Ir valgiaraščiuose dvelkia pavasaris

Pavasarį atsinaujina ne tik gamta, bet ir restoranų valgiaraščiai. Antai sostinės viešbučio „Radisson Blu Astorija“ restoranas „Brasserie de Verres en Vers“ valgiaraštį atnaujina kiekvieną sezoną: pavasarinį meniu pateiks po mėnesio, vėliau sukurs šparagų patiekalų, o minėdamas Tarptautinę frankofonijos dieną, kovo 20-ąją, pristatė tuziną prancūziškų desertų. Juos sukūrė prancūzų virtuvės meistras Philippe'as Hourdequinas iš Lilio, Prancūzijos, drauge su restorano vyriausiuoju virėju Gediminu Andriuškevičiumi.

„Iki šiol įvairiomis progomis pateikdavome bendrus meniu, į juos įeidavo ir keli desertai, o dabar nutarėme labiau susitelkti į konditeriją“, – sako p. Gediminas.
Didelę dalį degustacijos desertų sudarė ledai ir šerbetai, o juos vienijo avietės ir rabarbarai. Pono Hourdequino žodžiais, tai tradiciniai restoraniniai, o ne parduotuvėse perkami prancūziški desertai: kriaušių pyragaičiai su šokolado padažu, morenginiai pyragaičiai su rabarbarais ir braškėmis, migdolinis ir abrikosinis „Šarlotės“ pyragai, šilta suflė su avietėmis, vaniliniais ledais ir raudonųjų paprikų bei aviečių šerbetu. Dėmesio pelnė ir „Juodojo miško“, angliškai vadinamo „Black forest gateau“, interpretacija.
Šių desertų jau galima paragauti restorane, po mėnesio populiariausieji galbūt nuguls į nuolatinį valgiaraštį, o dar keli – pvz., migdolų nuga, kanelės ar eklerai – kartkartėmis pasirodys specialių renginių metu, planuoja p. Gediminas.
Paklaustas, kurie desertai jam pačiam pasirodė mieliausi, jis pamini būtent nugą. Restorano svečias atsivežė du jos receptus – vieną minkštesnės, kitą kietesnės nugos.

Kas naujesnio
Anot p. Gedimino, restoranų kultūrą vertinantys tautiečiai jau daug išbandė ir daug matė, tad Lietuvos restoranuose nori nenori vyrauja panašios tendencijos kaip visur kitur.
„O mūsų virtuvė pagrįsta prancūzų klasika ir kokybiškais produktais, – sako jis. – Virtuvė prasideda nuo ingredientų, o geri produktai kainuoja. Konditerija nėra pigi, jei dirbama taip, kaip reikia, ir su natūraliais, gerais ingredientais.“
Ne visus prancūziškiems desertams reikalingus produktus paprasta nusipirkti Lietuvoje. Tarp sunkiau gaunamų p. Gediminas mini pistacijų pastą, uogų pudrą, kakavos sviesto miltelius.
„Vieno dalyko neradome ir per tiekėjus – tai valgomojo „popieriaus“ riešutų nugai suspausti“, – pridūrė jis. Šį „įrankį“ atsivežė meistras iš Prancūzijos.

Renginio dalyviai negailėjo liaupsių migdolinei „Šarlotei“ – prancūzų žodžiais, šis desertas primena vaikystę, mat kiekviena mama turi šio torčiuko versiją. Vaikystę jiems priminė ir saldūs rausvi zefyriniai saldainėliai. Kiti patiekalai stebino švelnumu – paprastai tariant, jie buvo ne tokie saldūs, kaip galėtum tikėtis.
„Dabar įsivyrauja tendencija ruošiant konditerinius gaminius naudoti mažiau cukraus, – aiškina p. Gediminas. – Ir dažniau pagardinti juos druska.“
Juozas Kabašinskas, „Cognac boutique“ savininkas, prie desertų rekomendavo Elzaso 'Gewurtztraminer' vynuogių 2011 m. vyno – jis sušvelnina saldumą, Soterno regiono saldžiojo „Chateau les Justices“ 2007 m., Liono saldžiojo „Chateau Coteaux du Layon Cuvee Prestige Millesime 2009“. Tiktų ir „Chateau de Beaulon Pineau“, tai Konjako regiono produktas, maišomas iš 2–3 metus brandinto konjako ir vynuogių sulčių.

Komentarai