, kad pernai liepą Japonijoje įsigaliojo bene griežčiausi branduolinių technologijų saugumo reikalavimai pasaulyje, ryškėja naujos šalies nacionalinės energetikos strategijos kontūrai ir vis dėlto numatyta svarbi vieta branduolinei energijai. Prieš Fukušimą branduolinėse jėgainėse buvo pagaminama 30% šalies energijos. Tikimasi, kad per artimiausius du dešimtmečius ši dalis padidės iki pusės.Šiuo metu Japonijos energetikos kompanijos yra pateikusios iki 15 paraiškų branduolinių reaktorių veiklai atnaujinti. Buvo tikimasi, kad paleidimo mygtukai bus paspausti dar pernai rudenį, tačiau paaiškėjo, kad Japonijos branduolinės energijos priežiūros tarnybai trūksta specialistų įvertinti reaktorių saugumo atitikimą naujoms taisyklėms. Kita vertus, iš avarijos suniokotos Fukušimos jėgainės eilinį sykį nutekėjus radioaktyvios spinduliuotės užkrėstam vandeniui, kilo visuomenės pasipiktinimo banga. Todėl pirmųjų reaktorių starto tikimasi iki vasaros vidurio.Vyriausybės požiūriu, Japonijai pernelyg daug kainuoja priklausomybė nuo iškastinio kuro iš Artimųjų Rytų ir padidėjusi anglies dvideginio emisija.

Beprotiškos kainos

Po 2011 m. daugiausia pasaulyje SkGD importuojanti Japonija pernai importavo 87,5 mln. tonų SkGD už 112,06 mlrd. USD, rašo naujienlaiškis „Global LNG“. 2012–2013 m. šalies ūkio pertvarka, pritaikant energetiką naudoti SkGD, padidino energijos sąnaudas maždaug 35 mlrd. USD.Aršadas N. Abasis, regioninio energetikos tyrimų centro SDPI Pakistane analitikas, mano, kad Japonijoje „Qatargas“, trečiasis didžiausias SkGD tiekėjas, dujas parduoda maždaug po 566–601 USD už 1.000 kubinių metrų. Michailas Korčemkinas, „East European Gas Analysis“ partneris, tvirtina, kad Tekančios Saulės šalyje šią žiemą stojus šalčiams, SkGD kaina buvo šoktelėjusi iki 707 USD, dėl to didis džiugesys užklupo Rusijos „Gazprom“ (tokios kainos Japonijoje leistų rentabiliai eksploatuoti į Rusijos Tolimuosius Rytus nutiestus brangius dujotiekius).Tačiau tokios kainos yra viena priežasčių Japonijos vyriausybei keisti energetikos politiką. Japonijos vyriausybė siekia įvairinti SkGD šaltinius, todėl dabar šios šalies kompanijos investuoja į dujų eksporto terminalus JAV (Luizianos valstijoje), Kanadoje, Australijoje. Iš ten po dvejų trejų metų tikimasi atsiplukdyti dujų į beveik tris dešimtis Japonijos dujų importo terminalų.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Eilėje – Lenkija ir Lietuva

