Sutrikus santykiams su Rytais, darbo gali netekti 10.000 žmonių

Publikuota: 2014-03-26
Atnaujinta 2015-06-01 13:03
Nuotrauka: Juditos Grigelytės („Verslo žinios“)
 

Lietuvos biudžeto praradimai dėl galimų ekstremalių ekonominių sąlygų gali šiemet siekti iki pusės milijardo litų. Be to, krizė ekonominiuose santykiuose su Rusija ir Ukraina gali turėti milijardinės neigiamos įtakos Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) bei atskiroms verslo sritims – transportui, logistikai, maisto pramonei ir kai kurioms kitoms.

Be to, galimas ir nedarbo padidėjimas.Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) su įvairių institucijų atstovais uždarame posėdyje svarstė klausimą „Dėl galimų biudžeto pajamų sumažėjimo ir BVP augimo prognozių esant ekstremalioms sąlygoms“, kurios gali kilti aštrėjant Ukrainos krizei ir pradėjus taikyti ekonomines sankcijas Rusijai.Bronius Bradauskas, BFK pirmininkas, po posėdžio žurnalistus informavo išgirdęs Vyriausybės, Finansų ministerijos, Lietuvos banko, Valstybės saugumo departamento ir kitų atsakingų institucijų atstovų patikinimus, kad „yra rengiamasi ir galimam juodžiausiam scenarijui, jeigu ekonomika pajustų dabartinės krizės poveikį“.„Finansų ministerijos ir Lietuvos banko specialistai yra paskaičiavę, kad tokiu atveju biudžeto pajamos šiemet galėtų sumažėti apie 0,5 mlrd. Lt, o BVP gali pamažėti apie 3 mlrd. Lt. Tai santykinai nedideli skaičiai, nors, aišku, bet koks praradimas yra skausmingas, nes priverstų visus mus peržiūrėt kai kuriuos planus“, – sakė p. Bradauskas.Lietuvos BVP siekia apie 120 mlrd. Lt, todėl 3 mlrd. Lt praradimas siektų apie 2,4%. Metinis biudžetas sudaro beveik 30 mlrd. Lt, tad 0,5 mlrd. Lt praradimas sudarytų apie 2% pajamų.Skaičiuojama, kad esant ekstremaliai ekonominei situacijai ir sutrikus ekonominiams santykiams su Rytų kaimynėmis, Lietuvoje darbo gali netekti iki 10.000 žmonių.„Bet visa tai yra preliminarūs paskaičiavimai, niekas nežino, kaip bus ir kas bus. Reikia ruoštis“, – pabrėžė p. Bradauskas.Kita vertus, politikas patikino, kad bent kol kas nematyti jokios didesnės neigiamos Ukrainos krizės įtakos Lietuvos ekonomikai, nors vežėjai, maisto pramonė ir kai kurios kitos verslo sritys jau ima justi tam tikras problemas: „Vyriausybė mus patikino, kad stebi, analizuoja situaciją, vertins ją ir priims sprendimus dėl to, kaip kompensuoti tiek atskirų verslo sektorių, tiek biudžeto galimus praradimus, įsivyravus vadinamajam juodžiausiam scenarijui.“Kęstutis Glaveckas, BFK pirmininko pavaduotojas, mano, kad tikslesnes išvadas apie krizės galimą poveikį Lietuvos ekonomikai ir biudžetui esą bus galima daryti kiek vėliau – po maždaug poros mėnesių, kai pasimatys, kaip sekasi rinkti valstybės biudžetą ir kaip vystosi situacija. „Nereikėtų jau dabar šaukti, kad „dangus griūva“. Ir būtina pabrėžti, kad dabar visai kitokia situacijai nei buvo 2008 m. – dabar Lietuva yra visai kitaip pasirengusi krizės iššūkiams. Pakanka situaciją stebėti, žinoti, kaip ji vystosi ir rengtis vairiems scenarijams“, – sakė p. Glaveckas.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku