Sandorių skaičius lipa aukštyn, bet stabdžių rinkai netrūksta

Publikuota: 2014-03-25
Atnaujinta 2015-06-01 13:25
„Verslo žinios“

Lietuvos įmonių susijungimų ir įsigijimų rinka pernai ūgtelėjo penktadaliu, o ją pakėlė suaktyvėję užsienio investuotojai ir vietiniai rizikos kapitalo fondai. Tačiau rinkos augimą toliau ribojo kelios įsisenėjusios ligos – patrauklių investicinių taikinių stygius, verslininkų nenoras atsisveikinti net ir su nedidele nuosavybės dalimi, taip pat dažna teisinės ir mokestinės bazės kaita.

Lietuvoje pernai iš viso sudaryti 78 įmonių susijungimų ir įsigijimų (angl. mergers & acquisitions, M&A) sandoriai – penktadaliu daugiau nei 2012 m., kai jų buvo 65, suskaičiavo Finansų analitikų asociacija (FAA).Pernai, kaip ir ankstesniais metais, mažiausiai aktyvus buvo antrasis metų ketvirtis, per jį užbaigta vos 16 sandorių. Pastebima, kad didžioji dalis antrąjį 2013 metų ketvirtį pradėtų sandorių buvo sėkmingai užbaigti metų pabaigoje ar 2014 metų pradžioje.„Neskaitant  milijardinės vertės gerosios Ūkio banko dalies perleidimo Šiaulių bankui sandorio, absoliučiai didžioji dalis pernai sudarytų sandorių pernai buvo mažesnės nei 10 mln. EUR vertės. Išsivysčiusiose šalyse „M&A“ rinka dažnai sudaro apie 3–5% BVP, Lietuvoje šis skaičius yra akivaizdžiai mažesnis“, – komentuoja Marius Jankauskas, FAA valdybos narys.Anot jo, Lietuvos bendrovės užsienyje pernai įvykdė vos 5 „M&A“ sandorius – dvigubai mažiau nei 2012 m., o didžioji dalis Lietuvos bendrovių investicijų buvo nukreiptos į kitas Baltijos šalis, kuriose buvo perkami pagrindiniai konkurentai arba panašia veikla užsiimančios bendrovės.Pernai įsigijimo sandorius užsienyje vykdė el. prekyba užsiimanti „Pigu“ grupė, miltų gamybos įmonė „Malsena Plius“, pastatų priežiūros grupė „City Service“, IT sprendimų bendrovė „ATEA Baltic“ ir žemės ūkio sektoriuje veikianti  „Linas Agro Group“.

Aktyvėja užsieniečiai

Pernai užsienio investuotojai Lietuvoje sėkmingai užbaigė 24 sandorius (palyginti, 2012 m. – 14), o tai reiškia, kad užsienio investuotojų susidomėjimas Lietuvos bendrovėmis viršijo 2011 m. lygį (21 sandoris).Patraukliausi užsieniečiams pernai buvo Lietuvos NT, gamybos, mažmeninės prekybos ir transporto sektoriai.Vienas didžiausių pernai užsienio investuotojų sudarytų sandorių – Suomijos nekilnojamojo turto plėtotojo „Technopolis“ užbaigtas trijų verslo centrų Vilniuje įsigijimas iš koncerno „Icor“. Sudaryto sandorio vertė siekė daugiau nei 200 mln. Lt.Stambesnių užsienio investuotojų inicijuotų sandorių buvo ir daugiau. Tai – pirkimo išsimokėtinai ir vartojamuosius kreditus teikiančios UAB „General Financing“ pardavimas Švedijos finansų grupei „Marginalen“, Jungtinės Karalystės sporto prekių mažmenininkės „Sports Direct International“ atliktas Baltijos šalyse veikiančios bendrovės „Sportland“ 60% akcijų paketo įsigijimas, taip pat Kinijos energetikos inžinerijos ir statybų kompanijos „North China Power Engineering“ užbaigtas vienos didžiausių Lietuvoje elektros energetikos objektų projektavimo įmonių – Energetikos tinklų instituto – įsigijimas.Visgi pernai, kaip ir ankstesniais metais, rinkoje daugiausia buvo užbaigta vietinių sandorių (skaičius priartėjo prie 50), kai abi sandorio šalys buvo Lietuvos bendrovės. Tad vietiniai investuotojai pozicijų užsieniečiams dar neužleidžia.

Kas stabdo

Specialistai pažymi, kad nors sandorių pernai daugėjo, kai kurie veiksniai vis dar neleidžia Lietuvos „M&A“ rinkai augti tokiu tempu, kokiu galėtų.„Visų pirma, Lietuvoje šiuo metu nėra pakankamai patrauklių investavimo objektų – tie verslininkai, kurie norėjo parduoti visą ar dalį savo verslo, tą daugeliu atveju jau padarė, o dvejojantys pigiai parduoti nenori“, – sako dr. Juozas Rimas, advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ Susijungimų ir įsigijimų praktikos grupės vadovas.Be to, pasak jo, kai kurie bendrovių akcininkai vis dar nenori atiduoti bent dalies kontrolės mainais už finansinio investuotojo investiciją – jiems psichologiškai vis dar sunku atsisveikinti su dalimi nuosavybės, nepaisant to, kad už tai gautų pinigų plėtrai.Pasak Laimono Skibarkos, advokatų kontoros „Sorainen“ vadovaujančiojo partnerio, rinkos augimą stabdo ir tai, kad daugelis Lietuvoje besižvalgančių stambesnių tarptautinių privataus kapitalo fondų neranda pakankamai didelių bendrovių, kurios atitiktų minimalius jų investicijų sumos kriterijus.Kai kurie specialistai nurodo, kad nemažai užsienio investicijų Lietuvoje atbaido nepalankus ir nuolat besikeičiantis mokestinis reguliavimas, nestabili politinė valdžia ir įstatymų bazė (JAV energetikos milžino „Chevron“ atsitraukimo atvejis). Rinkos dalyviams užkliūva ir nelankstus darbo rinkos reguliavimas, bankų nenoras skolinti ir finansinio sektoriaus nestabilumas (dviejų bankų ir kredito unijų bankrotai).„Lietuvoje demografinė situacija negerėja, o galimai neigiamą įtaką užsienio investuotojų apsisprendimui daro ir politiniai veiksniai – referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams paskelbimas, pasikeitusi tvarka dėl investicijų į saulės energiją ir įstrigę infrastruktūros projektai, pavyzdžiui, geležinkelio linija „Rail Baltica“, – sako p. Jankauskas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Suaktyvėję fondai

Bene labiausiai Lietuvoje sudarytų sandorių skaičių pernai kilstelėjo aktyviai veikę vietiniai rizikos kapitalo fondai.Įdomu tai, kad rizikos kapitalo fondų valdytoja „Practica Capital“ 6-is iš 8-ių sandorių įvykdė interneto ir e. komercijos sektoriuose, o, pavyzdžiui, Verslo angelų fondo I investicijos buvo nukreiptos į energetikos, gamybos bei paslaugų sektorius. Tad galima daryti išvadą, kad Lietuvoje veikiantys vietiniai rizikos kapitalo fondai renkasi visiškai skirtingas investavimo strategijas.Pono Skibarkos teigimu, vietiniai rizikos kapitalo fondai tampa vis aktyvesni, nes pagal JEREMIE iniciatyvą įsteigtų fondų investavimo laikotarpis jau eina į pabaigą.Rizikos kapitalo fondai pernai gana aktyvūs buvo paslaugų, interneto ir e. komercijos bei transporto sektoriuose. Taip pat nemažai sandorių įvykdyta NT, žiniasklaidos, mažmeninės prekybos bei pramonės sektoriuose.Pastebima, kad užsienio privataus kapitalo fondus vis dažniau domina ir pradedančiosios bendrovės. Manoma , kad tokie sandoriai kaip JAV kompanijos „Insight Venture Capital“ 20 mln. EUR investicija į projektą „manodrabuziai.lt“ (užsienyje veikia su prekės ženklu „Vinted“) ir bendrovės „Intel Capital“ investicija į lietuvių sukurtą 3D modelių prekyvietę „ CGTrader“ pagausins naujų sėkmės istorijų ir pritrauks naujų rizikos kapitalo investuotojų iš užsienio.

Žvilgsnis į 2014-uosius

Šiais metais sandorių laukiama finansinių paslaugų, energetikos, žemės ūkio, IT sektoriuose.Pasak Dariaus Klimašausko, bendrovės „KPMG Corporate Finance“ Įmonių finansų skyriaus vadovo, finansų sektoriuje vieni pagrindinių pardavimo objektų šiemet gali būti bankas „Finasta“, „Lietuvos draudimas“, banko „Snoras“ paskolų portfelis ir Ūkio bankui anksčiau priklausiusios bendrovės (Ūkio banko lizingas, „Bonum Publicum“).Manoma, kad pagrindiniai sandorių rinkos dalyviai šiemet ir toliau išliks vietiniai, o ne užsienio rizikos kapitalo fondai. Mat Lietuvoje dabar yra gana daug laisvo vietinio ir rizikos kapitalo fondų kapitalo, todėl užsienio investuotojai gali nenorėti dalyvauti konkurencijoje, dėl kurios gali ryškiai išaugti įmonių kaina.Anot rinkos dalyvių, neatmetama galimybė, jog rinkoje dėl planuojamo euro įvedimo 2015 m. gali kilti nedidelė „euroforija“ ir dėl jos sandorių rinka gali suaktyvėti. Tai esą rodo ir latvių bei estų patirtis.

Šis straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Du scenarijai, kada verslui didėtų rizikos marža, brangtų paskolos Premium

Išaugusios energijos kainos arba nutrauktas dujų tiekimas euro zonoje ne tik sulėtintų ekonominį augimą ir...

Finansai
2022.05.20
Lietuvos draudimo rinka pirmąjį ketvirtį augo 17%

Lietuvos draudimo rinka pirmąjį šių metų ketvirtį pagal pasirašytas įmokas siekė 292 mln. Eur – 17,1% daugiau...

Rinkos
2022.05.19
Prancūzų kapitalo „Rosbank“ parduotas Kremliui artimam oligarchui

Prancūzijos bankininkystės milžinas „Societe Generale“ pranešė užbaigęs savo antrinio banko Rusijoje...

Rinkos
2022.05.19
Gryninantis 10.000 Eur, „Swedbank“ reikalaus paaiškinimo – kam? 78

„Swedbank“ Lietuvoje nuo rugsėjo 1 d. didina įvairių paslaugų įkainius, besigryninsiantys bent 10.000 Eur...

Rinkos
2022.05.19
Medicinos banko pelnas pirmąjį ketvirtį mažėjo 30%

Lietuviško kapitalo Medicinos bankas pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 0,84 mln. Eur grynojo pelno – 30%...

Rinkos
2022.05.18
Prie „European Merchant Bank“ valdybos prisijungė E. Preikša

Eugenijus Preikša, turintis daugiau nei 35 metų patirtį finansų ir bankų sektoriuje, taip pat einantis...

Vadyba
2022.05.16
Paskola virtuvei ir niekam kitam – kaip finansus keis blokų grandinė Premium

Finansinių technologijų („fintech“) kompanijos per pastarąjį dešimtmetį iš esmės pakeitė žaidimo taisykles...

Inovacijos
2022.05.16
Vokietijos bankas „Commerzbank“ lieka Rusijoje

„Commerzbank“, antras pagal dydį Vokietijos bankas, ketvirtadienį pareiškė nusprendęs neatsisakyti savo...

Verslo aplinka
2022.05.13
Artėja aukštesni skolinimosi kaštai – kurias bendroves prislėgs labiausiai Premium

Investuotojams ateina metas pradėti kritiškai vertinti primirštą veiksnį – bendrovių atsparumą kylančioms...

Rinkos
2022.05.12
Neakivaizdžioji konkurencija bankų sektoriuje: ne turtas svarbiausia Premium 1

Specializuoti bankai ir rinkos naujokai sparčiai didina savo turtą, tačiau pagal šį rodiklį vis dar sudaro...

Rinkos
2022.05.12
Per pandemiją kritusias transporto draudimo kainas šokdina infliacija Premium

Karantinas ir didelė konkurencija tarp draudimo kompanijų lėmė transporto draudimo įmokų kritimą ir...

Logistika
2022.05.12
„BluOr Bank“ platina obligacijas su 7% palūkanomis

Latvių „BluOr Bank“ organizuoja mažmeniniams investuotojams prieinamą obligacijų platinimą, kuriame siekia...

Rinkos
2022.05.11
„Allianz“ nuostoliai dėl „Structured Alpha“ nesėkmės pasiekė 5,6 mlrd. USD

Draudimo milžinė „Allianz“ pranešė atidėjusi dar beveik 2 mlrd. Eur teisinėms ir kitoms išlaidoms,...

Rinkos
2022.05.11
LB atstovas: ECB sprendimas dėl palūkanų normų didinimo – nebent trečiąjį ketvirtį 2

Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimas dėl bazinių palūkanų normų didinimo gali būti priimtas šių metų...

Rinkos
2022.05.11
Ch. Lagarde: ECB palūkanų normas galėtų padidinti liepą 2

Euro zonoje sparčiai kylant infliacijai, Europos Centrinis Bankas (ECB) savo palūkanų normas, kurios šiuo...

Rinkos
2022.05.11
Vokietijos centrinio banko vadovas – už palūkanų normų didinimą jau liepą

Vokietijos centrinio banko vadovas antradienį pareiškė raginsiąs Europos Centrinį Banką (ECB) liepą padidinti...

Rinkos
2022.05.11
„Orlen Lietuva“ iš „Luminor“ skolinasi 100 mln. Eur

„Luminor“ bankas vienintelę Baltijos šalyse naftos perdirbimo produktų gamyklą valdančiai AB „Orlen Lietuva“...

Pramonė
2022.05.06
„Luminor Bank“ uždirbo 2,6 karto daugiau

Baltijos šalių bankas pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su laikotarpiu prieš metus, pelną padidino nuo 5,8...

Rinkos
2022.05.05
Paleido pirmą Lietuvoje viešą sankcijų patikros bazę verslams

Lietuvoje startavo nemokamas sankcijų patikros įrankis tarptautiniams verslams.

Rinkos
2022.05.05
Šiaulių banko būsto kreditavimo ambicijos šiuo metu „po klaustuku“ Premium

Po pirmo ketvirčio rezultatų Šiaulių banko vadovybė dėlioja „konservatyvius veiklos tikslus“, tikisi formuoti...

Rinkos
2022.05.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku