Diena su tautiniu kostiumu

Publikuota: 2014-03-22
Atnaujinta 2015-06-01 13:02
svg svg
Nuotrauka: Juditos Grigelytės nuotr.
„Verslo žinios“

Žinomos dizainerės Jolanta Rimkutė ir Ieva Ševiakovaitė, „LT identity“, „Baltai“, dar kelių prekių ženklų kūrėjos, šią vasarą vyksiančiai 90-ajai Dainų šventei kuria tautinių drabužių bei aksesuarų kolekciją.

Tikimasi, kad tradicinį tautinį kostiumą ir modernias mados tendencijas jungianti kolekcija bus ne tik patogi, smagi dėvėti, bet ir taps nemenku postūmiu liepos 6-ąją, finalinę Dainų šventės dieną, paminėti Tautinio kostiumo dieną.Kostiumo diena

Pasak Sauliaus Liausos, Lietuvos liaudies kultūros centro (LLKC) direktoriaus, liepos 6-ąją ketinama paskelbti tautinio kostiumo diena, ir šiemet su Valstybės – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo – diena sutapsianti Dainų šventė būtų puiki to judėjimo pradžia.
„Dėvint tautinį kostiumą pastaruoju metu gali pamatyti tik scenoje arba vieną kitą politiką (tiksliau, politikę) – per šventes. Mūsų tikslas – nukelti tautinį kostiumą nuo scenos ir atiduoti jį tautai. Pakviesime visus liepos 6-ąją rengtis tautiniu kostiumu. Suprantama, nebus lengva iš karto tai įgyvendinti, pradžiai pakaks, kad žmonės pasipuoš vienu, dviem, keliais aksesuarais, detalėmis. Tikiuosi, kad po Dainų šventės tautinis kostiumas plis, ilgainiui taps madingas, artimas, o mes sau ir pasauliui atrodysime identiški“, – sako p. Liausa.LLKC istorinio tautinio kostiumo programa gyvuoja ne vienus metus. Yra centre ir kostiumo laboratorija, kur saugoma pagal archeologijos ir istorijos duomenis atkurtų I – XVI a. istorinių kostiumų kolekcija. Dalis jų, septynių baltų genčių kostiumai, per Dainų šventę bus pristatyti Valdovų rūmuose. Pasak Danutės Keturakienės, LLKC archeologinio ir tautinio kostiumo dizainerės, dabartinės tyrimo metodikos iš mažų tekstilės gabalėlių leidžia atkurti ir audinio tekstūrą, ir siūlo sukrumą, storį, spalvų derinį, taigi istoriniai kostiumai atkurti kiek įmanoma laikantis autentikos.
Visa tai – tradicijos. Dabar gi centras imasi skleisti modernaus, mūsų laikams pritaikyto tautinio kostiumo idėją ir, pasak p. Liausos, dizaineres Jolantą Rimkutę ir Ievą Ševiakovaitę kurti tokius kostiumus ir aksesuarus pasirinko neatsitiktinai – lietuviško identiteto srityje jos dirba seniai, turi savo pirkėjų, gerbėjų.
Kolekcija mums
„Nesiruošiame kartoti XIX a. kostiumo, mums įdomu, ką galėtume šiems laikams priderinti, – tai spalvos ir raštai. Tradiciniame kostiume naudota daug faktūrų ir spalvų, gražių, ryškių jų derinių, kontrastai – nuo grubaus iki be galo švelnaus, būta labai subtilių siuvinėjimų“, – vardija Jolanta Rimkutė, pati apsirengusi tunika, pasiūta iš tradicinį žemaičių raštą atkartojančio ryškiaspalvio audinio. Jis gaminamas fabrike, tačiau, sako p. Jolanta, kolekcijoje bus apdarų, pasiūtų iš meistrų išaustų audinių.
Dizainerės sako dabar esančios kūrybinio proceso „maždaug viduryje“ – audiniai aiškūs, vaizdiniai, idėjos išgrynintos. Visa tai, kas yra plokščia, t. y. eskizuose, gulasi į formas. Dalis kolekcijos bus pristatyta gegužę vyksiančioje Dizaino savaitėje.
Eskizuose, be sumodernintų tautinių drabužių – suknučių, sijonų, prijuosčių, apsiaustų, matyti ir raštuotų bei vienspalvių ryškių kojinių, siuvinėtų rankinių.
„Norėtųsi, kad vyrai tautinio kostiumo dieną dėvėtų šiaudinę kepurę ar skrybėlę, tai patogu vasarą ir praktiška, kad tautinės mūsų juostos, įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldą, taip pat apsigyventų šiuolaikiniame dizaine“, – sako p. Jolanta.Vasarą Lietuvoje lyja, taigi viena kolekcijos tema „O jeigu lyja“ siūlys skėčių, botų, subtiliai papuoštų lietuviškais raštais. Šie aksesuarai kol kas dar eskizuose.
Stengdamosi iki galo užčiuopti jaunimo mados pulsą, dizainerės konsultavosi su jaunesne karta, 20–25 m. būsimomis profesionalėmis – studentėmis, jų siūlymų taip pat yra tautinio kostiumo idėjų pakete.
Pasak p. Keturakienės, LLKC archeologinio ir tautinio kostiumo dizainerės, šiemet Dainų šventės tautinių kostiumų audiniams pasirinkti du motyvai – lelijų ir išilgadryžis, – ryškus, spalvingas derinys, taip bandyta parodyti, kokių gražių, ryškių spalvų derinių būta autentiškuose lietuviškuose kostiumuose. Tokių ryškių siūlų medžiagoms austi dabar tenka užsakyti specialiai – fabrikuose paprastai tokių nebūna.
Ryškiomis detalėmis iš tautinių kostiumų papuošti p. Keturakienės sukurti paltukai, pasiūti iš meistrų išaustų medžiagų. Jie papildys naująją tautinio kostiumo kolekciją – juk pagrindinės mūsų valstybinės šventės – Vasario 16-oji, Kovo 11-oji – yra šaltuoju metų laiku.
Kas pagamins
„Dabar, kad procesai judėtų toliau, vien mūsų idėjų ir norų neužtenka. Svarbu, kad projektu susidomėtų Lietuvos gamintojai, kad ne tik sukurta, bet ir pagaminta būtų Lietuvoje“, – sako p. Jolanta. Svarbu, priduria ji, nelikti vieniems su savo idėjomis. Juk dažnai į tradicinius dalykus žiūrima tarsi su pašaipa, sakoma, a, šiaudinė skrybėlė, tai muziejus, atgyvena, archajiška, mes, jaunimas, norime kitaip.
Anot p. Liausos, gamybininkai labai atidžiai vertina rinką, taigi jeigu sukurtieji daiktai ateis į madą, greitai atsiras, kas juos gamina.
„Stengsimės reklamuoti kolekciją, kalbėti apie tautinio kostiumo dieną pasigaminę keletą populiarių aksesuarų“, – sako jis.Pasak p. Ievos, gamintojai nenori imtis, pvz., ilgų raštuotų kojinių, nes tai yra brangu. Jie bijo rizikuoti, o gaminių savikaina priklauso nuo jų kiekio.
„Keista situacija – kinai pigiau, mieliau mums pagamins, negu lietuvių gamintojai, nes tie mūsų fabrikai, kurie išgyveno krizes, išgyveno jas gamindami kažkam – prancūzams, norvegams ir pan., jiems ir dabar labiau apsimoka gaminti eksportui, negu savo rinkai“, – kalba p. Ieva. Anot jos, juodvi gelbsti tai, jog per daug metų susiklostė neblogi ryšiai su vietos gamintojais, ir kartais jie pagamina vieną ar kitą daiktą, išaudžia medžiagų vien iš simpatijos, lengvai numodami ranka: ai, čia tie dizaineriai...
„Iš Lietuvos gamintojų niekas rimtai į vietos rinką nežiūri“, – sako p. Jolanta.
Tautiškai – į priėmimą
Kolekcijos kūrėjai sutinka: tautinis kostiumas nėra pigus, jis kainuoja apie 2.000 Lt. Tačiau, sako, su tautiniu kostiumu einant kad ir į priėmimus galima sutaupyti.
„Su ta pačia suknute moterys stengiasi keliskart toje pačioje draugijoje nesirodyti, o su tautiniu kostiumu – visada gali. Diplomatai tai labai greitai pajuto. Savaime suprantama, rankų darbo kaina žmones šiek tiek gali gąsdinti, bet vėlgi, kostiumo neperki vienai dienai. Pagal tradiciją, kostiumą net ir vaikams palikdavo – kaip palikimą“, – kalba p. Keturakienė. Pasak jos, šitas rūbas niekada neišeis iš mados.
Norvegai, sako p. Liausa, ir savo vestuvėse dažnai pasipuošia tautiniu kostiumu, bet vėlgi, jų tautiniai kostiumai gaminami Kinijoje.
„Taip jie pražudė visus savo meistrus, mes kol kas esame turtingesni“, – kalba LLKC vadovas.Anot jo, centras neturi tikslo tautinio kostiumo dieną įteisinti per vasarą vyksiančią Dainų šventę. Tiesiog dabar yra gera proga pradėti kalbėti, daryti, ir neturėti iliuzijų, kad gamintojai išsyk gamins, žmonės apsirengs ir t. t.
„Vienas dalykas, ir Europoje nacionaliniai tautiniai dalykai dabar tampa vis labiau madingi. Kitas dalykas – tautine atributika, kostiumais smarkiai domisi išeiviai iš Lietuvos. Kol jie gyvena čia, jiems neįdomu, o išvažiavę pradeda domėtis“, – šypsosi p. Liausa. Jo manymu, Dainų šventė – tinkama proga užsukti tautinio kostiumo ratą, kad jis taptų madingas.
„Norisi atsakingai, rimtai, ne kokio vajaus proga visa tai padaryti. Komercijos pusė čia gal ne pati svarbiausia, svarbiausia – suvokimo dalykai“, – kalba p. Liausa.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

2022-ųjų Kanų „Auksinė palmės šakelė“ atiteko švedų režisieriui R. Ostlundui

Švedų režisierius Rubenas Ostlundas šeštadienį pelnė 2022 metų Kanų tarptautinio kino festivalio pagrindinį...

Laisvalaikis
09:00
Mirė žurnalistas, rašytojas Laimonas Tapinas, šalies vadovai reiškia užuojautą

Šeštadienį eidamas 78-uosius metus mirė žurnalistas, rašytojas, kino istorikas ir kritikas Laimonas Tapinas.

Laisvalaikis
08:38
Į Panevėžį atkeliauja dalis S. Eidrigevičiaus darbų

Panevėžyje statant Stasio Eidrigevičiaus menų centrą, dalis šio pasaulinio garso menininko dailės darbų jau...

Laisvalaikis
2022.05.28
Lietuvos stačiatikių bažnyčia prašo suteikti jai savarankiškos Bažnyčios statusą 2

Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus kreipėsi į Maskvos patriarchatą su prašymu suteikti Lietuvos...

Verslo aplinka
2022.05.28
Narai Baltijos jūroje karpo „vaiduoklius“ nuo nuskendusių laivų

Nuo laivų, karo metu nuskendusių Baltijos jūroje, nukarpomi žvejybiniai tinklai, dar vadinami vaiduokliais –...

Laisvalaikis
2022.05.27
Milijardierius S. Bankmanas-Friedas: apie kriptorinkų vertę ir ateitį Premium

„Apie du trečdalius arba tris ketvirtadalius pirmą kartą investuojančiųjų į kriptovaliutas tiesiog nori...

Laisvalaikis
2022.05.27
Niekada nesakyk niekada: kaip miestietis kaime iš obuolių verslą sukūrė Premium 4

Verslą galima sukurti lygioje vietoje ir net neturint apie jį specifinių žinių – tai patvirtina Mindaugo...

Gazelė
2022.05.26
„Open House Vilnius“ savaitgalį atvers 56 pastatų duris

Besidominčiųjų architektūra laukia šventė – gegužės 28 ir 29 d. vyksiantis aštuntasis atviros architektūros...

Laisvalaikis
2022.05.26
Vilniaus Didžiąją sinagogą įamžins iki 2026-ųjų 2

Iki 2026 m. vidurio sostinėje bus sutvarkyta unikali žydų (litvakų) sakralinė vieta – Vilniaus Didžioji...

Laisvalaikis
2022.05.26
„Norfos“ lentynose – brandintos jautienos pasiūla Verslo tribūna

Prasidėjus lauko pramogų ir kepsnių sezonui, auga ne tik jau įprastos šviežios mėsos, bet ir vis...

„Vilnius Mama Jazz“ kviečia klausyti, žiūrėti, kalbėti

Gegužės 26 d. prasidedantį festivalį „Vilnius Mama Jazz“ lydi plati „palaikomoji“ programa, kviesianti į...

Laisvalaikis
2022.05.25
„SpaceX“ prieš „Boeing“: kaip E. Musko įmonė aplenkė aviacijos milžinę Premium 1

Praėjusį savaitgalį „Boeing“ bepilotis erdvėlaivis „Starliner“ po daugiau nei dvejus metus trukusių bandymų...

Inovacijos
2022.05.25
„Financial Times“ surikiavo geriausias mokymosi programas vadovams Premium

Geriausių pasaulyje verslo programų reitinge „Executive Education“, kurį daugiau nei du dešimtmečius sudaro...

Laisvalaikis
2022.05.25
IT specialistė kaime rado laimę: sukūrė tradicinį verslą, bet kitaip Premium

Sostinė siūlo apsčiai galimybių, tačiau vis daugiau šeimų ją palieka ir keliasi gyventi į kaimą. Nors...

Gazelė
2022.05.25
Patriotų gastrolės Rusijoje – už 100 milijonų Premium 3

Dar iki įsiverždama į Ukrainą Rusija negailėjo lėšų vadinamajai minkštajai galiai, t. y. savo kultūros...

Laisvalaikis
2022.05.24
Valdovų rūmų vadovui prof. V. Dolinskui – prestižinė Lenkijos kultūros premija

Prestižinė kultūros premija, prof. Aleksanderio Gieysztoro vardo apdovanojimas, įteiktas Nacionalinio...

Laisvalaikis
2022.05.24
Iš Kanų festivalio: „Mariupolis 2“, rusiškas skandalas, geriausia sezono komedija Premium

Kanuose vyksta 75-asis kino festivalis, paženklintas skaudžiausia mūsų dienų tema. Rusijos karas Ukrainoje...

Laisvalaikis
2022.05.24
Baltarusijos opozicijos lyderė: Lietuvos pagalba neapsiriboja žodžiais ar išsakytu susirūpinimu

Lietuvos pagalba baltarusiams neapsiriboja žodžiais ar išsakytu susirūpinimu, sako Sviatlana Cichanouskaja,...

Verslo aplinka
2022.05.24
„Time“ įtakingiausių menininkų viršūnėje – „Marvel“ žvaigždė Simu Liu

Naujausią „Time“ žurnalo, paskelbusio 2022-ųjų šimto įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą, viršelį puošia...

Laisvalaikis
2022.05.23
Ką A. Navalnas „Time“ parašė apie Putiną, o J. Bidenas – apie Zelenskį

Žurnalas „Time“ į įtakingiausių 2022 m. žmonių sąrašą įtraukė Volodymyrą Zelenskį, Ukrainos prezidentą, ir...

Laisvalaikis
2022.05.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku