Lietuvos verslas nuo Ukrainos nenusigręš

Publikuota: 2014-03-16
Atnaujinta 2015-06-01 11:34
Nuotrauka: Juditos Grigelytės ("Verslo žinios")
„Verslo žinios“

ES numatomi panaikinti importo muitai Ukrainai, kaip ES paramos paketo Ukrainos ekonomikai dalis šiuo sudėtingu laikotarpiu, atvertų naujas galimybes Lietuvos verslui, įskaitant žemės ūkio produktų gamintojus, transporto bendroves ir Klaipėdos jūrų uostą.

Europos Komisija (EK) kovo 11 d. pranešė nutarusi laikinai atsisakyti importo iš Ukrainos muitų ir jie galiotų iki š. m. lapkričio, taip būtų sustiprintas 11 mlrd. EUR finansinės paramos paketas Ukrainos ekonomikai, kurį ES patvirtino dar praėjusią savaitę.„Labai raginu Europos parlamentą ir ES valstybes nares greitai pritarti šiam pasiūlymui, kad jis įsigaliotų dar iki š. m. birželio“, –  ragina Karelas De Guchtas, EK narys,  atsakingas už prekybą. Pasak jo, priemonės galios bent iki lapkričio 1 d.Skaičiuojama, kad dėl sumažintų importo tarifų, taikomų ukrainietiškoms prekėms, šios šalies verslas kasmet sutaupytų po 483 mln. EUR, iš jų net 380 mln. EUR sutaupytos sumos atitektų žemės ūkio ir maisto produktų importuotojams. Netgi kelis mėnesius galiosiantis liberalesnis prekybos režimas Ukrainos verslui sutaupytų keletą milijonų eurų.

Galimybė grūdų pramonei

Dainius Pilkauskas, AB „Linas Agro Group“ (LAG) prekybos direktorius Baltijos šalims, sako, kad 2013 m. javų importas į Lietuvą labiausiai augo dėl kukurūzų, kuriems nėra importo muitų, tačiau, jei jau taip nutiktų, kad Ukrainos javams neliktų importo muitų, tai Lietuvos vartotojai tik išloštų.  Ten grūdai pigesni nei ES, net įvertinus logistikos sąnaudas. Tačiau jų įvežimas iki šiol buvo ribojamos kvotomis.  O virškvotiniams javams taikomi labai dideli (apie 90 EUR už 1 t) muitai.Pasak LAG atstovo, įvežti pigesni prastesnės kokybės ukrainietiški grūdai būtų naudojami Lietuvoje, pavyzdžiui, pašarams. Ta pati „Amilina“ galėtų iš jų gaminti krakmolą, kuriam pakanka vidutinės kokybės grūdų.  O Lietuvoje išauginti geresnės kokybės grūdai būtų eksportuojami į trečiąsias ne ES šalis, tokias kaip Iranas, Afrikos valstybės ir pan.„Čia toks modelis, prie kurios verslininkai galėtų greitai prisitaikyti. Didesnis eksportas ir importas Lietuvos ūkiui yra gerai, bet neaišku, kaip pasikeitęs prekybos režimas pakreiptų patį grūdų srautą į Europos šalis, ar jis keliautų daugiau per Lenkiją, ar per Baltijos šalis“, – sako p. Pilkauskas.Statistikos departamento duomenimis, daugiausia į Lietuvą įvežama geležinkelio ir tramvajų lokomotyvų, riedmenų, geležinkelio bėgių. Jų importo vertė 2013 m. siekė 91,4 mln. Lt.  Labiausiai – 2,2 karto, palyginti su 2012 m. pernai išaugo javų importas, iki 90,6 mln. Lt. Javai iš antros pozicijos pernai išstūmė medžio anglis, medieną ir jos gaminius.  Geležis ir plienas – trečia pagal dydį importuojamų prekių grupė: importas iš Ukrainos pernai siekė 88,4 mln. Lt. Medžio anglies ir medienos  įvežta 85,1 mln. Lt vertės.

Išloštų transportininkai

Donatas Brazdžius, DNB vyresnysis analitikas, sako, kad ES sprendimas panaikinti muitus prekėms iš Ukrainos, taip pat grivinos nuvertėjimas turi suaktyvinti krovinių srautus iš Ukrainos į ES.„Iš to laimės ir „Vikingas“ (bendras 10 m. veikiantis Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos geležinkelių, jūrų uostų ir krovos kompanijų projektas – VŽ) ir pats Klaipėdos uostas“, – sakė p. Brazdžius. Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad srautai iš ES į Ukrainą gali mažėti dėl grivinos nuvertėjimo ir Ukrainos silpnos ekonomikos.Lietuvos eksportas į Ukrainą importą viršija beveik 4 kartus. Pernai eksportuota 2,9 mlrd. Lt vertės prekių, o importuota – 765 mln. Lt vertės. Tai sudarė tik 0,84% viso Lietuvos prekių importo, tad, pasako pašnekovo, tiesioginė įtaka nebus žymi.Tačiau įvertinant tranzitą į ES ir Kaliningradą atsiveria kur kas didesnės galimybės, nors santykinė visos ES prekybos su Ukraina dalis yra panaši kaip ir Lietuvos. ES eksportas, EK duomenimis, 2012 m. siekė 23,4 mlrd. EUR (1,4% viso ES eksporto), o importas – 14,6 mlrd. EUR (0,8%).Albertas Šimėnas, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojas, teigė, kad suaktyvėjus prekybai su Ukraina atsivers perspektyvos tranzitinių krovinių srautams.„Žinoma, didžioji dalis šio srauto į Europą keliaus per Lenkiją, tačiau dėl krovinių į Skandinavijos šalis ar Jungtinę Karalystę mes jau galėtume pakonkuruoti su latviais. Šie kroviniai leistų iš dalies kompensuoti sumažėjusius srautus iš Rusijos, kuriuos mes priimam“, – aiškino p. Šimėnas.2013 m. iš Ukrainos importuota beveik 1,1 mln. tonų krovinių.  LG specialistų teigimu, skaldos poreikis, kurios vežimas sudaro daugiau nei pusę visų krovinių iš Ukrainos, Lietuvoje daugmaž yra pastovus, todėl kokio nors augimo nesitikima. Tačiau jie prognozuoja, kad visų kitų krovinių – juodųjų metalų, medienos, popieriaus, cheminių ir mineralinių trąšų, naftos ir jos produktų – galėtų pagausėti apie 10%, bet tai priklausys nuo to, „kiek tos ukrainietiškos prekės panaikinus muitus bus paklausios“.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Ukrainoje muitai dar išliks

Naujasis EK siūlymas Kijevo neįpareigoja atšaukti savo muitų, taikomų importui iš ES.  Tačiau EK tikisi, kad iki lapkričio bus jau pasirašyta ES ir Ukrainos asociacijos sutartis, įskaitant laisvosios prekybos susitarimą. Tik tuomet eksportuoti prekes į Ukrainą be muitų atsivertų galimybė Lietuvos ir kitų ES šalių verslui.Asociacijos sutarties, kurią dar 2013 m. lapkritį atmetė tuometinis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, politinę dalį su naująja Ukrainos valdžia ES planuoja pasirašyti artimiausiu metu.„Mes tikimės, kad lapkritį jau bus pasirašytas ir Laisvosios prekybos susitarimas su Ukraina (Deep and Comprehensive Free Trade Area (DCFTA) – VŽ). Jeigu susitarimo dar nebus, tai mes galime pratęsti importo muitų sumažinimo priemonę“, – sakė p. De Guchtas.Pagal laisvosios  prekybos susitarimo su Ukraina projektą, ES verslas kasmet sutaupytų apie 391 mln. EUR muitų mokesčio, daugiausia automobilių (117 mln. EUR) ir pramoninės įrangos (75 mln. EUR) eksportuotojai. Lietuvos verslas dėl importo muitų į Ukrainos iždą suneša maždaug po 45 mln. Lt kasmet.  Didžiausia eksportuotoja į Ukrainą yra „Orlen Lietuva“, ji kasmet  Ukrainos muitininkams palieka bent 20 mln. Lt mokesčių nuo už daugiau nei 2 mlrd. Lt kasmet į šalį įvežamo benzino ir dyzelino.Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Prekyba“
Verslas Palangoje: kokių taisyklių išmoko naujokai Premium

Nuo Joninių Palangoje verslui prasideda darbymetis, o poilsiautojams – atostogų sezonas pajūryje. Tokią vieną...

Gazelė
2022.06.24
Lietuvos kūrėjai pelnė sidabrą Europos dizaino apdovanojimuose

Europos dizaino apdovanojimuose (angl. European Design Awards) šiemet Lietuvai atiteko du sidabro...

Rinkodara
2022.06.24
Lietuvos kurortuose Joninių savaitgalį užimta 85% apgyvendinimo vietų

Ilgąjį Joninių savaitgalį Lietuvos kurortuose – poilsiautojų gausa. Kai kur apsistoti vietų nelikę, o...

Laisvalaikis
2022.06.24
„Nike“ galutinai palieka Rusijos rinką 1

JAV sportinės avalynės ir aprangos gamintoja „Nike“ ketvirtadienį pranešė, kad galutinai palieka Rusijos...

