Ekonominiai konflikto su Rusija scenarijai

Publikuota: 2014-03-26
Atnaujinta 2015-06-01 11:49
Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo ("Verslo žinios")
„Verslo žinios“

VŽ kartu su žinomais ekonomistais pristato galimus Lietuvos ekonomikos vystymosi scenarijus, priklausomai nuo Rusijos veiksmų, kurių šalis gali imtis Ukrainos krizės įkarštyje. Ši, ekonomisto Gitano Nausėdos parengta įžvalga, yra pirmoji iš ciklo apie tendencijas, patarimus, į ką vertėtų atkreipti dėmesį ir ko tikėtis verslui svarbiais politikai ir ekonomikai aspektais.

1. Kraštutinis „kietasis“ scenarijus: visiškas eksporto į Rusiją ir importo iš Rusijos sustabdymas.

Tikimybė: labai maža.Kokiomis sąlygomis tai gali atsitikti? Tokia situacija gali susiformuoti kaip reakcija į vienos iš konflikto pusių veiksmus. Pavyzdžiui, Europos Sąjungai nusprendus apriboti arba visiškai uždrausti  savo prekių į Rusiją eksportą, Rusija atsakytų savo eksporto į Europą blokavimu.Tokia padėtis būtų itin žalinga abiem pusėms. Pirma, kai kurių Europos šalių gamintojai netektų didelės rinkos Rytuose ir atitinkamų pajamų. Tuo metu energetikos išteklių importo sustabdymas jautriose Rusijos veiksmams šalyse sutrikdytų normalią verslo veiklą ir gyventojų aprūpinimą dujomis, elektra ir šiluma.Rusija netektų įplaukų iš gamtinių dujų ir naftos eksporto, kurios yra svarbiausias biudžeto formavimo ir oficialių atsargų papildymo šaltinis.Rusijos rublis dar sparčiau netektų savo vertės ir užkirstų kelią bet kokioms ekonomikos stabilizavimo pastangoms, kadangi būtų itin sudėtinga arba tiesiog neįmanoma pasiskolinti pinigų iš tarptautinių organizacijų.Jeigu žalios naftos pardavimus galima iš dalies nukreipti į alternatyvias rinkas, pavyzdžiui, Kiniją, gamtinių dujų pasiūlą perorientuoti būtų kur kas sudėtingiau.Rusija yra nesuinteresuota stabdyti energetinių išteklių eksporto ir dėl dar vienos priežasties – jos veiksmai neigiamai nuteiktų jos atžvilgiu ne tik politikus ar verslininkus, bet ir plačiąją visuomenę, suformuodami jos akyse Rusijos kaip nepatikimos ir neatsakingos net paprastų žmonių atžvilgiu valstybės įvaizdį.  Panašaus rezonanso sulauktų ir mėginimai nacionalizuoti privačių užsienio kompanijų turtą - pasitikėjimas Rusija būtų sužlugdytas ilgiems dešimtmečiams.Lietuvai toks scenarijus būtų labai pavojingas ir skausmingas.  Priežastis yra ne tik ta, kad nukentėtų daug produkcijos į Rytus išvežančios bendrovės  -  pieno, mėsos perdirbimo verslas, būtų suduotas smūgis prekes reeksportuojančiam transporto sektoriui. Bet nukentėtų ir tos įmonės, kurios importuoja iš Rusijos savo veiklai daug žaliavinės naftos bei gamtinių dujų – "Orlen Lietuva" ir "Achema".  Pastarųjų bendrovių eksportas sudaro beveik ketvirtadalį viso Lietuvos eksporto ir jis nukreiptas pirmiausia ne į Rusiją, o į kitas valstybes.Taigi, kartu sudėjus, beveik 45% Lietuvos eksporto verslo (įskaitant reeksportą) pajustų prekybinių santykių nutrūkimo pasekmes.Skirtingai nei gamtinių dujų atveju, Lietuva gali įsigyti žaliavinę naftą ne tik iš Rusijos, bet ir iš kitų šalių. Tačiau pastaruoju metu pagrindiniai naftos įsigijimo šaltiniai Europai yra sunkiau prieinami ir didelė naftos pasiūlos dalis „nuplaukia“ į Pietryčių Aziją bei JAV. Be to, "Orlen Lietuva" naudoja Urals tipo naftą, kuri technologiškai skiriasi nuo Brent arba WTI tipo naftos.

2. Nuosaikus scenarijus  – selektyvus prekybos su Rusija ribojimas, t.y. blokuojamas tik kai kurių prekių išvežimas ir įvežimas.

Tikimybė: maža arba vidutinė.JAV ir Europos Sąjungai nėra prasmės imtis didelį rezonansą sukeliančių prekybinių apribojimų, kadangi alternatyvių priemonių (skolinimosi prieigos Rusijai tarptautinėje rinkoje susiaurinimas, privataus kapitalo atitraukimas arba JAV ir ES bendradarbiavimo energetinėje srityje plėtojimas, konkrečiai atveriant šliuzus amerikietiškų skalūninių dujų eksportui į Europą) galia yra kur kas didesnė.Būtų galima kalbėti tik apie labai konkrečių prekių išvežimo į Rusiją embargo, pvz., ginklų tiekimo sandorių stabdymą ir pan.Lietuva veikiausiai liktų už tokių „jautrių“ prekių eksporto-importo apribojimų orbitos. Taigi, pasekmės mūsų ekonomikai būtų palyginti menkos ir netiesioginės.

3. „Minkštasis“ scenarijus – dabartinio status quo išlaikymas, apsiribojant tik asmenų judėjimo ir sąskaitų įšaldymo priemonėmis ir dirbtinai neeskaluojant ekonominio konflikto.

Tikimybė: vidutinė arba didesnė nei vidutinė.Kad ir kaip būtų, JAV ir ES atsisakius plataus masto tiesioginių prekybinių sankcijų Rusijos atžvilgiu, veikiausiai vis tiek būtų vykdomos vidutinės ir ilgos trukmės programos šių regionų ekonomikos priklausomybei nuo rusiško importo mažinti, skiriant pirmaeilį dėmesį energetiniam savarankiškumui.Rusija neturėtų jokio teisinio ar juridinio pagrindo prieštarauti tokių programų įgyvendinimui ir savo ruožtu turėtų nukreipti pastangas alternatyvių rinkų paieškai. Tai nebūtų taip paprasta, ypač gamtinių dujų eksporto perorientavimo atveju.4. Natūralių procesų scenarijus – politikai nesiima jokių esminių tiesioginių ekonominių sankcijų, tačiau Rusijos ekonomika toliau smunka, šalies kredito reitingas blogėja, rublis nuvertėja, krenta Rusijos gyventojų pragyvenimo lygis ir perkamoji galia.Tikimybė: didesnė nei vidutinė.Trečiasis ir ketvirtasis scenarijus gali išsipildyti tuo pačiu metu, kadangi jie vienas kito nepaneigia.Rusijos rublio kurso smukimas JAV dolerio ir euro atžvilgiu smarkiai pakeistų Rusijos eksporto ir importo santykį – eksportas taptų santykinai patrauklesnis, tuo metu importas taptų mažiau konkurencingas kainų požiūriu.Rusijos rubliui nuolat nuvertėjant, į Rusijos rinką prekes išvežantys Lietuvos verslininkai taip pat patirtų konkurencingumo problemų, tačiau jų nereikėtų suabsoliutinti  - panašūs iššūkiai iškiltų ir kitiems gamintojams ne iš Rusijos. Atvirkščiai, vietos gamintojų prekės taptų santykinai patrauklesnės Rusijos vidaus rinkoje. Tose rinkose, kuriose vietos gamintojų pozicija yra stipri ir jie gali patenkinti visą paklausą, užsienio gamintojams tektų užleisti savo rinkos dalį Rusijos konkurentams.Vis dėlto toli gražu ne visose rinkose vietos gamintojų produkcija yra palyginama su užsienio kilmės prekėmis kokybės požiūriu ir galėtų jas pakeisti. Maisto produktų rinka yra vienas iš tokių pavyzdžių – aukštesniu pragyvenimo lygiu pasižymintys pirkėjai, tikėtina, vis tiek rinktųsi užsienietiškus produktus, nors jie ir pabrangtų vietinės kilmės gaminių atžvilgiu.Didžiausia rizika, kurios neįmanoma išvengti – Rusijos rubliui nuvertėjant, šios šalies gyventojų perkamoji galia, perskaičiuota į dolerius arba eurus, smuktų, o tai sumažintų bendrąją mokią paklausą.Rusijos rubliui nuvertėjus dar 10-15% ir infliacijai šioje šalyje kurį laiką (vėliau ji neišvengiamai imtų didėti) išlikus panašaus lygio, ekonominė motyvacija eksportuoti gaminius į šią šalį sumažėtų iki minimumo ir prekės būtų išvežamos veikiau iš inercijos, siekiant neprarasti šios rinkos ir baiminantis, kad pasitraukus vėliau bus sunku į ją sugrįžti.Sumažėtų ne tik Lietuvos eksporto į Rusiją fizinė apimtis, bet ir pablogėtų glaudžiai su šia rinka susijusių įmonių veiklos finansiniai rezultatai.Lietuvos iš Rusijos importuojamos strateginės žaliavos, deja, neatpigtų, kadangi šios prekės apmokamos daugiausia JAV doleriais ir jų kainą litais lemia ne rublio ir dolerio, o lito ir dolerio kursas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku