„Orlen Lietuva“ – dugne, bet prošvaisčių matyti

Publikuota: 2014-03-20
Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo („Verslo žinios“)
„Verslo žinios“

Didžiausia Lietuvos bendrovė – Mažeikių naftos perdirbimo gamykla AB „Orlen Lietuva“ šiemet atsidūrė ekonominio ciklo dugne, tačiau analitikai jau pastebi prošvaisčių. Bendrovė ėmėsi veiklos optimizavimo, o jos akcininkai teigia, kad blogiausi scenarijai – nesvarstomi.

„Orlen Lietuva“ pernai skaičiavo didžiausius nuostolius istorijoje – beveik 240 mln. Lt, kurių didžioji dalis kilo per paskutinį metų ketvirtį. Bendrovės eksportas, pernai sudaręs 81% gamyklos apyvartos, šiemet sausį, Statistikos departamento duomenimis, krito beveik 50%, o visos Lenkijos „PKN Orlen“ grupės naftos perdirbimo marža buvo neigiama, ji sudarė -0,1 USD už barelį. Tai žemiausias lygis nuo 2008 m., kai įmonė pradėjo viešai pateikti savo perdirbimo rodiklius.Tadas Povilauskas, AB banko „Finasta“ analitikas, VŽ teigia, kad sausis įmonių grupei buvo duobė, o dabar padėtis po truputį taisosi.„Amerikiečiai rinkai pateikė daugiau naftos produktų, apskritai sulėtėjo pasaulinis ekonomikos augimas ir jau metus maržos ėjo į apačią. Sausis rinkai buvo dugnas. Žemiau eiti neįmanoma, nes pasauliniu mastu naftos kompanijos krenta iš rinkos. Mažeikiai nėra ta, kuri iškris, nes turi stiprų užnugarį“, – vertina p. Povilauskas.Iš tiesų, vasarį „PKN Orlen“ maržos jau pasiekė 1,7 USD už barelį – nors ir beveik tris kartus mažiau, nei 2013 m. vasarį, tačiau daugiausia per pastaruosius pusę metų.Tiesa, „Orlen Lietuva“ laikosi prasčiausiai iš visų grupės įmonių.„Mažeikių gamykla yra mažiau konkurencinga, nei pagrindinė „PKN Orlen“ gamykla Plocke. Kai yra prasta situacija naftos perdirbimo versle, kai perdirbimo maržos yra žemos, pirmiau mažinami „Orlen Lietuvos“ pajėgumai, kad ji gamintų mažiau nuostolio – gamybos savikaina yra didesnė čia“, – sako p. Povilauskas. Kita vertus, pasak jo, naftos perdirbimas – ciklinis verslas, ir, panašu, jau judama naujo ciklo link.

Brangi logistika

„Sudėtinga 2013 m. prasidėjusi makroekonominė situacija tęsiasi ir šiemet. Naftos produktų paklausa Europoje smunka, o spaudimas kainoms išlieka didelis. Dėl nepalankių makroekonominių sąlygų bendrovė sumažino perdirbimo apimtis, dėl to jau 2013 m. paskutinį ketvirtį 18% sumažėjo ir „Orlen Lietuvos“ pajamos. Bendrovės eksporto apimtys per pirmus 2014 m. mėnesius, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo“, – VŽ pažymi Audrius Stasiulaitis, „Orlen Lietuva“ viešųjų ryšių direktorius.Tiesa, pasak jo, bendrovė taip pat jaučia, kad vasarį ir kovą perdirbimo maržos pradeda kopti į viršų, nors nesiekia Lenkijos bendrovės rodiklių. Mažesnį įmonės konkurencingumą, pasak p. Stasiulaičio, lemia logistika, ir tai, kad, pavyzdžiui, Plocko gamykla gamina ne eksportui, o vidaus rinkai.„Didelę pagamintų naftos produktų „Orlen Lietuva“ realizuoja užsienio rinkose per Klaipėdos jūrinius terminalus. Šiuos naftos produktus iš gamyklos reikia gabenti daugiau kaip 200 km geležinkelio transportu, kas iš esmės padidina logistikos sąnaudas ir sumažina produktų konkurencingumą. Reikia pažymėti, kad „Orlen Lietuva“ už produktų pervežimą „Lietuvos geležinkeliams“ moka keliais procentais daugiau, nei mūsų konkurentai iš Baltarusijos“, – aiškina p. Stasiulaitis.Pasak jo, šiame regione dauguma eksportuojančių naftos perdirbimo gamyklų stovi ant jūros kranto ir jų logistika gerokai pigesnė. Dėl šios priežasties „Orlen Lietuva“ planuoja tiesti produktotiekį iki jūrinio terminalo, tačiau toks galėtų būti pastatytas tik po kelių metų.Vakar bendrovė paskelbė, kad pradeda projekto specialiojo plano rengimą, bet vien planavimo stadija truks iki 2016 m. pabaigos.