Prekyba
2022.06.23
Finansiniai rezultatai gerėja, bet pandemijos nukamuotiems viešbučiams – dar vienas išbandymų metas Premium

2021 m. daugelis didžiųjų šalies viešbučių fiksavo geresnius finansinius rezultatus, tačiau jų valdytojai...

Statyba ir NT
2022.06.23
Pernai Lietuvoje kas aštunta žiniasklaidos priemonė buvo valdoma politikų 2

68 politikai, valstybės tarnautojai bei jų sutuoktiniai pernai Lietuvoje valdė 129 arba kas aštuntą...

Rinkodara
2022.06.23
Prie „Audimo“ rinkodaros vairo – nauja vadovė Premium

Tatjana Rudienė tapo UAB „Audimas Brand“ rinkodaros vadove. Prieš tai ji buvo ilgametė mineralinio vandens...

Rinkodara
2022.06.23
Nuo slidinėjimo trasos iki geležinkelio bėgių – ką dažniausiai parduoda e. varžytynių ir aukcionų portale? Verslo tribūna

Per 200 valstybės ar savivaldybių valdomų įstaigų bei privataus verslo atstovų „iškeitė“ sudėtingus ir...

Interneto reklama karo akivaizdoje: mažėjo NT komunikacijos, sprogo kelionių pasiūla Premium

Per pirmuosius 4 šių metų mėnesius reklamos kiekius skaitmeninėje erdvėje labiausiai didino mobiliojo ryšio,...

Rinkodara
2022.06.22
Vyriausybė pritarė turistų apsaugos stiprinimui: draudimo reikėtų visiems kelionių organizatoriams

Vyriausybė trečiadienį pritarė turistų apsaugos stiprinimui – Ekonomikos inovacijų ministerijos siūlymu...

Gazelė
2022.06.22
„Vinted“ pristato siuntimo paslaugų verslą, M. Mikuckas atsitraukia nuo kasdienės veiklos įmonėje 11

„Vinted“ grupė, valdanti didžiausią Europoje internetinę naudotų mados prekių tarpusavio prekybos platformą...

Inovacijos
2022.06.22
„Kanų liūtuose“ – karšta lietuvių sėkmė

Didžiausiame ir svarbiausiame kūrybiškumo festivalyje pasaulyje „Kanų liūtai“ vaizdo meno gamybos...

Rinkodara
2022.06.22
VMG derasi dėl verslo Baltarusijoje pardavimo, SBA tariasi su ERPB Premium

Vienos didžiausių lietuviškų investicijų traukiasi iš Baltarusijos. Į verslą šioje šalyje medienos ir baldų...

Pramonė
2022.06.22
„Nordcurrent“ rinkodaros vadovas S. Stūrys: žaidimų industrija jau varžosi su pramonės gigantais Premium

Didžiausia Lietuvoje žaidimų kūrimo ir leidybos įmonė „Nordcurrent“ šiemet planuoja 110 mln. eurų apyvartą.

Inovacijos
2022.06.22
„Lidl“ rinkos dalis auga, visų kitų – traukiasi Premium 18

Nors Vokietijos kapitalo žemų kainų tinklo „Lidl Lietuva“ finansiniai metai neatitinka kalendorinių, kuriais...

Prekyba
2022.06.22
ES sankcijos palaipsniui apims vis daugiau į Kaliningradą vežamų prekių

Nuo birželio 17 d. pradėtas taikyti draudžiamų vežti per Europos Sąjungą (ES) prekių sąrašas, remiantis...

Logistika
2022.06.21
Estijos medienos pramonė stabdo investicijas, Latvijoje – ažiotažas dėl granulių Premium

Nestabili verslo aplinka daro įtaką medienos pramonės įmonių darbui ir keičia vartotojų įpročius. Nors gegužę...

Pramonė
2022.06.21
Architektai antrojo sostinės „Akropolio“ projekte pasigedo infrastruktūros 4

Prekybos centrus valdanti bendrovė „Akropolis Group“ Vilniaus regioninei architektūros tarybai (RAT) pristatė...

Statyba ir NT
2022.06.21
Vagysčių prevencija: iš savitarnos zonų išleis tik su čekiu Premium 21

Mažmeninės prekybos versle dalies atsargų praradimas yra įprastas ir neišvengiamas reiškinys, tačiau vagysčių...

Prekyba
2022.06.20
„Booking“ klientų aptarnavimo centrą Vilniuje perėmė „Majorel“

Trumpalaikės nuomos platformos „Booking.com“ klientų aptarnavimo centro Vilniuje akcininke nuo birželio...

Rinkos
2022.06.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku