„Orlen Lietuva“ – dugne, bet prošvaisčių matyti

Publikuota: 2014-03-20
Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo („Verslo žinios“)
„Verslo žinios“

Didžiausia Lietuvos bendrovė – Mažeikių naftos perdirbimo gamykla AB „Orlen Lietuva“ šiemet atsidūrė ekonominio ciklo dugne, tačiau analitikai jau pastebi prošvaisčių. Bendrovė ėmėsi veiklos optimizavimo, o jos akcininkai teigia, kad blogiausi scenarijai – nesvarstomi.

„Orlen Lietuva“ pernai skaičiavo didžiausius nuostolius istorijoje – beveik 240 mln. Lt, kurių didžioji dalis kilo per paskutinį metų ketvirtį. Bendrovės eksportas, pernai sudaręs 81% gamyklos apyvartos, šiemet sausį, Statistikos departamento duomenimis, krito beveik 50%, o visos Lenkijos „PKN Orlen“ grupės naftos perdirbimo marža buvo neigiama, ji sudarė -0,1 USD už barelį. Tai žemiausias lygis nuo 2008 m., kai įmonė pradėjo viešai pateikti savo perdirbimo rodiklius.Tadas Povilauskas, AB banko „Finasta“ analitikas, VŽ teigia, kad sausis įmonių grupei buvo duobė, o dabar padėtis po truputį taisosi.„Amerikiečiai rinkai pateikė daugiau naftos produktų, apskritai sulėtėjo pasaulinis ekonomikos augimas ir jau metus maržos ėjo į apačią. Sausis rinkai buvo dugnas. Žemiau eiti neįmanoma, nes pasauliniu mastu naftos kompanijos krenta iš rinkos. Mažeikiai nėra ta, kuri iškris, nes turi stiprų užnugarį“, – vertina p. Povilauskas.Iš tiesų, vasarį „PKN Orlen“ maržos jau pasiekė 1,7 USD už barelį – nors ir beveik tris kartus mažiau, nei 2013 m. vasarį, tačiau daugiausia per pastaruosius pusę metų.Tiesa, „Orlen Lietuva“ laikosi prasčiausiai iš visų grupės įmonių.„Mažeikių gamykla yra mažiau konkurencinga, nei pagrindinė „PKN Orlen“ gamykla Plocke. Kai yra prasta situacija naftos perdirbimo versle, kai perdirbimo maržos yra žemos, pirmiau mažinami „Orlen Lietuvos“ pajėgumai, kad ji gamintų mažiau nuostolio – gamybos savikaina yra didesnė čia“, – sako p. Povilauskas. Kita vertus, pasak jo, naftos perdirbimas – ciklinis verslas, ir, panašu, jau judama naujo ciklo link.

Brangi logistika

„Sudėtinga 2013 m. prasidėjusi makroekonominė situacija tęsiasi ir šiemet. Naftos produktų paklausa Europoje smunka, o spaudimas kainoms išlieka didelis. Dėl nepalankių makroekonominių sąlygų bendrovė sumažino perdirbimo apimtis, dėl to jau 2013 m. paskutinį ketvirtį 18% sumažėjo ir „Orlen Lietuvos“ pajamos. Bendrovės eksporto apimtys per pirmus 2014 m. mėnesius, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo“, – VŽ pažymi Audrius Stasiulaitis, „Orlen Lietuva“ viešųjų ryšių direktorius.Tiesa, pasak jo, bendrovė taip pat jaučia, kad vasarį ir kovą perdirbimo maržos pradeda kopti į viršų, nors nesiekia Lenkijos bendrovės rodiklių. Mažesnį įmonės konkurencingumą, pasak p. Stasiulaičio, lemia logistika, ir tai, kad, pavyzdžiui, Plocko gamykla gamina ne eksportui, o vidaus rinkai.„Didelę pagamintų naftos produktų „Orlen Lietuva“ realizuoja užsienio rinkose per Klaipėdos jūrinius terminalus. Šiuos naftos produktus iš gamyklos reikia gabenti daugiau kaip 200 km geležinkelio transportu, kas iš esmės padidina logistikos sąnaudas ir sumažina produktų konkurencingumą. Reikia pažymėti, kad „Orlen Lietuva“ už produktų pervežimą „Lietuvos geležinkeliams“ moka keliais procentais daugiau, nei mūsų konkurentai iš Baltarusijos“, – aiškina p. Stasiulaitis.Pasak jo, šiame regione dauguma eksportuojančių naftos perdirbimo gamyklų stovi ant jūros kranto ir jų logistika gerokai pigesnė. Dėl šios priežasties „Orlen Lietuva“ planuoja tiesti produktotiekį iki jūrinio terminalo, tačiau toks galėtų būti pastatytas tik po kelių metų.Vakar bendrovė paskelbė, kad pradeda projekto specialiojo plano rengimą, bet vien planavimo stadija truks iki 2016 m. pabaigos.

Mažina pajėgumus

Mažeikių naftos perdirbimo gamykla 2013 m. pradžioje dirbo apie 88% pajėgumu, o metų pabaigoje šis rodiklis siekė apie 70%. Šiemet gamykla veikia dar mažesniu pajėgumu, teigia p. Stasiulaitis.Gamybos pertvarkymo įmonė nesiima, nes tai reikalauja didelių investicijų – ji renkasi perdirbimo optimizavimo veiksmus. Bendrovė apkarpė vidines išlaidas, optimizavo išlaidas įrenginių remontui ir pagerino energetinių išteklių suvartojimo rodiklius. „Orlen Lietuva“ išplėtė produktų asortimentą, pradėjo gaminti atsižvelgdama į konkrečių rinkų specifiką.„Pernai bendrovė didelį dėmesį skyrė naujų rinkų paieškai – pradėti degalų pardavimai Suomijos rinkoje, o granuliuotos sieros – Azijoje. Šiemet „Orlen Lietuva“ ketina tęsti veiksmus, susijusius su naftos perdirbimo optimizavimu, mažinti pardavimus į JAV ir Vakarų Europos rinkas, kurios pelningumo požiūriu nebėra patrauklios, ir išlaikyti užimamą dalį vidaus rinkoje“, – dėsto p. Stasiulaitis.Jis skaičiuoja, kad geriausiais metais jūriniu keliu bendrovė veždavo apie pusę visos produkcijos. Šiandien tą dalį bandoma visiškai sumažinti, kompensuojant pardavimais Baltijos šalyse ar Ukrainoje, kur produktai keliauja sausuma. „Klaipėdos nafta“ skaičiuoja, kad sausį naftos produktų uoste pilta 47% mažiau, nei prieš metus.Pasak p. Stasiulaičio, pagrindiniai produktai,  kurių gamyba nuostolinga, yra mazutas, siera ir suskystintos naftos dujos. Bendrai šie produktai sudaro apie 23% visos „Orlen Lietuvos“ produkcijos.

Bankroto nesvarsto

Nors padėtis įmonėje sudėtinga, jos akcininkė – Lenkijos koncernas „PKN Orlen“ šiuo metu blogiausio scenarijaus neplanuoja, tiesa, ar svarstomas gamyklos pardavimas, tiksliai nesakoma.„PKN Orlen“ nevykdo savo turto Lietuvoje pardavimo ir nesvarsto Mažeikių gamyklos bankroto scenarijaus“, – VŽ nurodo koncerno atstovai.Pasak jų, nuo 2008 m. Europos naftos perdirbimo pramonės apimtys buvo sumažintos daugiau kaip 25%, visas sektorius išgyvena didelės krizės laikotarpį.„Visos „PKN Orlen“ grupės įmonės susiduria su iššūkiais, kuriuos kelia įtempta padėtis Europos naftos perdirbimo sektoriuje. Tačiau jų veiklos sąnaudos ir rinkos profilis neturi tokio didelio logistikos sąnaudų poveikio kaip „Orlen Lietuva“. Siekdamas sumažinti neigiamą makroekonominės aplinkos poveikį „PKN Orlen“ naftos perdirbimo gamykloms, koncernas savo strategijoje iki 2017 m. didžiausią dėmesį skyrė naujų segmentų plėtrai – energijos išteklių žvalgybai ir gavybai bei energetikai“, – teigia „PKN Orlen“ raštu atsiųstame atsakyme.

Lietuvai nebaisu

Pasak Gitano Nausėdos, SEB banko prezidento pavaduotojo, krizės bendrovėje įtaka Lietuvos ekonomikai ir valstybės biudžetui nėra didelė, nors tai ir didžiausia šalies įmonė. Kita vertus, „Orlen Lietuva“ labai svarbi Mažeikių regionui.„Kai kalbame apie šios bendrovės poveikį pramonės produkcijos rodikliams, eksportui, „Orlen Lietuvos“ pardavimų sumažėjimas labai skaudžiai tiesiogiai atsiliepia šiems rodikliams. Be „Orlen Lietuvos“ mes vis dar turime teigiamą metinį eksporto pokyti, o su ja pokytis yra akivaizdžiai neigiamas. Tačiau bendrajam vidaus produktui arba mokesčių surinkimui bendrovės įtaka gerokai mažesnė. Visi supranta, kad degalai Lietuvoje bus perkami netgi tuo atveju, jei „Orlen Lietuva“ nepagamins nei litro degalų – jie bus importuojami, tad mokesčiai, akcizai vis tiek bus mokami“, – sako p. Nausėda.Jis skaičiuoja, kad bendrovės indėlis į Lietuvos BVP siekia apie 2%, o į eksportą – apie 20%. Tačiau įtaka BVP nėra tokia didelė dėl to, kad sumažėjusį eksportą kompensuoja ir sumažėjęs importas – juk įmonei nereikia įsivežti žaliavos, kurios ji neperdirba. Kita vertus, net ir 2% bendrojo vidaus produkto yra didelis skaičius, be to, yra ir kitų bendrovės mokamų mokesčių – gyventojų pajamų ar pelno. Kadangi bendrovė sukuria gausybę užsakymų vietos verslui, Mažeikių regionas, gamyklos uždarymo atveju, nukentėtų itin skaudžiai.

Pasmerkta Europa

Torbjørnas Kjusas, DNB banko ekonomistas, energetikos rinkos analitikas, VŽ dar pernai metų pabaigoje kalbėjo, kad energijai imli Europos pramonė po skalūnų revoliucijos JAV yra atsidūrusi nepavydėtinoje padėtyje.„Nematau galimybių per artimiausius 10–15 metų Europai turėti tokių kainų, kokios yra JAV. Manau, dėl to europiečiai perkelia savo energijai imlią pramonę į JAV. Matome Teksase statomas chemijos pramonės gamyklas – pirmą kartą per dešimtmečius jie investuoja milijardus dolerių ten. Tas pats su aliuminio, cemento pramone – ji klestės JAV. O Europoje daug rinkos žaidėjų išnyks“, – sakė p. Kjusas.Jis atkreipė dėmesį, kad tai ypač aktualu naftos perdirbimo versle, kurio ateitis Europoje apskritai miglota.„Europos perdirbėjai šiuo metu iš tikrųjų kraujuoja. JAV naftos kaina yra žemesnė nei Europoje, o gamintojai ten dar naudoja pigesnes gamtines dujas pačiam perdirbimo procesui“, – kalbėjo p. Kjusas.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Europa bites gelbės mažindama pesticidų naudojimą 1

Bičių populiacijos išsaugojimu susirūpinęs Europos Parlamentas pesticidų naudojimą bendrijos žemės ūkyje...

Verslo aplinka
2019.12.14
Prekybos karo laimėtojai – JAV česnakų augintojai Premium

Visam pasauliui nerimaujant dėl JAV ir Kinijos eskaluojamo prekybos karo, yra ir dėkojančių prezidentui...

Pramonė
2019.12.14
Rusija išbandė naujos kartos atominį ledlaužį „Arktika“ 1

Rusijos atominis ledlaužis „Arktika“, laikomas pajėgiausiu tokio tipo laivu ir Maskvos ambicijų naudoti...

JAV vegetariško maisto gamintojos siekia leidimo vadinti savo gaminius „mėsainiais“

JAV teismas sustabdė įstatymą, draudžiantį vegetariškų pakaitinių patiekalų gamintojams vartoti žodį „mėsa“...

Paslaugos
2019.12.13
Po incidento „Achemoje“ aplinkosaugininkai nenustatė oro taršos

Po incidento „Achemoje“ ketvirtadienį atlikti papildomi tyrimai neparodė oro taršos Jonavoje ir Jonavos...

Pramonė
2019.12.13
Šiaulių oro uoste numatomos 20 mln. investicijos lėktuvų priežiūros centrui 

Įmonė nauju pavadinimu ir vadovu planuoja didelį lėktuvų techninės priežiūros centrą, kuris veiklą pradės...

Naujasis žemės ūkio eurokomisaras: turėtume siekti suvienodinti tiesiogines išmokas Premium

Januszas Wojciechowskis, gruodžio 10 d. inauguruotas Europos Komisijos narys, atsakingas už žemės ūkį,...

Pramonė
2019.12.13
„Milviteką“ įsigijo Prancūzijos svarstyklių gamintojai

Gargžduose veikiančią Lietuvos UAB „Milviteka“ už neskelbiamą sumą įsigijo Prancūzijos pramoninių ir...

Pramonė
2019.12.13
Apklausa parodė: investicijų tempas slopsta 

Investicijų pramonėje augimo tempas 2019 m., palyginti su 2018 m., sulėtėjo, remdamasis pramonės įmonių...

Pramonė
2019.12.13
Pasaulinės tendencijos užkabins ir Lietuvos spausdinimo pramonę Premium

Spausdinimo sektoriaus lyderiai demonstruoja gerus apyvartos ir pelno rezultatus, tačiau, ekspertų teigimu,...

Pramonė
2019.12.13
Unikali investicija Klaipėdoje – GRH LT gamins ir užsiims moksliniais tyrimais  Premium

Monake registruota „GRH International“ nusprendė Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) steigti...

Pramonė
2019.12.13
J. Niedvaras: Tokijo olimpiada paskatino pradėti serijinę kartoninių lovų gamybą  Premium

Vienintelė Lietuvoje koruguoto korio kartono padėklus ir užpildus baldams pakuoti gaminanti UAB „Japaletė“...

Pramonė
2019.12.13
Po incidento „Achemoje“ atliekami papildomi oro tyrimai Jonavos ir Ukmergės rajonuose 

Po trečiadienį įmonėje „Achema“ įvykusio incidento, kai į aplinką pateko azoto oksidai, aplinkosaugininkai...

Pramonė
2019.12.12
„Klaipėdos naftos“ akcininkai priėmė papildomus sprendimus dėl NIB paskolos 

Valstybės valdomos „Klaipėdos naftos“ akcininkų susirinkime ketvirtadienį priimti papildomi sprendimai,...

Pramonė
2019.12.12
 Italų spirito gamykla Panevėžyje planuoja 20 mln. Eur metinę apyvartą

Italijos įmonių grupė „Etea Group“ savo plėtrai pasirinko Panevėžio pramonės rajoną, kuriame statys modernią...

Pramonė
2019.12.12
„Elektrum Lietuva“ pasirinko naujus komunikacijos partnerius

Baltijos šalių elektros gamintojos „Latvenergo“ antrinė įmonė „Elektrum Lietuva“ išsirinko naujus...

Rinkodara
2019.12.12
Sunkmečiu nė nekvepia: nepaskirstytasis gamybos pelnas – 4,89 mlrd. Eur Premium

Per devynis šių metų mėnesius apdirbamosios gamybos apimtis išaugo 5,8%, ikimokestinis pelnas padidėjo 2,8%,...

Pramonė
2019.12.12
„Ignitis grupė“ sieks 2050 m. nebekenkti klimatui 2

Valstybės valdoma UAB „Ignitis grupė“ pirmoji tarp Baltijos šalių ir Lenkijos bendrovių jungiasi prie...

Pramonė
2019.12.12
K. Mažeika su „Achemos“ vadovais aptars incidentus įmonėje

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika su Jonavos azoto trąšų gamyklos „Achema“ vadovais kitą savaitę ketina...

Pramonė
2019.12.12
Žadėtos reformos toliau pradinės stadijos nepažengė 5

2016 m. suformavus koaliciją, buvo teisingai nuspręsta įgyvendinti struktūrines reformas naujajam Lietuvos...

Pramonė
2019.12.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau