Ekonomistas: Rusijos ūkis kentės labiau nei Europos

Pasak Larso Christenseno, „Danske bank“ vyriausiojo analitiko, Rusijos ūkis dėl konflikto Kryme jau patiria didelę žalą – pirmiausia reikšmingi užsienio kapitalo praradimai muša rublio kursą.„Per pastarąjį mėnesį Rusiją paliko 50–60 mlrd. USD, o kai kurie skaičiuoja, kad ir daugiau. Tačiau bet kuriuo atveju tai reikšminga. Prarastos investicijos reiškia prarastą gamybinį pajėgumą ir mažesnį augimą“, – sakė ekonomistas.Jis taip pat pabrėžė, kad vidaus paklausai neigiamai atsiliepia ir pinigų politikos griežtinimas – silpnėjant rubliui, šalies centrinis bankas priverstas didinti bazines palūkanų normas. Dėl šių priežasčių bankas nuo 2,5% iki 1% sumažino Rusijos ūkio augimo prognozę šiems metams.„Jei teks keisti mūsų prognozę, tai į prastesnę pusę, o ne geresnę“,– pabrėžė p. Christensenas. Ekonomistas sakė laukiąs, kad rublio kursas ir toliau patirs spaudimą.Konferencijoje klientams ekonomistas taip pat atskleidė, kad banko investicijų valdytojai dėl šių įvykių reikšmingai sumažino besivystančių rinkų obligacijų dalį investiciniuose portfeliuose (angl. underweight).

Europai mažesni nuostoliai

Europos ekonomikai konflikto pasekmės, pasak p. Christenseno, yra labai ribotos, ir jei konfliktas nebus eskaluojamas, jos tokios ir liks. Nusiteikusieji skeptiškai dėl griežtų sankcijų Rusijai vienu iš argumentų pasitelkia galimus dujų iš Rusijos tiekimo sutrikimus – kaip atsaką iš Maskvos. Tačiau kalbėtojas tikino, kad toks scenarijus yra sureikšmintas – Rusijai esą būtų dar blogiau.„Rusija toliau turėtų tiekti dujas, nes vargiai sau gali leisti jas išjungti. Tai nužudytų Rusijos ekonomiką, o ES padarytų mažiau žalos. Yra alternatyvių išteklių, kuriuos Rusija ES galėtų įdarbinti. Be to, Europa yra sukaupusi reikšmingų dujų atsargų“, – aiškino ekonomistas.

Žala Baltijos šalims

Taigi pagal dabartinį – įšaldyto konflikto – scenarijų ES nepatirs didesnio poveikio, tačiau Vidurio ir Rytų Europos šalys tai turėtų pajusti labiau.„Tokios šalys kaip Lietuva daug prekiauja su Rusija, ir patirtas šokas Baltijos šalių ūkių augimą, tikėtina, 2014 m. gali sumažinti  0,5–1%. Taigi tai nėra gera žinia Baltijos šalių ūkiams“, – apibendrino p. Christensenas.