Žemė auksu sužibo

Registrų centro duomenimis, žemės ūkio paskirties žemė 2013 m. kainavo vidutiniškai 8.283 Lt už hektarą – 10,2% daugiau nei 2012 m. (7.514 Lt). Nors kaina dar toli gražu neprilygo buvusiai 2007 m. (27.540 Lt už hektarą), jau beveik priartėjo prie buvusios 2009-aisiais (8.581 Lt).Kad rinka atsigauna, rodo ir sandorių skaičius: pernai sudaryti 19.136 žemės ūkio paskirties žemės pardavimo sandoriai. Tai 13,2% daugiau nei 2012 m. ir daugiausia per pastaruosius penkerius metus.Auksiniais laikomais 2009 m. tokių sandorių buvo sudaryta 28.258 (žr. grafikus).

Krauna pelną

Brangstanti žemė tampa pelno, nors daugiau popierinio, šaltiniu į ją investuojančioms Lietuvos žemės ūkio sektoriaus bendrovėms. Tai atskleidžia naujausi „Nasdaq OMX Vilniaus“ biržoje kotiruojamų įmonių rezultatai.Dėl žemės pabrangimo investicijų bendrovės „Invalda LT“ ikimokestinis pelnas pernai padidėjo 11,3 mln. Lt. Įmonė dar 2012 m. pabaigoje savo valdomas žemes balanse vertino vidutiniškai 8.368 Lt už hektarą, o 2013 m. pabaigoje jas jau vertino 48% brangiau, arba 12.348 Lt už hektarą.„2013-aisiais žemės rinka buvo aktyvi – stiprūs ūkininkai didinosi valdomą žemę, todėl Vidurio Lietuvoje, kur žemės yra derlingiausios, fiksuoti smarkūs kainų prieaugiai“, – 2013 m. ataskaitoje rašo „Invalda LT“, šiuo metu Lietuvoje valdanti 2.924 hektaro žemių.Investicijų į žemės ūkį bendrovė „Agrowill Group“ (AG) praeitų metų pabaigoje taip pat nusprendė pervertinti valdomų žemių portfelį – tai bendrovės ikimokestinį pelną padidino 5,040 mln. Lt.Pasinaudojusi palankia padėtimi rinkoje, AG pernai pardavė dalį (2.200 hektaro) savo valdomų dirbamų žemių, o iš šio sandorio uždirbo 0,834 mln. Lt pelno.AG turimos žemės 2013 m. pabaigoje balanse buvo įvertintos vidutiniškai 8.450 Lt už hektarą, o iš viso įmonė turėjo 12.000 hektarų žemės.Žemės ūkio investicijų bendrovė „Linas Agro Group“ (LAG) taip pat išlošė iš žemės pabrangimo: dar 2012 m. birželio pabaigoje valdomą žemę ji vertino 18,8 mln. Lt, o 2013 m. birželio 30 d. (bendrovės finansiniai metai nesutampa su kalendoriniais) – jau 28,4 mln. Lt. LAG valdomas žemės kiekis per šiuos metus pakito nežymiai: 2013 m. birželį bendrovė valdė 4.200 hektarų žemių (prieš metus – 3.900 ha).

Tiki, kad dar gali kilti

Į žemę investuojančių įmonių atstovai kalba, kad šie metai žemės ūkio paskirties rinkai taip pat turėtų būti neblogi.„Rinkos kilimą 2013 m. didele dalimi lėmė tai, kad po rekordinio derliaus 2012-aisiais ūkininkai suskubo pirkti tai, ką geriausiai išmano ir iš ko gyvena, – žemę. Dabartinės derliaus prognozės ir grūdų kainos pasaulio rinkose yra mažesnės, todėl staigaus kilimo nebus. Be to, politikų iniciatyvos varžo žemės įsigijimą stambesniems žemvaldžiams – tolesnė žemių koncentracija jiems įmanoma perkant tik žemes valdančias įmones, o ne žemę tiesiogiai iš ūkininkų“, – sako Vytautas Plunksnis, „Invaldos LT“ investicijų valdytojas.Tačiau, pasak jo, žemės ūkio paskirties žemės kainos 2014-aisiais turi visų galimybių dar stiebtis, nes aplinkybės tam palankios.„Žemė Lietuvoje vis dar yra viena pigiausių ES ir gerokai pigesnė net nei gretimoje Lenkijoje. Žemė yra ribotas išteklius ir ilgainiui jos kaina vis vien turi artėti prie kitų ES šalių vidurkio“, – kalba „Invaldos LT“ strategas.Jis mano, kad žemės brangimą paskatins ir tai, kad pagal šiais metais pakeistą tvarką į parduodamą sklypą gali pretenduoti ir aplinkinių sklypų savininkai – tai skatins pardavimo sandoriuose nurodyti realią, o ne dirbtinai sumažintą kainą.„Nereikia nurašyti ir augsiančių ES išmokų įtakos – tai didins žemės nuomos kainą, o kartu ir jų vertę“, – sako p. Plunksnis.Vladas Bagavičius, AG valdybos pirmininkas, sako, kad žemės brangimas praėjusių metų pabaigoje buvo kiek dirbtinis dėl šių metų pradžioje įsigaliojusių įstatymų pakeitimų.„Nemanau, kad kainos augs tokia sparta kaip praeitų metų pabaigoje, nes tie, kurie skubėjo įsigyti, tai jau padarė. Tačiau tikiu, kad jos nuosaikiai toliau kils. Be bumo, bet aukštyn, kartu su atsigaunančia ekonomika“, – sako p. Bagavičius.Skelbta, kad Vyriausioji rinkimų komisija konstatavo, jog referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams iniciatorių pateiktų rinkėjų parašų užtenka, kad referendumas būtų surengtas. Kada ir ar apskritai vyks referendumas, spręs kovą į pavasario sesiją susirinkęs Seimas.Stodama į Europos Sąjungą, Lietuva įsipareigojo nedrausti žemės pardavimo užsieniečiams – po pereinamojo laikotarpio nuo šių metų gegužės draudimas turėtų nustoti galiojęs.Be to, nuo šių metų pradžios Lietuvoje įsigaliojęs įstatymas numato, kad vienam ūkio subjektui negalima įsigyti ir valdyti daugiau nei 500 hektarų žemės.

Pelnas – popierinis

Specialistai pabrėžia, kad nors žemės ūkio sklypų pervertinimas patvirtina žemės brangimo tendenciją, iš to bendrovių gaunamas pelnas tėra popierinis.„Kol žemė, kurios vertė pakilo, nėra parduota, apskaitytas pelnas yra daugiau popierinis. Tačiau ir jo buvimas yra teigiamas dalykas, nes įmonės turto vertė išauga“, – komentuoja Andrejus Rodionovas, „Swedbank“ analitikas.* * *

Kas šiemet brangins žemės ūkio paskirties žemę

• Žemė Lietuvoje net pabrangusi vis dar yra viena pigiausių ES, nevertinant fakto, kad netiesioginė parama ES šalių senbuvių ūkininkams yra didesnė nei lietuviams.
• Žemė Lietuvoje vidutiniškai vis dar yra pigesnė nei panašios klimato zonos šalyse. Pvz., Lenkijoje kaina maždaug dvigubai brangesnė.
• 2014–2020 m. turėtų didėti ES išmokos už žemę. Tai didins žemės nuomos kainas, paskui jas kils ir žemės kainos.
• Pagal šiais metais pakitusią tvarką į parduodamą sklypą gali pretenduoti ir aplinkinių sklypų savininkai – tai skatins pardavimo sandoriuose nurodyti realią, o ne dirbtinai sumažintą kainą.
• Rinkoje pasirodė stambių žemės supirkėjų iš užsienio. Pvz., pernai stambų sandorį inicijavo Danijos bendrovė „Ingleby“, už žemę ji sumokėjo vidutiniškai 14.500 Lt už hektarą (neoficialūs duomenys)

Kas šiemet pigins žemės ūkio paskirties žemę

• Laukiama referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams.
• Nuo šių metų pradžios įsigaliojo pataisa, draudžianti verslininkams įsigyti ir valdyti didesnius nei 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės plotus.
• Nelaukiama rekordinio grūdų derliaus – tai neskatins ūkininkų papildomai investuoti į žemę.
• Lietuvoje daugiausia siūlomi įsigyti pavieniai sklypai, o ne jų masyvai – jie mažai domina didžiuosius žemvaldžius.
• Kai kurie stambūs žemvaldžiai, pavyzdžiui, „Agrowill Group“, ieško pirkėjų savo žemei – tai didina pasiūlą.

Šaltiniai: rinkos dalyviai, VŽStraipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.