Lietuvoje – pirmosios iniciatyvos labdarą derinti su investavimu

Įsigaliojus naujos redakcijos Labdaros ir paramos fondų įstatymui, Lietuvoje dar nuo 2013 m. sausio 1 d. atsirado galimybė steigti vadinamuosius neliečiamojo kapitalo fondus (angl. endowment funds). Šie fondai – tai dariniai, kuriuos valdo labdaros ar paramos organizacija ir kurie gali investuoti gyventojų ar verslo struktūrų suaukotas pinigų sumas, o iš investavimo uždirbtas pajamas paskirstyti paramos gavėjams ar savo veiklai finansuoti.Iki šiol nė viena organizacija Lietuvoje investuoti labdarai surinktų pinigų nesiryžo, kol šia idėja nesusižavėjo investicijų, verslo valdymo ir mokymų srityje dirbantis Paulius Boreika, vienas iš gyvūnų prieglaudos „Penkta koja“ steigėjų. Patį fondą valdys VšĮ „Penkta koja projektai“.„Nusprendėme pirmieji pralaužti ledus šioje srityje ir pradėti formuoti investicinį portfelį, kuris vėliau taptų neliečiamojo kapitalo labdaros ir paramos fondu“, – VŽ pasakoja p. Boreika, kuris taip yra „Scaent Baltic“ grupei priklausančios investicijų bendrovės „East Europe Investment Group“ projektų vadovas.Pasak jo, Lietuvoje iki šiol buvo įprasta, kad socialinė veikla finansuojama tik einamąja fizinių ir juridinių asmenų parama, tačiau tokiu būdu organizacija neturi ilgalaikio stabilaus finansinio pagrindo ir yra visiškai priklausoma nuo tą dieną atsiradusių geradarių.

„Mes manome, kad toks veiklos vykdymas yra trumparegiškas ir nesuteikia pasitikėjimo veiklos vykdymo strategija. Negalima pasikliauti tik dabartimi, būtina planuoti, kaip dirbsime po 3, po 5 metų. Labdaros ir paramos fondo steigimas parodo visiems rėmėjams organizacijos brandą ir viešumą, nes informacija apie investuojamas lėšas, apie gautos grąžos panaudojimą yra vieša. Manau, kad tokio fondo turtas bėgant metams augs ir mes pasieksim tokį kapitalo grąžos lygį, kad galėsim visiškai finansuoti, pavyzdžiui, dienos centro vaikams Kaune veiklą“, – sako p. Boreika.
Sieks ne mažiau kaip 10%
VšĮ „Penkta koja projektai“ planuoja lėšas investuoti taikydama ilgalaikio investavimo strategiją, o investicijas atsirinkti vadovaudamasi fundamentalia ir technine analize, daugiausia dėmesio ketinama skirti Baltijos šalių akcijų rinkai. Be to, bus siekiama, kad fondo metinė grąža sudarytų ne mažiau nei 10%. Fondo investavimo strategiją tvirtins paskirti valdybos nariai, kurie, kaip nustato Finansinių priemonių rinkų įstatymas, turi būti nepriekaištingos reputacijos, turėti aukštąjį išsilavinimą ir patirties finansų ar turto valdymo srityje.
Fondo uždirbama grąža bus naudojama socialiniams projektams, numatytiems fondo įstatuose, finansuoti.„Sprendimas investuoti Baltijos šalyse paremtas siekiu būti solidariems su artima rinka, taip pat tikimės, kad atsiras kotiruojamų bendrovių, kurios mūsų socialinį investicinį portfelį papildys savo bendrovių akcijomis, kaip parama mūsų veiklai“, – viliasi p. Boreika.
Įstatyme numatyta, kad neliečiamojo kapitalo fondas turi būti surinkęs ne mažiau kaip 250.000 Lt – mažiausiai tiek pinigų į fondą ir sieks surinkti VšĮ „Penkta koja projektai“.
Įstatyme ši riba nustatyta įvertinus, kad investuodamas mažesnę sumą labdaros ir paramos fondas patirtų didesnes tokio kapitalo valdymo sąnaudas nei gautų pajamų, kurios galėtų būti panaudotos nustatytiems tikslams įgyvendinti.
Užsitikrino palaikymą
„Nasdaq OMX“ priklausančios Baltijos biržos teigia palaikančios iniciatyvą investavimą sieti su labdaringa veikla.
„Sveikiname VšĮ „Penkta koja projektai“ iniciatyvą įkurti pirmąjį šalyje labdaros ir paramos neliečiamojo kapitalo fondą. Tikime, kad iš finansų ir turto valdymo profesionalų sudarytai fondo valdybai patikėtos investuoti fondo lėšos bus sėkmingai įdarbintos Baltijos vertybinių popierių rinkoje, kurios akcijų kainų indeksas „OMX Baltic Benchmark“ per pastaruosius penkerius metus pakilo 169%, ir ateityje iš investicijų gautos pajamos bus panaudotos kilniems tikslams“, – sako Arminta Saladžienė, „Nasdaq OMX“ Baltijos rinkos vadovė.
Palaikymą naujajam fondui žada ir „Scaent Baltic“ grupei priklausanti FMĮ „Orion Securities“, taip pat investicijų įmonė „Orion Asset Management“ (OAM).„Iki šiol labdaros ir paramos gavėjai beveik neturėjo galimybių valdyti gautų lėšų, kurių užtektų ilgam laikotarpiui. Bene vienintelis sprendimas jiems – indėlis banke. Neliečiamojo kapitalo fondai neabejotinai suteiks daugiau galimybių atlikti ilgalaikius investicinius sprendimus ir taip užsitikrinti savo veiklos finansavimą“, – sako Rytis Davidovičius, OAM vadovas.

Nuo Nobelio iki Rockfellerių

Praktika paramai suaukotus pinigus ne išsyk išdalinti paramos gavėjams, o investuoti, gal ir atrodo neįprastai Lietuvoje, tačiau jau seniai gana paplitusi Vakarų pasaulyje, ypač Jungtinėse Valstijose. Milda Dargužaitė, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinė direktorė (šis pareigas eis iki kovo 10 d.), pažymi, kad labdaros ar paramos fondą finansuoti iš sėkmingos investavimo veiklos yra 3 kartus efektyviau nei tik lėšomis, gaunamomis iš valstybės ir privačių rėmėjų. Tą esą įrodo JAV patirtis.„Lietuvoje veikia daugiau nei 1.000 labdaros ir pramos fondų, taip pat dešimtys tūkstančių nevyriausybinių organizacijų, asociacijų ir viešųjų įstaigų. Tokius fondus gali kurti ir universitetai, ligoninės, mokyklos, muziejai, įvairios kultūros įstaigos. Tad galimybės steigti tokius fondus yra neišsemiamos“, – kalbėjo p. Dargužaitė.

Bene žymiausiais pasaulyje investuojančių labdaros ir paramos fondų pavyzdžiais laikomi „Microsoft“ įkūrėjo Billo Gateso ir jo žmonos Melindos fondas arba fondas „Rockefeller Foundation“. Šie fondai investuoja ne tik į tokius instrumentus kaip akcijos ar obligacijos, tačiau ir į rizikos kapitalo fondus, nekilnojamąjį turtą. Tokiu principu veikia ir švedų išradėjo Alfredo Nobelio fondas, kuris jau skaičiuoja 112 metus.„Panašius fondus turi ir Harvardo, Prinstono universitetai, JAV Metropoliteno muziejus. Iš investicinės veiklos gaunamos lėšos sudaro solidžią dalį šių organizacijų biudžetų“, – sako p. Dargužaitė, anksčiau JAV banke „Goldman Sachs“ dirbusi būtent su labdaros ir paramos fondų investicijomis.

Koks tai bus fondas?

Investuojamas turtas – ne mažiau kaip 250.000 Lt

Siekiama investicijų grąža: ne mažiau kaip 10% per metus
Strategija: ilgalaikė, tvirtinama valdybos, daugiausia investuojama Baltijos šalių biržose
Tikslas: finansuoti VšĮ „Penkta koja“, užsiimančios paliktų gyvūnų globa ir naujų jų šeimininkų paieška, veiklą, ateityje Kaune įkurti dienos centrą vaikams, kuriame vaikai galėtų bendrauti su gyvūnais, kiti socialiniai projektai, susiję su gyvūnų globa, visuomenės švietimu, vaikų ir jaunimo užimtumu
Įstaigos mokamas pelno mokestis: 0% (garantuoja Labdaros ir paramos fondų įstatymas).