KPMG: vyriausybės nesugeba įgyvendinti infrastruktūros projektų
Pasaulyje sparčiai augantis gyventojų skaičius, urbanizacija ir vidurinės klasės augimas didina viešosios infrastruktūros švietimo įstaigų, transporto, energetikos ir kitų visuomeninių objektų poreikį. Deja, valstybės susiduria su iššūkiais, kaip finansuoti brangius infrastruktūros projektus.
Vienas iš efektyviausių sprendimų šiai problemai spręsti valstybei pasitelkti privatų kapitalą, teigiama pasauliniame audito, mokesčių ir konsultacijų įmonių tinklo KPMG tyrime.KPMG ekspertai pabrėžė, kad pagrindinė pastarojo meto problema yra valstybių vyriausybių negebėjimas įgyvendinti infrastruktūros projektus. Be to, nors visuomenė vis labiau supranta, kad infrastruktūrai plėtoti reikia didesnio finansavimo, patys piliečiai nenori tam skirti lėšų.Infrastruktūros projektai tampa vis brangesni, tačiau jų finansavimo būdai išlieka tradiciniai mokesčiai, tarifai, rinkliavos. Taigi, vyriausybėms tenka spręsti sunkų klausimą, kaip suderinti infrastruktūros plėtrą ir mokesčių mokėtojų galimybes sumokėti už infrastruktūros projektus. Be to, augant energijos kainoms, infrastruktūros išlaikymas taip pat brangsta, o tai yra didelis iššūkis, - teigiama KPMG tyrime.
Bendradarbiavimas su verslu
Vienas iš sprendimų, infrastruktūros vystymo paspartinimui, yra viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektai (VPSP). Pagal VPSP modelį valstybė sudaro partnerystės sutartį su privačiu subjektu, kuris įsipareigoja pastatyti, atnaujinti, modernizuoti objektą, o pasibaigus sutarties terminui, turtas yra perduodamas valstybei.Viešosios ir privačios partnerystės modelis yra patrauklus valstybei, kuri gali plėtoti viešąją infrastruktūrą be reikšmingų pradinių investicijų. Palyginus su Vakarų valstybėmis, Lietuva dar gerokai atsilieka pagal VPSP projektų plėtrą, tačiau turime keletą pirmųjų pavyzdžių tai Balsių pradinė mokykla, pradedamas tiesti Palangos aplinkkelis teigia Domantas Dabulis, KPMG Baltics partneris.Pasak KPMG atstovo, šalyse, kurios tradiciškai laikomos turinčiomis brandžią VPSP aplinką ir palankias sąlygas projektų įgyvendinimui (pvz.: Didžioji Britanija, Prancūzija), VPSP būdu įgyvendinami investicijų projektai sudaro 10-15% nuo metinės valstybės investicinės programos. Remiantis šiais skaičiais, Lietuvoje potencialas 500-600 mln. Lt metinių valstybės investicijų, kurias VPSP būdu galėtų atlikti privatus sektorius.
Trukdo biurokratija
Pasak KPMG ekspertų, kitas svarbus iššūkis yra planavimo ir derinimo stadijoje užstrigę projektai. Dėl įvairių valstybės institucijų reikalavimų ir procedūrų, dažnai projektų įgyvendinimas vėluoja, todėl vyriausybės turi rasti būdų, kaip pagreitinti biurokratines procedūras.Šiuolaikinės infrastruktūros poreikis yra aktualiausias miestuose tai lemia didėjantis mietų gyventojų skaičius bei miestų modernizacija. Vis labiau populiarėja išmaniųjų miestų koncepcija, kai miestuose diegiami modernūs technologiniai sprendimai, statomi pažangūs infrastruktūros objektai, orientuoti į aplinkosaugą, subalansuotą miestų plėtrą.KPMG ekspertai taip pat pabrėžė, kad didėjant šiuolaikiškos infrastruktūros objektų poreikiui, vis didesnis vaidmuo tenka infrastruktūros plėtotojams ir inžinieriams. Todėl artimiausiu metu ypač didelę paklausą turės talentingi specialistai, o įmonės gali pradėti tikrą karą dėl talentų. Siekiant išspręsti specialistų trūkumo problemą, valstybėms reikia daugiau investuoti į jų parengimą, mokymus.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Tema Logistika
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti