Regiono lyderiai – Rusijos uostai, bet įspūdingiausiai augo Klaipėda

Klaipėdos uostas kasmet stabiliai auga 10-11%, nuosekliai didindamas užimamą rinkos dalį rytinėje Baltijos jūros pakrantėje.Klaipėdos uosto privalumas – mažesnė priklausomybė nuo srauto iš Rusijos ir labiau išskaidyta krovinių struktūra nei kituose Baltijos šalių uostuose. Tačiau Klaipėdos uostas didesne dalimi priklausomas nuo baltarusiškų krovinių srauto, teigiama audito, mokesčių ir konsultacijų įmonės „KPMG Baltics“ naujausioje Baltijos šalių uostų konkurencingumo studijoje.„Rusiškų krovinių Klaipėdos uoste labiausiai sumažėjo 2000 m., nuo tada kasmet jų vis mažėjo ir dabar yra belikę 8%. Turime dalį rusiškų naftos produktų, trąšų, rūdos, tačiau apimtis nedidelė“, – apie mažėjančią priklausomybę nuo rusiškų krovinių kalba ir Artūras Drungilas, VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ rinkodaros ir administracijos direktorius.Kaip VŽ rašė, 2013 m. Klaipėdos uoste krovinių sumažėjo 3%, iki 42,4 mln. t. Rezultatus lėmė kritusi naftos produktų ir baltarusiškų trąšų krovos apimtis, AB „Orlen Lietuva“ sprendimas daugiau benzino ir dyzelino į Ukrainą vežti geležinkeliu. Tačiau padaugėjo konteinerių. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste perkrauta 33,4 mln. tonų krovinių, arba 5,2% mažiau nei 2012 m, o Būtingės terminale – 9,0 mln. tonų, arba 5,3% daugiau nei 2012 m.

Lyderiai pagal trąšas ir ro-ro

Klaipėdos uostas išsiskiria įspūdingu ro-ro (ratuotas transporto priemones pervežančio laivo tipas) krovinių srautu. Per pastaruosius dvejus metus šių krovinių daugėjo 14%, tokių krovinių lyderiu regione išlieka Klaipėdos uostas.„Ro-ro uoste daugiausia yra importo kroviniai, vartojimo prekės. Turime linijų į Švediją, Daniją ir Vokietiją. Regionas, kurį pasiekiame – Vakarų Europos Šiaurinė dalis – yra turtingas, o kitapus – Rytų Europos dalis, sparčiai besivystantis regionas“, – p. Drungilas įsitikinęs, kad prekybos potencialas išlieka didžiulis.Dar viena krovinių grupė, kurioje Klaipėdos uostas pirmauja, yra mineralinės trąšos, kurių per praėjusius metus regione padaugėjo 19%.Studijos rengėjai prognozuoja, kad 2015 m. pradėsiantis veikti suskystintųjų gamtinių dujų terminalas (SkGD) ne tik leis sumažinti Lietuvos priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių, bet ir suteiks teigiamą postūmį Klaipėdos uosto plėtrai.„Mūsų uosto konkurencingumas didės. Kanalą jau išgilinome iki 14,5 m., baigsime gilinimo darbus prie krantinių, išgilinsime Malkų įlanką, birželio 17 d. atidarysime naują keleivių ir krovinių terminalą, „Smeltė“ šį kovą atsigabens antrą didžiųjų konteinerinių laivų iškrovimo kraną, pradės veikti MSC konteinerių skirstymo centras į kitus Baltijos uostus“, – planais dalijasi p. Drungilas.

Pirmauja Rusijos uostai

Rusijos uostai – Primorskas, Ust-Luga ir Sankt Peterburgas – pagal krovos rodiklius yra didžiausi rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, o pagrindinis Baltijos šalių Rygos uostas užima 4 vietą, rodo studijos duomenys (žr. paveikslą).Primorsko uostas pirmauja regione pagal naftos produktų krovą, tačiau naftos produktų krova sparčiai auga ir Ust-Lugos uoste. Šio uosto plėtra yra viena iš priežasčių, kodėl 2012 m. Talino uoste naftos produktų krova, palyginti su 2011 m. krova, smuko 26%. Ust-Lugos uostas regione pirmauja pagal akmens anglies krovą (37% visos regiono krovos), nuo jo nedaug atsilieka Rygos uostas (35%).Sankt Peterburgo uostas pirmauja pagal konteinerių krovą (59%), o tai sudaro 40% visos šio uosto krovos. Sankt Peterburgo uostas taip pat pirmauja ir pagal metalų krovą (60% visos metalų krovos regione).Pasak p. Drungilo, iš esmės regione krovinių augimo pastaruosius dvejus metus nėra, tie patys kroviniai persiskirsto iš vienų uostų į kitus.„Iš Peterburgo, Primorsko kroviniai perkeliami į besiplečiantį Ust Lugos uostą. Šį procesą lemia krovinių savininkų sprendimas ten įsirengti savo terminalus ir tokiu būdu sumažinti kaštus. Neturime jokių galimybių perimti tokių krovinių, nebent būtume pasiryžę dirbti nuostolingai“, – apie vieno pagrindinių konkurentų privalumus kalba p. Drungilas.

Tikslas – toliau augti

Pagal žemės ūkio produkcijos krovą regione pirmauja Liepojos uostas, kuriame dėl pastarųjų metų regiono gero javų derliaus krova augo 60%. Pagal medienos krovos rodiklius pirmauja Latvijos uostai – vien Rygos uoste pervežama pusė visų medienos krovinių regione.Pasak p. Drungilo, Liepoja, Ventspilis, Ryga nuo seno yra medienos uostai. Iš šių uostų kroviniai keliauja į kartono ir celiuliozės fabrikus Suomijoje.„Liepojoje kraunama daug lietuviškų žemės ūkio produktų, nes mūsų uoste daugelį metų trūko pajėgumų. Tačiau AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO), „Bega“, „Malkų įlankos terminalas“, „Vakarų krova“ pastatė naują grūdų terminalą, kitos įmonės išplėtė pajėgumus, tikimės šiuos krovinius susigrąžinti“, – planais dalijosi p. Drungilas.Uosto patrauklumą lemia daugybė faktorių, tarp kurių – „Lietuvos geležinkelių“ ir Baltarusijos geležinkelių krovinių vežimo tarifai, uosto įmonių paslaugų įkainiai, uosto infrastruktūra – kanalo gylis, paslaugų kokybė.Tyrimas rodo, kad Talino, Rygos, Ventspilio, Liepojos ir Klaipėdos uostams pavyksta sėkmingai konkuruoti dėl krovinių iš Rytų, o tai rodo aukštą Baltijos šalių konkurencingumo lygį ir uostų plėtros potencialą.KPMG yra pasaulinis audito, mokesčių ir konsultacijų įmonių tinklas, veikiantis 155 pasaulio šalyse ir turintis 155.000 specialistų. KPMG Lietuvoje teikia mokesčių, audito ir konsultavimo paslaugas.Daugiau apie transporto sektorių kviečiame skaityti šiandien pasirodžiusiame "Verslo žinių" priede Transportas ir logistika. Jį rasite ir VŽ rubrikoje prenumeratoriams "Premium".