Transporto sektorius dar kartą aplenkė viso Lietuvos ūkio plėtrą

Pernai per tris ketvirčius transporto sektoriaus pajamos augo 13,6%, panašiai kilo tiek sausumos transporto, tiek logistikos ir sandėliavimo pajamos.Bendrovių patikimumą vertinanti UAB „Creditreform“ pagal vežėjų asociacijos „Linava“ užsakymą atliktoje  apžvalgoje nurodo, kad vieno iš svarbiausių transporto sektoriaus – kelių transporto – pajamos per tris ketvirčius didėjo kiek lėčiau – 8,6%.Vežėjų kelių transportu apyvarta augo ne dėl kainų augimo, o dėl didesnio gabento krovinių kiekio, jis augo 14%.„Transporto sektorius augo beveik dvigubai sparčiau negu visas ne finansų sektorius. Kita vertus, transporto sektoriaus pelningumas mažėjo, o tai rodo, jog transporto įmonių sąnaudos didėjo ir konkurencija buvo intensyvi, – komentuoja Vilija Tauraitė, AB SEB banko vyriausioji analitikė. Ši ūkio šaka praėjusiais metais ir vėl buvo tarp sėkmingiausiųjų, nors, anot p. Tauraitės, sulaukė ir nemažai iššūkių – papildomi Rusijos muitinės tikrinimai antroje metų pusėje, pieno produktų eksporto draudimas. Dabar dar prisideda Krymo konfliktas.„Vis dėlto eksporto ir reeksporto augimas bei vidaus rinkos atsigavimas užtikrino transporto sektoriaus plėtrą“, – apibendrina p. Tauraitė.

Visi keliai – į Rusiją

Vežėjų duona – tranzitiniai kroviniai, kurie sudaro 45–50% samdomo transporto apyvartos tonkilometriais, didžioji tokių reisų dalis yra tarp Europos Sąjungos (ES) ir NVS šalių. Minėtas srautas, UAB „Creditreform“ duomenims, pernai augo 22%. Iš Lietuvos ir į Lietuvą gabenami krovinių srautai irgi reikšmingi, tačiau yra mažesni ir jų augimas kuklesnis.„Nors iš Vokietijos į Rusiją trumpesnis kelias eina per Baltarusiją, bet pagrindiniai tranzitiniai krovinių srautai iš Europos eina per Lietuvą – tai rodo Lenkijos infrastruktūros ir plėtros ministerija“, – teigia Saulius Žilinskas, UAB „Creditreform Lietuva“ direktorius. Pagal gabenamą eksporto produkciją į Rusiją Lietuvos vežėjai užima septintą vietą tarp ES šalių – po Vokietijos, Italijos, Lenkijos, Prancūzijos, Olandijos, Suomijos.Ponas Žilinskas atkreipia dėmesį, kad stambios transporto bendrovės tampa dar stambesnės. Per paskutinius trejus metus didžiausiose įmonėse įsigytų vilkikų skaičius išaugo 62%, o mažose – 18%. Darbuotojų skaičius stambiose įmonėse irgi auga sparčiau nei mažose.

Atsargiai su smulkiais

Šiuo metu Lietuvoje registruota beveik 80.000 vilkikų ir priekabų – tai didžiausias kada nors buvęs jų skaičius.Lizingu įsigytų vilkikų dalis nuo 50% 2009 m. sumažėjo iki 37% šių metų pradžioje. Tokia bendra statistika, tačiau stambiose, finansiškai stipriose įmonėse vilkikų, įsigytų pasinaudojus išperkamąja nuoma, daugėja.„Pernai vilkikų pardavimai sparčiai ūgtelėjo prieš naujo ekologinio standarto – Euro 6 – įsigaliojimą, taigi investicijų į transporto parką priežastis buvo vienkartinė ir šiemet tikimasi vilkikų pirkimo atoslūgio, – komentuoja p. Tauraitė. – Transporto sektoriaus perspektyvos neblogos, todėl šis ūgtelėjimas nelaikytinas perinvestavimu.“Šiuo pakilimo laikotarpiu kūrėsi nemažai naujų transporto ir logistikos bendrovių, nemaža dalis jų neturi daug nuosavo kapitalo ir yra priklausomos nuo atidėjinių, kuriuos jiems suteikia klientai.„Krizės įkarštyje nuosavo apyvartinio kapitalo vežėjams neliko, po to jo dalis laipsniškai augo. 2013 m. ši dalis svyravo tarp 13 iki 27%“, – teigia p. Žilinskas. Anot jo, priklausomybė nuo tiekėjų lieka didelė – trumpalaikių skolų tiekėjams dalis nuo turto svyruoja tarp 48 iki 52%.Priešingai nei vežėjai sandėliavimo ir transportui būdingų paslaugų veiklos bendrovės nuosavo kapitalo turi gerokai daugiau – 62% nuo turto, tačiau tokius skaičius visų pirma lemia sandėliavimo paslaugas teikiančių bendrovių finansai.Sausumos transporto sektoriuje, UAB „Creditreform Lietuva“ duomenimis, atsiskaitymai 2013 m. gerėjo – tarpas tarp mokėtinų ir gaunamų pinigų mažėjo nuo 14 iki 10 d., o tarp logistikos įmonių šis skirtumas išliko panašus – 20 dienų.„Mažesnės bendrovės gali turėti sunkumų su atsiskaitymais, jeigu Rusijos ekonomika stabteltų“, – perspėja p. Žilinskas. Anot p. Tauraitės, šiemet transporto sektoriaus laukia nauji iššūkiai.„Lietuvos eksportas auga lėčiau, optimizmo neprideda Rusijos ekonomikos padėtis, tačiau daugiau vilčių teikia Vakarų šalių ekonomikos atsigavimas. Darbuotojų trūkumo problema išliks aktuali ir šiemet.

Negaili ir investicijų

Investicijos transporto sektoriuje auga gerokai sparčiau nei vidutiniškai Lietuvoje.  2011–2012 m. visame ūkyje investicijos didėjo 3%, o transporto srityje –19%. Transportas šias lenktynes laimėjo ir pernai – Lietuvos ūkyje investicijos per tris ketvirčius augo 14%, o transporto – 38%, arba 574 mln. Lt. UAB „Creditreform Lietuva“ duomenimis, liūto dalis teko logistikai, o tiksliau – sandėliams – 407 mln. Lt (134% augimas). Prie šio srauto prisideda ir iš ES finansuojami geležinkelio ir uosto infrastruktūros projektai. Šiuo metu sandėlių trūksta, todėl sandėliavimo kainos pradėjo augti.  Statistikos departamento (SD) teigimu, 2013 m. pradžioje jos šoktelėjo 2,5%. Ekspertai mato  dar didesnį kainų augimą.Arnoldas Antanavičius, UAB „Inreal valdymas“ Konsultacijų ir analizės departamento direktorius, pažymi, kad logistikos centrų valdytojai 2013 metų pradžioje naujiems nuomininkams nuomos kainas padidino 5–10%.„Panašu, kad taip buvo pasiektas pusiausvyros taškas, tad artimiausiu metu vėl tikėtis pokyčių būtų sunku“, – teigia p. Antanavičius.Sandėliavimo veiklos pajamos auga dėl didesnių kainų didžiausiose Lietuvos miestuose ir sandėlių užimtumo. Vis dėlto užimtų sandėlių plotas, UAB „Inreal valdymas“ duomenimis,  2013 m. pabaigoje, palyginti su 2012 m. pabaiga, padidėjo vos 0,3%. Kita vertus, laisvų plotų tiesiog nėra. Naujų sandėlių projektų rinka laukia šiemet – savo vartus turėtų atverti iš viso 9 logistikos centrai (79.000 kv. m).

Uostas – paskui geležinkelį

Geležinkeliui ir uostui praėję metai buvo ne tokie sėkmingi kaip vežėjams – geležinkeliais pernai gabenta 2,7% mažiau krovinių. Dėl mažesnio kalio trąšų ir naftos produktų srautų ypač sumažėjo įvežamų krovinių apimtis – 7,5%.Krova Klaipėdos uoste krenta antrus metus iš eilės – pernai ji smuko 3,1%.Pernai smarkiai brango krovinių tvarkymo paslaugos, kurioms priklauso iškrovimas ir pakrovimas, taip pat ir uoste.SD duomenimis, tokių paslaugų kainos kilo 18%.Šis straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".