Galimybė bankrutuoti palūkanų nedidina

Publikuota: 2014-03-09
Atnaujinta 2015-06-01 13:24
svg svg
Nuotrauka: Algimanto Kalvaičio
„Verslo žinios“

Prieš metus atsivėrus galimybei bankrutuoti gyventojams, skolinimosi sąlygos namų ūkiams nepablogėjo. Kad paskolos gali brangti, dar iki įsigaliojant Fizinių asmenų bankroto įstatymui perspėjo bankininkai.

Lietuvos banko (LB) duomenimis, namų ūkiams išduodamų naujų paskolų litais vidutinės palūkanos per metus išaugo nežymiai – nuo 5,81% 2013 m. kovą, kai įsigaliojo minėtas įstatymas, iki 6,18% 2013 m. gruodį. Palyginti paskolos eurais, dažniausiai imamos būstui įsigyti, per šį laikotarpį atpigo – nuo 3,22 iki 2,99%. Tiesa, š. m. sausį vidutinės palūkanos litais šoktelėjo iki 6,72%, tačiau paskolos eurais ir toliau išliko žemesnės nei praėjusių metų kovą (3,19%).Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė, teigia, kad, pavyzdžiui, vidutinės būsto paskolų palūkanos per metus „Danske Bank“ padidėjo labai nežymiai, vos keliomis šimtosiomis procentinio punkto.„Mažai tikėtina, kad minėtus palūkanų pokyčius rinkoje lėmė fizinių asmenų bankroto įstatymo įsigaliojimas. Šio įstatymo nuostatomis per metus pasinaudojo itin mažai gyventojų, dėl to jų veiksmai neturi įtakos bankų kainodaros ypatumams“, – sakė p. Gečiauskienė.LB specialistai įvertino Lietuvos ir Latvijos, kurioje toks įstatymas galioja jau keletą metų, patirtį ir taip pat nerado prielaidų teigti, kad gyventojų bankroto galimybė būtų reikšmingai paveikusi maržas.Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos (LSA) prezidentas, sako, kad dėl įstatymo poveikio rinkai iš bankų nusiskundimų negirdėjo. Anksčiau LSA vadovas yra nuogąstavęs, kad, gyventojams suteikus galimybę negrąžinti visos skolos, išaugs bankų veiklos rizika, todėl skolinimo sąlygos turėtų būti pablogintos.Ponia Gečiauskienė pabrėžia, kad vidutinę portfelio palūkanų normą pastebimiau veikia pinigų rinkos palūkanų kitimas, nes dauguma būsto paskolų yra kintamų palūkanų paskolos, susietos su EURIBOR, VILIBOR ar pan. indeksu.„Per metus EURIBOR palūkanos pakilo, galbūt pakilimas viena dešimtąja procentinio punkto atrodo menkas pokytis, tačiau bendrai vidutinei palūkanų normai tai daro matomą įtaką“, – sakė bankininkė.

Tik įsibėgėja

Per vienus metus bankrutavo 143 fiziniai asmenys, kreditoriams skolingi 55,4 mln. Lt.  Daugiausia bankrutuojama Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje ir Panevėžyje, rodo Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos bei „Creditinfo“ duomenys.Fizinių asmenų bankroto įstatymo pagrindinis tikslas – atkurti sąžiningo asmens mokumą. Skolininkas gali atsisakyti viso turimo turto arba atiduoti skolas iš savo uždarbio per 5 metus, o likusi skola, kuri nebus išmokėta per 5 metus, nurašoma.Audrius Brazdžionis, bankrutuojančio asmens statusą turintis buvęs verslininkas, sako, kad jam dar anksti vertinti, ar šis įstatymas pateisino jo lūkesčius.„Taip, įstatymas veikia, bet matote, kai precedentų nėra, visi, kurie dalyvauja ir kurie aptarnauja, turi daugiau klausimų nei atsakymų. Kita vertus, mokėti administratoriui yra geriau nei antstoliui. Pastarasis siekia turtą išparduoti kuo greičiau, vadinasi, pigiau. O bankroto administratorius gali tai atlikti per penkerius metus, tad ir kainą gali gauti geresnę, nuo to parduoto turto skolos didesnę dalį grąžinti ir atlygį gauti“, – sako pašnekovas. Pasak jo, bankrutuojančių asmenų Lietuvoje tikrai bus daugiau nei 140, nes „yra daug tokių, kurie padavė pareiškimą, bet jiems bankroto procedūra dar neįsiteisėjo.“„Creditinfo“ duomenimis, šiuo metu yra 15.700 asmenų, arba 3.000 daugiau nei prieš metus, kurių skolos yra didesnės nei įstatyme numatyta 25.000 Lt minimali riba, ir jie kaip skolininkai patys gali kreiptis į teismą dėl bankroto. Tarp jų Lietuvoje šiandien yra 4.100, arba 600 daugiau nei prieš metus skolininkų, susijusių su verslu esamų ar buvusių įmonių akcininkų ar vadovų.Irmantas Lengvinas, bankroto administratorius (BA) iš Gargždų (Klaipėdos r.), sako per neilgą praktiką jau matantis, kad reikia įstatyme aiškiau apibrėžti šį 5 metų terminą, per kurį skolininkas turi atsiskaityti su kreditoriumi.„Dabar įstatymu numatoma, kad skolos padengiamos per 5 metus, tad visi kreditoriai reikalauja nustatyti maksimalų terminą nepriklausomai nuo to, ar skolos dalis iš parduoto turto buvo padengta, ar ne. Latvijoje tas terminas, ir taip esantis maždaug 3,5 metų, dar trumpėja proporcingai nuo padengtos skolos iš realizuoto turto dalimi. Tai reikia tikslinti ir mums“, – sako p. Lengvinas.Fizinių asmenų bankroto įstatyme numatyta, jog iki mokėjimų kreditoriams plano sudarymo bankroto administratorius gauna ne didesnį kaip trijų minimalių mėnesio algų (3.000 Lt) atlygį. Pasak jo, BA dar numatyta teisė šalia atlyginimo gauti kompensaciją už bankroto administravimą, siekiančią iki 15% parduoto turto vertės.

Aktualus kainos klausimas

Ekspertų skaičiavimais, įvertinus išlaidas, protinga minimali suma, leidžianti bankrutuoti fiziniam asmeniui, turėtų būti bent 150.000 Lt, o optimali sąsajų su verslu turinčiųjų skola turėtų siekti bent 900.000 Lt. „Creditinfo“ duomenimis, šiuo metu didesnių skolų nei 150.000 Lt Lietuvoje turi 2.012 asmenų, o daugiau nei 900.000 Lt – 339 (prieš metus tokių buvo 450).Marius Tamošiūnas, advokatų profesinės bendrijos „Judickienė ir partneriai JUREX“ advokatas, bankroto administratorius, sako, kad bankroto proceso reali trukmė, labiausiai lemianti ir šio proceso sąnaudas, neabejotinai turės didelę įtaką fizinių asmenų bankrotų skaičiui.„Jų mažės, jei teismas nustatys maksimalią bankroto proceso trukmę iki 5 metų, ir, atvirkščiai, didės, jei bus leidžiama bankroto procesą baigti per trumpesnį laikotarpį“, – prognozuoja p. Tamošiūnas.Janis Abolinis, Kreditų ėmėjų konsultavimo centro Latvijoje vyriausiasis juristas, Latvijos skolininkų sąjungos valdybos narys, sako, kad šiuo metu Latvijoje jis dirba su 25 lietuviais, kurie siekia atsikratyti skolų naudodamiesi liberalesne Latvijos teisine sistema. Latvis pastebi, kad Latvijos teismai pastaruoju metu tapo priekabesni ir jau nebepakanka jiems įrodyti, jog čia gyvenate pusmetį ir esate mokesčių mokėtojas.„Jei teismai mato, kad žmogaus turtas yra Lietuvoje, nepatenkina tokio prašymo. Geriau, kad to turto nebūtų“, – sako p. Abolinis.Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku