Tauragės regiono įmonės balansuoja ant išgyvenimo ribos

Klaipėdos apygardos teismas neleido žuvų perdirbimo UAB „Lignesa“ restruktūrizuotis, o Lietuvos apeliacinis teismas nepanaikino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl 0,5 mln. Lt skolos užsienio partneriui.Kažkada buvusi viena didžiausių ir moderniausių įmonių Tauragės rajone, bendrovė dabar kreditoriams yra skolinga 3,6 mln. Lt, kai jos į balansą įrašyto turto vertė sudaro 3,9 mln. Lt. Šiuo metu įmonėje dirba 58 darbuotojai, nors, pavyzdžiui, 2011 m. „Lignesa“ turėjo 222 žmonių kolektyvą.„Teismas atsisakė kelti įmonei restruktūrizavimo bylą, konstatuodamas jos nemokumą“, – skelbiama Klaipėdos apygardos teismo nutartyje.„Lignesos“ savininkai bandė įrodyti, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su užsienio teisme nagrinėtina byla, taikymu įmonė negali normaliai dirbti ir atsiskaityti su kai kuriais kreditoriais. Tačiau teismai atsižvelgė į kreditorių argumentus, jog panaikinus turto areštą „Lignesa“  įgytų galimybę turtą bei lėšas perleisti tretiesiems asmenims.Beveik dvidešimtmetį veikusios bendrovės „Lignesa“ vadovas Jonas Dungveckis patvirtina, kad įmonė gamybinės veiklos nebevykdo.Vietinė spauda skelbia, jog  2009 m. „Lignesos“ įsteigtos  UAB „Taurų žuvys“, auginančios vaivorykštinius upėtakius, akcininke tapo kita žuvų perdirbimo UAB – Raseinių  „Norvelita“.

„Stragutės mėsos“ veiklą restruktūrizuoja

Arvydas Armonas, mėsos perdirbimo UAB „Stragutės mėsos“ direktorius, viliasi, kad verslą pavyks išsaugoti jį restruktūrizavus.„Atsisakome nenaudingų firminių parduotuvių, jų visoje Žemaitijoje turėjome per 20. Bandėme jas gaivinti, tačiau reikia gerų pardavėjų, mokėti jiems algas, nuomą už patalpas, be to, išsiplėtė prekybos centrai, turgūs, nebeturime kuo nustebinti pirkėjų“, – kalba p. Armonas.Įmonei itin sunkus buvo 2012 m., tačiau vilties teikia, anot vadovo, 2013 m. rudenį pradėta restruktūrizacija, kurios metu per ketverius metus kreditoriams planuojama sumokėti 3 mln. Lt. Šiuo metu rengiamas verslo planas, kurį kreditoriams bendrovė pristatys balandį.„Sunku atsiskaityti su visais, bet stengiamės, nuolat trūksta apyvartinių lėšų“, – problemas vardijo p. Armonas.Paklaustas, kodėl, jo nuomone, regiono įmonės patiria sunkumų, verslininkas sakė nieko nenorintis kaltinti.„Viskas susideda. Ir vidinės priežastys, ir tai, kad esame pakraštyje. Logistikos išlaidos mūsų didesnės nei tų įmonių, kurios dirba viduryje Lietuvos. Mums ir žaliavą parsivežti brangiau atsieina“, – lygina p. Armonas.2013 m. bendrovė gavo 18 mln. Lt pajamų, 5% mažiau negu 2012 m., kai apyvarta siekė 19 mln. Lt. Užpernai „Stragutės mėsos“ dirbo nuostolingai (800.000 Lt), o 2013 m. tikimasi išbalansuoti apie nulį.

„Tauragės maistas“ sprendimo dar ieško

Mečislovas Lenktaitis, AB „Tauragės maistas“ direktorius, taip pat atvirauja apie bendrovės finansinius sunkumus.„Situacija sudėtinga. Ją lemia Lietuvos ekonomika, ribotos eksporto galimybės. Dabar dar ir kiaulių maras prisidėjo, nutrūko eksportas į Kaliningradą. Iššūkių netrūksta kiekvieną dieną“, – p. Lenktaitis sako, kad 2013 m. bendrovės veikla buvo nuostolinga, tačiau finansinė ataskaita dar nepatvirtinta.22 metus buvusio mėsos kombinato teritorijoje veikianti įmonė svarsto restruktūrizacijos galimybę.„Iš giganto padarėme šiuolaikišką įmonę, tačiau verslas yra sudėtingas procesas, kai kurie maisto pramonės atstovai pratrūksta, bet mums reikia dirbti, ieškome sprendimų. Pasižiūrėkite, kiek tuščių aplink mėsos perdirbimo įmonių, pastatytų iš SAPARD lėšų“, – kalba p. Lenktaitis.„Tauragės maistas“ 2013 m. gavo 16 mln. Lt pardavimo pajamų, 6% daugiau negu 2012 m., kai apyvarta sudarė 15 mln. Lt.Tauragės apskrityje sukuriame 2% šalies BVP. Šis rodiklis mažiausias iš visų apskričių.