Lietuvos verslas nuo Ukrainos nenusigręš

Europos Komisija (EK) kovo 11 d. pranešė nutarusi laikinai atsisakyti importo iš Ukrainos muitų ir jie galiotų iki š. m. lapkričio, taip būtų sustiprintas 11 mlrd. EUR finansinės paramos paketas Ukrainos ekonomikai, kurį ES patvirtino dar praėjusią savaitę.„Labai raginu Europos parlamentą ir ES valstybes nares greitai pritarti šiam pasiūlymui, kad jis įsigaliotų dar iki š. m. birželio“, –  ragina Karelas De Guchtas, EK narys,  atsakingas už prekybą. Pasak jo, priemonės galios bent iki lapkričio 1 d.Skaičiuojama, kad dėl sumažintų importo tarifų, taikomų ukrainietiškoms prekėms, šios šalies verslas kasmet sutaupytų po 483 mln. EUR, iš jų net 380 mln. EUR sutaupytos sumos atitektų žemės ūkio ir maisto produktų importuotojams. Netgi kelis mėnesius galiosiantis liberalesnis prekybos režimas Ukrainos verslui sutaupytų keletą milijonų eurų.

Galimybė grūdų pramonei

Dainius Pilkauskas, AB „Linas Agro Group“ (LAG) prekybos direktorius Baltijos šalims, sako, kad 2013 m. javų importas į Lietuvą labiausiai augo dėl kukurūzų, kuriems nėra importo muitų, tačiau, jei jau taip nutiktų, kad Ukrainos javams neliktų importo muitų, tai Lietuvos vartotojai tik išloštų.  Ten grūdai pigesni nei ES, net įvertinus logistikos sąnaudas. Tačiau jų įvežimas iki šiol buvo ribojamos kvotomis.  O virškvotiniams javams taikomi labai dideli (apie 90 EUR už 1 t) muitai.Pasak LAG atstovo, įvežti pigesni prastesnės kokybės ukrainietiški grūdai būtų naudojami Lietuvoje, pavyzdžiui, pašarams. Ta pati „Amilina“ galėtų iš jų gaminti krakmolą, kuriam pakanka vidutinės kokybės grūdų.  O Lietuvoje išauginti geresnės kokybės grūdai būtų eksportuojami į trečiąsias ne ES šalis, tokias kaip Iranas, Afrikos valstybės ir pan.„Čia toks modelis, prie kurios verslininkai galėtų greitai prisitaikyti. Didesnis eksportas ir importas Lietuvos ūkiui yra gerai, bet neaišku, kaip pasikeitęs prekybos režimas pakreiptų patį grūdų srautą į Europos šalis, ar jis keliautų daugiau per Lenkiją, ar per Baltijos šalis“, – sako p. Pilkauskas.Statistikos departamento duomenimis, daugiausia į Lietuvą įvežama geležinkelio ir tramvajų lokomotyvų, riedmenų, geležinkelio bėgių. Jų importo vertė 2013 m. siekė 91,4 mln. Lt.  Labiausiai – 2,2 karto, palyginti su 2012 m. pernai išaugo javų importas, iki 90,6 mln. Lt. Javai iš antros pozicijos pernai išstūmė medžio anglis, medieną ir jos gaminius.  Geležis ir plienas – trečia pagal dydį importuojamų prekių grupė: importas iš Ukrainos pernai siekė 88,4 mln. Lt. Medžio anglies ir medienos  įvežta 85,1 mln. Lt vertės.

Išloštų transportininkai

Donatas Brazdžius, DNB vyresnysis analitikas, sako, kad ES sprendimas panaikinti muitus prekėms iš Ukrainos, taip pat grivinos nuvertėjimas turi suaktyvinti krovinių srautus iš Ukrainos į ES.„Iš to laimės ir „Vikingas“ (bendras 10 m. veikiantis Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos geležinkelių, jūrų uostų ir krovos kompanijų projektas – VŽ) ir pats Klaipėdos uostas“, – sakė p. Brazdžius. Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad srautai iš ES į Ukrainą gali mažėti dėl grivinos nuvertėjimo ir Ukrainos silpnos ekonomikos.Lietuvos eksportas į Ukrainą importą viršija beveik 4 kartus. Pernai eksportuota 2,9 mlrd. Lt vertės prekių, o importuota – 765 mln. Lt vertės. Tai sudarė tik 0,84% viso Lietuvos prekių importo, tad, pasako pašnekovo, tiesioginė įtaka nebus žymi.Tačiau įvertinant tranzitą į ES ir Kaliningradą atsiveria kur kas didesnės galimybės, nors santykinė visos ES prekybos su Ukraina dalis yra panaši kaip ir Lietuvos. ES eksportas, EK duomenimis, 2012 m. siekė 23,4 mlrd. EUR (1,4% viso ES eksporto), o importas – 14,6 mlrd. EUR (0,8%).Albertas Šimėnas, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojas, teigė, kad suaktyvėjus prekybai su Ukraina atsivers perspektyvos tranzitinių krovinių srautams.„Žinoma, didžioji dalis šio srauto į Europą keliaus per Lenkiją, tačiau dėl krovinių į Skandinavijos šalis ar Jungtinę Karalystę mes jau galėtume pakonkuruoti su latviais. Šie kroviniai leistų iš dalies kompensuoti sumažėjusius srautus iš Rusijos, kuriuos mes priimam“, – aiškino p. Šimėnas.2013 m. iš Ukrainos importuota beveik 1,1 mln. tonų krovinių.  LG specialistų teigimu, skaldos poreikis, kurios vežimas sudaro daugiau nei pusę visų krovinių iš Ukrainos, Lietuvoje daugmaž yra pastovus, todėl kokio nors augimo nesitikima. Tačiau jie prognozuoja, kad visų kitų krovinių – juodųjų metalų, medienos, popieriaus, cheminių ir mineralinių trąšų, naftos ir jos produktų – galėtų pagausėti apie 10%, bet tai priklausys nuo to, „kiek tos ukrainietiškos prekės panaikinus muitus bus paklausios“.

Ukrainoje muitai dar išliks

Naujasis EK siūlymas Kijevo neįpareigoja atšaukti savo muitų, taikomų importui iš ES.  Tačiau EK tikisi, kad iki lapkričio bus jau pasirašyta ES ir Ukrainos asociacijos sutartis, įskaitant laisvosios prekybos susitarimą. Tik tuomet eksportuoti prekes į Ukrainą be muitų atsivertų galimybė Lietuvos ir kitų ES šalių verslui.Asociacijos sutarties, kurią dar 2013 m. lapkritį atmetė tuometinis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, politinę dalį su naująja Ukrainos valdžia ES planuoja pasirašyti artimiausiu metu.„Mes tikimės, kad lapkritį jau bus pasirašytas ir Laisvosios prekybos susitarimas su Ukraina (Deep and Comprehensive Free Trade Area (DCFTA) – VŽ). Jeigu susitarimo dar nebus, tai mes galime pratęsti importo muitų sumažinimo priemonę“, – sakė p. De Guchtas.Pagal laisvosios  prekybos susitarimo su Ukraina projektą, ES verslas kasmet sutaupytų apie 391 mln. EUR muitų mokesčio, daugiausia automobilių (117 mln. EUR) ir pramoninės įrangos (75 mln. EUR) eksportuotojai. Lietuvos verslas dėl importo muitų į Ukrainos iždą suneša maždaug po 45 mln. Lt kasmet.  Didžiausia eksportuotoja į Ukrainą yra „Orlen Lietuva“, ji kasmet  Ukrainos muitininkams palieka bent 20 mln. Lt mokesčių nuo už daugiau nei 2 mlrd. Lt kasmet į šalį įvežamo benzino ir dyzelino.Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.