Buvęs muitininkas ir vėl neįrodė, kad milijonus investavo nesuvokdamas rizikos

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį nutarė, kad žemesnės instancijos – Vilniaus apygardos teismo – 2013 m. kovo 18 d. priimtas sprendimas liks nepakeistas.Tai reiškia, kad palūkanas už paskolą, paimtą obligacijų įsigijimui, jam mokėti reikės. Be to, bankui DNB jis turės sumokėti 1.500 Lt išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.Bankas su akcijomis susietoms obligacijoms įsigyti buvusiam muitininkui buvo suteikęs 10 mln. Lt paskolą (už 5% fiksuotas palūkanas), o šis už ją įkeitė savo nekilnojamąjį turtą.2008-aisiais pasaulį užklupus finansų krizei ir aiškėjant, kad planuoto uždarbio gauti nepavyks, p. Užuotas banko paprašė, kad šis 4,8 mln. Lt vertės obligacijas išpirktų ir leistų už šią sumą įsigyti Lietuvos Vyriausybės obligacijų. Kadangi įsipareigojimai bankui niekur nedingo, jis bankui įkeitė ir šias obligacijas.Tačiau investavimo planas neišdegė ir už paskolą susikaupė 0,419 mln. Lt palūkanų, kurių mokėjimą p. Užuotas teismui ir ginčijo.

Nesuvokė rizikos

Ponas Užuotas teisme aiškino, kad jis yra neprofesionalus investuotojas, todėl negalėjo tinkamai suvokti investavimo rizikos.Investuotojo teigimu, bankas jam neišaiškino visų investavimo aplinkybių ir investuotoją tikino, kad prieaugis iš šios investicijos yra garantuotas. Be to, jis banko darbuotojų esą buvo skubinamas kuo greičiau pasirašyti sutartį.Savo tiesai įrodyti p. Užuotas pasitelkė ir DNB obligacijų reklaminę medžiagą, tiesa, vėliau paaiškėjo, kad ji buvo platinama ne su p. Užuoto įsigytomis obligacijomis.Tačiau teismas su p. Užuoto išdėstytais motyvais nesutiko ir ieškinį nusprendė atmesti.Teismo sprendime teigiama, kad asmuo, investuojantis 10 mln. Lt, privalo būti įsigilinęs į investuojamą produktą, prieš tai išsiaiškinti visą riziką ir pasikonsultuoti su specialistais.Pasak teismo, argumentą, kad sutartis buvo pasirašyta skubotai, paneigia faktas, kad sutartis, prieš pat ją pasirašant, buvo taisoma.Teismas kaip motyvą, kad investuotojas turėjo suprasti riziką, pateikia ir faktą, kad investuotojas, pasirašydamas sutartį, dirbo Vilniaus teritorinėje muitinėje ir turi inžinerinį išsilavinimą. Be to, teismas išsiaiškino, kad investuotojo sutuoktinė turi aukštąjį ekonominį išsilavinimą ir yra aukštosios mokyklos dėstytoja.Buvęs muitininkas apeliaciniame skunde prašė remtis panašios bylos, nagrinėtos Norvegijos Aukščiausiojo Teisme, patirtimi, tačiau teismas tokio prašymo nepatekino, nes esą ši istorija nėra susijusi su p. Užuoto byla.

Dėl skundimo neapsisprendęs

Ponui Užuotui byloje atstovaujantis advokatas Marius Liatukas penktadienį VŽ teigė, kad kol nenuspręsta, ar apeliacinio teismo sprendimas bus skundžiamas Aukščiausiajam Teismui.Savo ruožtu bankas komentuoja, esą apeliacinis teismas dar kartą buvo akivaizdžiai patvirtino, jog sutartinių įsipareigojimų negalima nevykdyti vien tik dėl nepasitenkinimo savo iniciatyva priimto sprendimo rezultatu."Mes apgailestaujame, kad su kai kuriais investuotojais tenka ginčus spręsti teisme", - rašoma DNB VŽ atsiųstame komentare.