Mažina pajėgumus

Mažeikių naftos perdirbimo gamykla 2013 m. pradžioje dirbo apie 88% pajėgumu, o metų pabaigoje šis rodiklis siekė apie 70%. Šiemet gamykla veikia dar mažesniu pajėgumu, teigia p. Stasiulaitis.Gamybos pertvarkymo įmonė nesiima, nes tai reikalauja didelių investicijų – ji renkasi perdirbimo optimizavimo veiksmus. Bendrovė apkarpė vidines išlaidas, optimizavo išlaidas įrenginių remontui ir pagerino energetinių išteklių suvartojimo rodiklius. „Orlen Lietuva“ išplėtė produktų asortimentą, pradėjo gaminti atsižvelgdama į konkrečių rinkų specifiką.„Pernai bendrovė didelį dėmesį skyrė naujų rinkų paieškai – pradėti degalų pardavimai Suomijos rinkoje, o granuliuotos sieros – Azijoje. Šiemet „Orlen Lietuva“ ketina tęsti veiksmus, susijusius su naftos perdirbimo optimizavimu, mažinti pardavimus į JAV ir Vakarų Europos rinkas, kurios pelningumo požiūriu nebėra patrauklios, ir išlaikyti užimamą dalį vidaus rinkoje“, – dėsto p. Stasiulaitis.Jis skaičiuoja, kad geriausiais metais jūriniu keliu bendrovė veždavo apie pusę visos produkcijos. Šiandien tą dalį bandoma visiškai sumažinti, kompensuojant pardavimais Baltijos šalyse ar Ukrainoje, kur produktai keliauja sausuma. „Klaipėdos nafta“ skaičiuoja, kad sausį naftos produktų uoste pilta 47% mažiau, nei prieš metus.Pasak p. Stasiulaičio, pagrindiniai produktai,  kurių gamyba nuostolinga, yra mazutas, siera ir suskystintos naftos dujos. Bendrai šie produktai sudaro apie 23% visos „Orlen Lietuvos“ produkcijos.

Bankroto nesvarsto

Nors padėtis įmonėje sudėtinga, jos akcininkė – Lenkijos koncernas „PKN Orlen“ šiuo metu blogiausio scenarijaus neplanuoja, tiesa, ar svarstomas gamyklos pardavimas, tiksliai nesakoma.„PKN Orlen“ nevykdo savo turto Lietuvoje pardavimo ir nesvarsto Mažeikių gamyklos bankroto scenarijaus“, – VŽ nurodo koncerno atstovai.Pasak jų, nuo 2008 m. Europos naftos perdirbimo pramonės apimtys buvo sumažintos daugiau kaip 25%, visas sektorius išgyvena didelės krizės laikotarpį.„Visos „PKN Orlen“ grupės įmonės susiduria su iššūkiais, kuriuos kelia įtempta padėtis Europos naftos perdirbimo sektoriuje. Tačiau jų veiklos sąnaudos ir rinkos profilis neturi tokio didelio logistikos sąnaudų poveikio kaip „Orlen Lietuva“. Siekdamas sumažinti neigiamą makroekonominės aplinkos poveikį „PKN Orlen“ naftos perdirbimo gamykloms, koncernas savo strategijoje iki 2017 m. didžiausią dėmesį skyrė naujų segmentų plėtrai – energijos išteklių žvalgybai ir gavybai bei energetikai“, – teigia „PKN Orlen“ raštu atsiųstame atsakyme.

Lietuvai nebaisu

Pasak Gitano Nausėdos, SEB banko prezidento pavaduotojo, krizės bendrovėje įtaka Lietuvos ekonomikai ir valstybės biudžetui nėra didelė, nors tai ir didžiausia šalies įmonė. Kita vertus, „Orlen Lietuva“ labai svarbi Mažeikių regionui.„Kai kalbame apie šios bendrovės poveikį pramonės produkcijos rodikliams, eksportui, „Orlen Lietuvos“ pardavimų sumažėjimas labai skaudžiai tiesiogiai atsiliepia šiems rodikliams. Be „Orlen Lietuvos“ mes vis dar turime teigiamą metinį eksporto pokyti, o su ja pokytis yra akivaizdžiai neigiamas. Tačiau bendrajam vidaus produktui arba mokesčių surinkimui bendrovės įtaka gerokai mažesnė. Visi supranta, kad degalai Lietuvoje bus perkami netgi tuo atveju, jei „Orlen Lietuva“ nepagamins nei litro degalų – jie bus importuojami, tad mokesčiai, akcizai vis tiek bus mokami“, – sako p. Nausėda.Jis skaičiuoja, kad bendrovės indėlis į Lietuvos BVP siekia apie 2%, o į eksportą – apie 20%. Tačiau įtaka BVP nėra tokia didelė dėl to, kad sumažėjusį eksportą kompensuoja ir sumažėjęs importas – juk įmonei nereikia įsivežti žaliavos, kurios ji neperdirba. Kita vertus, net ir 2% bendrojo vidaus produkto yra didelis skaičius, be to, yra ir kitų bendrovės mokamų mokesčių – gyventojų pajamų ar pelno. Kadangi bendrovė sukuria gausybę užsakymų vietos verslui, Mažeikių regionas, gamyklos uždarymo atveju, nukentėtų itin skaudžiai.

Pasmerkta Europa

Torbjørnas Kjusas, DNB banko ekonomistas, energetikos rinkos analitikas, VŽ dar pernai metų pabaigoje kalbėjo, kad energijai imli Europos pramonė po skalūnų revoliucijos JAV yra atsidūrusi nepavydėtinoje padėtyje.„Nematau galimybių per artimiausius 10–15 metų Europai turėti tokių kainų, kokios yra JAV. Manau, dėl to europiečiai perkelia savo energijai imlią pramonę į JAV. Matome Teksase statomas chemijos pramonės gamyklas – pirmą kartą per dešimtmečius jie investuoja milijardus dolerių ten. Tas pats su aliuminio, cemento pramone – ji klestės JAV. O Europoje daug rinkos žaidėjų išnyks“, – sakė p. Kjusas.Jis atkreipė dėmesį, kad tai ypač aktualu naftos perdirbimo versle, kurio ateitis Europoje apskritai miglota.„Europos perdirbėjai šiuo metu iš tikrųjų kraujuoja. JAV naftos kaina yra žemesnė nei Europoje, o gamintojai ten dar naudoja pigesnes gamtines dujas pačiam perdirbimo procesui“, – kalbėjo p. Kjusas.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Tęsiantis ginčui su Rusija, Baltarusija importuos naftos per Lietuvą 1

Baltarusija importuos naftos iš Norvegijos per Klaipėdos uostą ir „Lietuvos geležinkelius“, tęsiantis Minsko...

Pramonė
2020.01.20
VMI: alkoholio akcizų pajamos pernai augo 5%

Alkoholio akcizų pajamos pernai išaugo 5%. Tai didžiąja dalimi lėmė vasario mėnuo, kai prieš stipraus...

Pramonė
2020.01.20
Efektyvų rinkodaros būdą išnaudoja dar ne visi – paprasčiausiai drovisi Premium

Kuo dažniau įmonės vadovas cituojamas spaudoje ar dalyvauja renginiuose, tuo daugiau vartotojų sužino apie...

Gazelė
2020.01.20
Veiklą pradeda „Lords LB“ fondo 45 mln. Eur vertės saulės parkų projektas Lenkijoje

„Lords LB Asset Management“ valdomas investicinis fondas „Energy and Infrastructure SME Fund“ (EIF) užbaigė...

Pramonė
2020.01.20
Žaliuoju kursu per durpių pramonę – spaus atsisakyti gavybos  Premium

Kova su klimato kaita privers atsisakyti durpių pramonės – Europos Komisijos (EK) parengtose priemonėse,...

Pramonė
2020.01.20
„Grigeo Klaipėda“ leista naudotis dalimi areštuoto turto 

Klaipėdos apygardos prokuratūra patenkino AB „Grigeo Klaipėdos“ pateiktą prašymą leisti naudoti dalį...

Pramonė
2020.01.20
Užbaigtas „Dotnuvos eksperimentinio ūkio“ pardavimo sandoris 

Turto bankas užbaigė „Dotnuvos eksperimentinio ūkio“ akcijų pardavimo sandorį. Valstybei 100% priklausiusį...

Pramonė
2020.01.20
„BIOK laboratorija“: šiemet naujos gamyklos statybų startas ir inovatyvūs produktai Premium 2

Per šiuos metus planuojanti pardavimus padidinti 15% kosmetikos UAB „BIOK laboratorija“ antroje metų pusėje...

Pramonė
2020.01.20
Vietoj tabako – natūralaus saldiklio plantacijos Premium

Stevija – natūralus ir vis labiau populiarėjantis saldiklis, įvardijamas kaip viena alternatyvų cukrui. Prieš...

Pramonė
2020.01.19
Pažangos plane – dėmesys klimato kaitos ir aplinkosaugos iššūkiams

Vyriausybė artimiausią dešimtmetį skatins pramonės sektorių pereiti prie žiedinės ekonomikos, mažinti...

Pramonė
2020.01.19
IKEA valdytoja dividendams skirs 7 mln. Eur

Prekybos centrą IKEA Vilniuje valdančios bendrovės „Felit“ pajamos praėjusiais finansiniais metais išaugo...

Prekyba
2020.01.19
Europai baiminantis naujo paukščių gripo protrūkio, virusas aptiktas Čekijoje

Viename Čekijos ūkyje buvo patvirtinta itin patogeniška paukščių gripo atmaina, šeštadienį pareiškė šalies...

Pramonė
2020.01.18
Klaipėdoje – naujas „Novatek“ dujų krovinys

Į Klaipėdą šeštadienį atplaukė naujas nedidelis Rusijos dujų bendrovės „Novatek“ suskystintųjų gamtinių dujų...

Pramonė
2020.01.18
Prokurorai pareiškė įtarimus trims fiziniams asmenims ir AB „Grigeo Klaipėda“ 3

Prokuratūra atskleidė daugiau detalių dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, susijusio su „Grigeo Klaipėda“. Kol...

Pramonė
2020.01.17
Žaliosios energijos aukciono laimėtojui – pirmenybė persiųsti elektrą

Pirmajame žaliosios energetikos aukcione net trims vėjo parkų vystytojams nepaprašius valstybės pagalbos,...

Pramonė
2020.01.17
„Idex Baltic“ leista įsigyti biokuro tiekėją „Pusbroliai“

Pernai į Lietuvą įžengusios Prancūzijos atsinaujinančios energetikos grupės „Idex“ valdoma bendrovė „Idex...

Pramonė
2020.01.17
Maitinimo paslaugų bendrovė „Pontem“ keičia pavadinimą Premium 2

UAB „Pontem“ valdybos sprendimu nuo 2020 m. sausio 29 d. keičia bendrovės pavadinimą į UAB „Handelshus“.

Prekyba
2020.01.17
Patvirtinta beveik 1 mln. Eur bauda „Kauno grūdams“ 1

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė bendrovės „Kauno grūdai“ skundą ir patvirtino,...

Pramonė
2020.01.17
Kinija nepateisina Lietuvos eksportuotojų lūkesčių

Lietuvos įmonės kasmet sulaukia naujų leidimų eksportuoti produkciją į trečiąsias šalis, o pernai plačiau...

Pramonė
2020.01.17
Importo ir eksporto kainų statistika: išsiskiria gamtiniai ištekliai 

Per metus (2019 m. lapkritį, palyginti su 2018 m. lapkričiu) eksportuotų prekių kainos sumažėjo 1,4%,...

Prekyba
2020.01.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau