KT antausis Seimui: Pakso klausimo dar sykį nenagrinės

Publikuota: 2014-03-20
Atnaujinta 2015-06-01 11:19
Nuotrauka: Juditos Grigelytės („Verslo žinios“)
„Verslo žinios“

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį nusprendė nenagrinėti valdančiųjų inicijuotą Seimo prašymą ištirti, ar prieš dešimtmetį iš prezidento pareigų per apkaltą pašalintas Rolandas Paksas gali vėl siekti valstybės vadovo posto.

KT atsakė Seimui, kad jau ne kartą šio klausimo konstitucingumas yra nagrinėtas, pateikti išsamūs atsakymai į visus kylančius klausimus, todėl nėra reikalo grįžti prie jo svarstymo dar kartą.„KT atsisakė nagrinėti Seimo prašymą ištirti, ar Prezidento rinkimų įstatymo nuostata, kad prezidentu negali būti renkamas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, neprieštarauja Konstitucijai“, – ketvirtadienį pranešė Teismas.Jis priminė, kad Seimo prašymas buvo grindžiamas tuo, jog Lietuva „turi pareigą įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje „Paksas prieš Lietuvą“, kuriame nuolatinis ir negrįžtamas draudimas asmeniui, apkaltos proceso tvarka pašalintam iš pareigų už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą, būti renkamam į Seimą pripažintas neproporcingu ir pažeidžiančiu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintą teisę kandidatuoti į įstatymų leidybos instituciją“.KT sprendime konstatuota, kad Seimo „ginčijamas teisinis reguliavimas yra tapatus tam, kurio atitiktis Konstitucijai jau yra įvertinta KT 2004 m. gegužės 25 d. nutarime“. Pagal įstatymą tai, kad „prašyme nurodyto teisės akto atitiktis Konstitucijai jau tirta KT ir tebegalioja tuo klausimu priimtas KT nutarimas, yra pagrindas atsisakyti nagrinėti šį prašymą“.KT taip pat pažymėjo, kad, priešingai nei teigia Seimas, Žmogaus teisių konvencija „nesuponuoja jokių Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su Prezidento rinkimais. Be to, pažymėta, kad Konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“, kuriuo remiasi Seimas, yra susijęs su Lietuvos įsipareigojimų, kylančių iš jos narystės ES, vykdymu, bet ne su tarptautiniais įsipareigojimais, kylančiais iš Konvencijos.Taip pat pabrėžta, kad ES teisės normomis prezidento rinkimai nėra reguliuojami.KT pakartojo, kad p. Paksas ir kiti asmenys, iš pareigų pašalintas apkaltos proceso tvarka, į aukštas politines pareigas gali būti vėl renkamas ar paskirtas tik „atitinkamai pakeitus Konstituciją“. To iki šiol nepadaryta, todėl p. Paksas kol kas negali siekti nei prezidento, nei Seimo nario, nei Vyriausybės nario, nei kitų aukštų pozicijų Lietuvoje.Valdančiosios Tvarkos ir teisingumo partijos pirmininkas p. Paksas norėjo jau šiemet dalyvauti prezidento rinkimuose, todėl ir atsirado Seimo kreipimasis į KT jo klausimu.Prezidento rinkimai Lietuvoje įvyks gegužės 11 d.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku