Finansų rinkų dalyviai skatins šalies kapitalo rinkos augimą

Finansų analitikų asociacijos (FAA) narė Daiva Gerulytė, moderavusi diskusiją, konstatavo, kad vokiečių mokslininkų naujausių tyrimų duomenimis, trečdaliu paaugusi kapitalo rinka lemia šalies BVP vienam gyventojui augimą 30%."Kapitalo rinka, kaip alternatyva lėšų pritraukimui, tampa itin svarbi griežtėjant bankų reguliavimui, nes tai reiškia, kad bendrovėms, ypač smulkioms ir vidutinėms, bus dar sudėtingiau gauti paskolų. Todėl bendromis pastangomis reikia skatinti šalies kapitalo rinkos plėtrą, ypač pritraukiant į biržą naujas valstybės valdomas ir privačias bendroves", – skelbiama FAA pranešime.Pasak Lietuvos banko Reguliuojamos rinkos priežiūros skyriaus viršininko Vaido Cibo, naujų bendrovių atėjimas į biržą tėra laiko klausimas, bent jau ilgesniu laikotarpiu, nes jau dabar yra nemažai užaugusių gerų bendrovių, keičiasi jų akcininkai bei jų požiūris į finansavimo šaltinius.Analitikai konstatavo, kad Europos Sąjungos (ES) struktūrinė parama, per "Jeremie" programą steigiant rizikos kapitalo fondus, buvo sėkminga šalies smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai."Daugelis bendrovių nebebijo įsileisti investuotojų. Po kelerių metų tokių įmonių bus dar daugiau, nes keičiasi ES politika – struktūrinių fondų lėšos lengvatinėmis sąlygomis bus skiriamos finansų inžinerijai, t.y. bus teikiama ne negrąžinama subsidija, o investuojamos lėšos į įmonės kapitalą, teikiamos garantijos, skolinama, siekiant, kad lėšos atsipirktų", – teigia FAA.Lietuva turėtų sulaukti iki 473 mln. Lt ES struktūrinių fondų lėšų smulkioms ir vidutinėms įmonėms finansuoti. Šiuo metu apie 90% Lietuvos įmonių atitinka ES smulkių ir vidutinių įmonių apibrėžimą. Užauginę įmonę, verslo angelai, rizikos kapitalo fondai ir kiti investuotojai, tikėtina, naujų akcininkų ieškos ir per biržą.Pasak Armintos Saladžienės, "Nasdaq OMX Vilnius" prezidentės, tereikia vieno gero pavyzdžio, kad juo pasektų kiti. Ir dar reikia, kad rizikos kapitalo fondai ar verslo angelai jau pradinėje stadijoje planuodami į kokią bendrovę investuoti, neatmestų galimybės tą bendrovę atvesti į biržą. Anot jos, finansinės inžinerijos priemonės, kurios sėkmingai veikia rizikos kapitalo ir verslo angelų fonduose, t.y. kai bendrovių finansavimui panaudojamos ir ES struktūrinių fondų, ir privačių investuotojų lėšos, galėtų būti pritaikytos ir kapitalo rinkoje, palengvinant kelią smulkioms ir vidutinėms įmonėms pritraukti lėšų.FAA diskusijos dalyviai sutarė, kad valdžios sprendimas dalį valstybės įmonių akcijų išplatinti per vertybinių popierių biržą, ne tik suaktyvintų jos veiklą, bet ir turėtų stiprų teigiamą poveikį šalies ekonomikos augimui.  O stiprinant vietinę investuotojų bendruomenę, būtinas finansinis švietimas suaugusiems ir švietimo programos mokykloms, būtina nuosekliai viešinti rinkos sėkmės istorijas, ką jau dabar daro ir dar aktyviau ateityje darys Lietuvos bankas, FAA, "Nasdaq OMX Vilnius", bankai bei kiti finansų rinkos dalyviai.

Pensijų fondų investicijos

FAA diskusijos dalyviai sutarė, kad Lietuvos kapitalo rinkai reikia naujų tiek valstybės valdomų, tiek privačių bendrovių ar naujų jau esamų bendrovių emisijų, nes didesnė vertybinių popierių biržos kapitalizacija bei laisvai cirkuliuojančių akcijų skaičius  didina biržos patrauklumą instituciniams investuotojams. Kita vertus, analitikai konstatavo, kad ir esamas biržos likvidumas neturėtų būti kliūtis pensijų fondams investuoti, nes jie yra ilgalaikiai investuotojai.2013 metų pabaigoje  iš maždaug 5,2 mlrd. Lt pensijų fonduose sukauptų būsimųjų pensininkų lėšų 38,6 mln. Lt buvo investuota į Lietuvos ir kitų Baltijos šalių įmonių akcijas ar investicinius fondus, investuojančius tik šiame regione.Pasak p.Cibo, įstatymu nustatytų investavimo į nuosavybės vertybinius popierius ribų pensijų fondai dar nepasiekė, todėl, kalbant bendrai, priežiūros institucija neturėtų prieštarauti pensijų fondų investicijų didinimui į nuosavybės vertybinių popierių emitentus, kotiruojamus Lietuvoje ar Baltijos šalyse, jei tai atitinka pensijų fondo investavimo strategiją.

Rumunijos pavyzdys

Tęsdamas investuotojų pritraukimo į namų rinką temą, Vytautas Plunksnis, Investuotojų asociacijos prezidentas, FAA diskusijos dalyvius supažindino su sėkmingu Rumunijos valdžios sprendimu, kuris lėmė, kad Rumunijos vertybinių popierių birža dabar laikoma viena iš aktyviausių Rytų Europoje.Rumunijos valstybė, nutarusi kompensuoti akcijomis turtą, per prievartą atimtą iš jos piliečių karo metu, 2005 m. įkūrė fondą S.C. Fondul “Proprietatea ” S.A., kuris turi daug mažumos akcijų paketų valstybės įmonėse. Fondo tikslas – uždirbti pelną ir investuoti namų rinkoje. 2010 m. tarptautinio konkurso keliu buvo pasirinktas išorinis fondo valdytojas – vienas didžiausių pasaulyje turto valdytojų „Franklin Templeton“, kuris ne tik valdo, skatina valstybines įmones ateiti į biržą, bet ir reklamuoja bei suteikia Rumunijos fondui bei šalies vertybinių popierių rinkai žinomumą. Fondas dažnai tampa naujų viešai platinamų akcijų (angl. Initial Public Offering, IPO) pirkėju, organizuoja valdomų akcijų paketų platinimą. Sėkmingą fondo veiklą iliustruoja bendrovės „Romgaz“ 390 mln. eurų vertės IPO, kuriame dalyvavo daug smulkių investuotojų, taip pat Rumunijos valstybinės atominės elektrinės 10% akcijų išplatinimas.