Specializuotoje žiniasklaidoje energetikos ir dujų sektoriaus tema daugėja pranešimų, esą Japonija ketina atsisakyti Kataro kilmės SkGD, jeigu „Qatargas“ nepakeis kainodaros. Šiuos pranešimus ypač godžiai seka ir retransliuoja Lenkijos medija: 2009 m. nacionalinė dujų prekybos bendrovė „PGNiG“ pasirašė sutartį su „Qatargas“, ja įsipareigojo pirkti 1,5 mlrd. kub. metrų dujų, kurias planuoja atsiplukdyti į baigiamą SkGD terminalą Svinouscyje. Vėliau rinkose nuo 84 iki 105 USD šoktelėjus naftos kainoms, paaiškėjo, kad sutartyje su „Qatargas“ su naftos produktų kainų indeksu susietos dujos „PGNiG“ dabar kainuos daugiau nei įsigyjamos vamzdžiu iš „Gazprom“.Įvairių Lenkijos ekspertų teigimu, šiandien arabiškos dujos Lenkijos importuotojams kainuotų daugiau nei 500 USD. „PGNiG“ pastaruoju metu siekė pakeisti sutartį, kuri pasirašyta griežtomis sąlygomis „take-or-pay“ (imk arba mokėk – įprasta dabartinių sutarčių sąlygų, kad pirkėjas iš tiekėjo įsigytų arba sumokėtų ne mažiau nei 80–85% numatyto dujų kiekio, norma), tačiau kol kas nesėkmingai.Prieš porą metų SkGD terminalą Lietuvos pajūryje statantys AB „Klaipėdos nafta“ vadybininkai teoriškai svarstė galimybę pasinaudoti „PGNiG“ sutarties su „Qatargas“ sunkumais ir galbūt pigiau įsigyti dujų, kurias „PGNiG“ norėtų parduoti, kad išvengtų „take-or-pay“ sąlygos sankcijų. Tačiau dabar apie tokią galimybę kalbama rečiau, taip pat dėl to, kad arabiškos dujos yra mažiau kaloringos už rusiškąsias: paleidus jas į AB „Amber Grid“ vamzdynus, sunkumų gali patirti AB „Achema“ – didžiausia Lietuvos dujų vartotoja.Kita vertus, kol viso pasaulio SkGD pasiūlą susiurbia Tolimųjų Rytų ir Pietryčių Azijos šalys, Klaipėdos terminalui dujų ieškantys Lietuvos atstovai patiria problemų ieškodami pardavėjo, kuris UAB „Litgas“, antrinei UAB „Lietuvos energija“ įmonei, tiektų SkGD sąlyginai pigiau nei dabar Lietuvai kainuoja dujos, importuojamos „Gazprom“ vamzdžiu. „Šiandien SkGD rinkose vyrauja tik viena – japoniška kaina, plius minus plukdymo išlaidos“, – sakė VŽ vienas Lietuvos rinkų ekspertas.Ašna Rahman iš „Platts“ pernai VŽ sakė, esą net Japonijai atsisakius reikšmingos dalies vartojamų SkGD, dujas mielai nupirks Kinija, Indija, Pakistanas bei kitos regiono šalys, kuriose auga energijos išteklių paklausa. Tačiau Japonijos branduolinės energetikos perkrova dujų rinkoms gali pasiųsti reikšmingą signalą, jis š. m. II pusmetį bent šiek tiek sujauktų nusistovėjusį pasiūlos ir paklausos santykį, kuris turėtų įtakos ir SkGD kainoms. Ši rakto skylutė būtų šioks toks šansas Lietuvai įsigyti dujų už konkurencingą, palyginti su dabartine „Gazprom“, kainą.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Pramonė“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

ESO: išmaniųjų skaitiklių projektas brangsta apie 10,5 mln. Eur 2

„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) ir Prancūzijos bendrovės „Sagemcom Energy and Telecom“ pernai gegužę...

Pramonė
2022.07.01
Teismas nutarė nepriimti „Inter RAO Lietuvos“ skundo dėl sankcijų

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) penktadienį nutarė nepriimti Rusijos energetikos milžinės...

Pramonė
2022.07.01
M. Keizeris paskirtas naujuoju „Epso-G“ vadovu 3

Energijos perdavimo ir mainų įmonių grupės „Epso-G“ valdyba naujuoju vadovu paskyrė Mindaugą Keizerį, kuris...

Vadyba
2022.07.01
Norvegijos BEWI perka Lietuvos termoizoliacinių medžiagų gamintoją „BalPol“

Viena didžiausių pasaulyje pakavimo ir izoliacijos sprendimų kompanija BEWI perka 100% Lietuvos bendrovės...

Pramonė
2022.07.01
Maskvos karo kišenes pildo Kinijos ir Indijos tandemas Premium

Rusijai stringant sankcijų gniaužtuose, Kinija ir Indija pamažu tampa svarbiausiomis Maskvos finansuotojomis.

Verslo aplinka
2022.07.01
„Akmenės cemento“ 27,5 mln. Eur nuostoliai patirti dėl įsigytų ATL

Per 2021 m. cemento gamintoja AB „Akmenės cementas“ uždirbo 87,5 mln. EUR pajamų, metus baigė su 27,5 mln.

Pramonė
2022.07.01
V. Bumelio įmonės šuolis: dviem trečdaliais išaugę pardavimai ir grynasis pelnas Premium

Biotechnologinės farmacijos centras „Biotechpharma“, užsiimantis mokslinių tyrimų ir taikomosios plėtros...

Pramonė
2022.07.01
Rygos biurų pastate „Verde“ kursis „Enefit“

Investicijų bendrovės „Capitalica Asset Management“ fondas pranešė pasirašęs nuomos sutartį su Estijos...

Statyba ir NT
2022.07.01
JAV pirmąkart aplenkė Rusiją pagal dujų tiekimo Europai apimtis 2

Jungtinės Valstijos praėjusį mėnesį pirmą kartą istorijoje Europai tiekė daugiau dujų nei Rusija, paskelbė...

Pramonė
2022.07.01
Kontrolinį „Glassbee“ akcijų paketą įsigijo „Magnus Investments“

Alytuje veikianti aliuminio bei plastiko langų, durų, fasadų projektavimu, gamyba ir montavimu užsiimanti...

Pramonė
2022.07.01
„Thermo Fisher“ projektuoja dar vieną gamybos pastatą 1

Medicinos ir mokslo įrangą gaminanti įmonė „Thermo Fisher Scientific Baltics“ planuoja plėstis ir statyti...

Pramonė
2022.07.01
Didėja elektros ir gamtinių dujų kainos gyventojams

Nuo liepos 1-osios buitiniams vartotojams didėja elektros bei gamtinių dujų kainos. Siekdama sumažinti jų...

Pramonė
2022.07.01
Apeiti sankcijas: į gudrias schemas įpainiotos ir Baltijos šalys Premium

Išradingumui, siekiant apeiti Rusijai taikomas sankcijas, nėra ribų. Ir tai daro ne tik pačios Rusijos, bet...

Pramonė
2022.07.01
Renovuojantiems šilumos punktus valstybė kompensuos iki 80% kaštų

Valstybė nuo šiol kompensuos nebe 30%, o iki 80% šilumos punktų bei šildymo ir karšto vandens sistemų...

Pramonė
2022.06.30
„Lifosa“: patvirtinta pardavimo sandorių už 19 mln. Eur, dar 6 mln. Eur vertės sandoriai vertinami

AB „Lifosa“, kuri dėl sankcijų taikymo sustabdė savo veiklą balandžio pradžioje, atnaujinti gamybą planuoja...

Pramonė
2022.06.30
„Gazprom“ žlugdo ilgametį savo partnerį „Uniper“ 2

Vokietijos energetikos milžinė „Uniper“ svarsto galimybes prašyti Vyriausybės pagalbos, Rusijos „Gazprom“...

Rinkos
2022.06.30
Teismas spręs, ar priimti „Inter RAO Lietuva“ skundą dėl sankcijų

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojama grupė „Inter RAO Lietuva“ skundžia teismui Finansinių...

Pramonė
2022.06.30
„Vilniaus energijos“ ir „Litesko“ naujasis vadovas – R. Čepaitis

Nuo liepos 1 d. naujuoju „Vilniaus energijos“ ir „Litesko“ vadovu paskirtas Robertas Čepaitis, pastaruoju...

Vadyba
2022.06.30
„Samsung“ pirmoji pasaulyje pradeda masinę pažangių 3 nm lustų gamybą

„Samsung Electronics“ tapo pirmąja lustų gamintoja pasaulyje, pradėjusia masinę pažangių 3 nanometrų...

Inovacijos
2022.06.30
Užsienio investicijų fronte ryškėja Vokietijos lyderystė, vejamės Estiją

Sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje 2022 m. kovo 31 d. sudarė 27 mlrd. Eur ir,...

Finansai
2022.06.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku