Senkant ES injekcijoms skuba griebtį jautį už ragų patys

Publikuota: 2014-03-11
Atnaujinta 2015-06-01 11:30
Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo ("Verslo žinios")
„Verslo žinios“

Pasitvirtinusi regionų finansavimo planą Vyriausybė savivaldą gaivinti pradeda nuo Šiaulių. Tačiau proveržio bus sunku tikėtis, jei privatūs investuotojai ir pačios savivaldybės nematys bendradarbiavimo perspektyvos išsekus europinei paramai.

Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros 2014–2020 m. programą rengianti Ūkio ministerija (ŪM) nurodo, kad daug dėmesio bus skiriama tokiems klausimams kaip kvalifikuotos darbo jėgos rengimas, mokesčių sistemos persvarstymas siekiant skatinti investuoti į regionus, įvairios vidaus ir užsienio investicijų skatinimo priemonės.Mindaugas Danys, ŪM Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros departamento direktorius, sako, kad planuojama įdiegti nauja skatinamoji priemonė, vadinamieji kvalifikacijos kėlimo vaučeriai. Tokia paskatos forma jau kuris laikas taikoma besikuriantiems verslo „startuoliams“ ar įmonėms, siekiančioms imtis mokslo tiriamosios veiklos.„Įmonės gautų vaučerį ir su juo galėtų apmokėti savo darbuotojų mokymus sertifikuotose mokymo ir kvalifikacijos kėlimo įstaigose. Įmonei nereikėtų pačiai teikti paraiškos mokymams, ji gautų tų vaučerių. Taip būtų mažesnė administravimo našta, būtų galima greitai reaguoti į besikeičiančius darbo rinkos poreikius, vaučerius panaudoti apmokant esamus ir naujus darbuotojus“, – vardijo p. Danys.Kokios papildomos mokestinės skatinimo priemonės bus siūlomos investuojantiems regionuose, ŪM nekonkretizuoja. Kol kas diskutuojama dėl priemonių, kurios nėra suderintos su Finansų ministerija ir Europos Komisija. Iki šiol planuota skirti tam tikrų papildomų balų vertinant paraiškas gauti ES paramą, jei verslas plėtojamas probleminiuose regionuose.„Mokestinių lengvatų persvarstymą siekiant skatinti investuoti į regionus komentuoti dar ankstoka. Kol kas vyko tik darbinės diskusijos darbo grupėje“, – teigia Gina Jaugielavičienė, ŪM Investicijų ir eksporto departamento direktorė.

Nori užsidirbti pačios

Rimantas Čapas, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktoriaus pavaduotojas, finansų ir ekonomikos patarėjas, sako, kad paskatos yra gerai, tačiau pirmiausia svarbu grąžinti motyvaciją pačioms savivaldybėms, kad jos siektų tų investicijų, būtų suinteresuotos kurti naujas darbo vietas.Jo teigimu, centrinė valdžia turėtų grąžinti tvarką, leidžiančią daugiau gyventojų pajamų mokesčio, kuris yra pagrindinis savivaldybių biudžetų finansavimo šaltinis, surinkti pačioms savivaldybėms, taip pat panaikintų prognozuojamų savarankiškų pajamų, pvz., iš verslo liudijimų, augimo ribą.Pasak p. Čapo, krizės metais kiekvienas papildomas litas nuo savarankiškų pajamų patekdavo į valstybės biudžetą. Nuo 2012 m. pakelta riba – nuo 21%, bet ją iš viso reikėtų panaikinti, nes tai neturi jokio ekonominio pagrindimo. Nei valstybės biudžetui, nei „Sodrai“ nenaudojami jokie augimo apribojimai. Jo žiniomis, Finansų ministerija yra įpareigota pakeisti savivaldybių biudžetų formavimą reglamentuojantį įstatymą, tačiau apie tokias pataisas jis dar nieko negirdėjo.„Visi stengiasi, kad pajamos augtų, o savivaldybėms ėmė ir apribojo, o tas viršplanines pajamas nukreipia į valstybės biudžetą“, – sako p. Čapas.

Pradeda nuo Šiaulių

Šią savaitę Šiauliuose vyko ekonomikos forumas. Šiauliai pasirinkti, kaip bandomasis regionas siekiant bendromis pastangomis paskatinti jo plėtrą. Geroji praktika būtų diegiama ir kituose regionuose.  Pramonininkų nuomone, mažesni miesteliai priimti investicijų šiuo metu nėra pasirengę, todėl tikslinga orientuotis į dešimt didžiųjų Lietuvos miestų, taip pat Rokiškį, Biržus, Palangą ar Druskininkus, „kur kas nors vyksta“.Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas, forume teigė, kad Šiauliai – geras pavyzdys mikrovalstybės, kuri turi savo švietimo sistemą, pramonę, valdžią, bet kurioje trūksta sinergijos.Forume kalbėdamas premjeras Algirdas Butkevičius akcentavo kvalifikuotos darbo jėgos poreikį, naujos perspektyvos ES paramos efektyvų panaudojimą gaunant ekonominę grąžą, plėtojimą tų projektų, kurie nedidins biudžeto išlaidų, bet skatins pajamų generavimą.„Tam yra svarbu sutelkti Vyriausybės, vietos valdžios, verslo, veiklių žmonių pajėgas, kad greičiau atsigautų regionai“, – kalbėjo premjeras.Vidmantas Japertas, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, pastebėjo, kad tiesioginės užsienio investicijos Šiaulių regione yra kone šešis kartus mažesnės nei bendras Lietuvos vidurkis, tačiau į regiono ekonomiką sėkmingai investuoja vietinis verslas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

ES pinigai baigsis

Ponas Dargis perspėja, kad šis septynmetis 2014–2020 m. laikotarpis yra paskutinis, kai Lietuva gaus ES paramą, tad dabar svarbiausia pinigus panaudoti stipriai pramonei sukurti. Pasak jo, Lietuva yra maža Europos šalis, konkuruojanti su pigia Azijos produkcija ir keturiskart pigesniais JAV energijos ištekliais nei Europoje.„Mažytės Lietuvos ateitis – svarbiausias mūsų visų rūpestis. O pagrindinis Lietuvos atsigavimo raktas – regionas“, – pabrėžė p. Dargis.VŽ jau rašė, kad Vyriausybė praėjusią savaitę patvirtino Tarpinstitucinį regioninės plėtros planą, kuriuo remiantis bus finansuojami savivaldybių projektai.Pagal patvirtintą planą 2014–2020 m. laikotarpiu Lietuvos regioninei politikai įgyvendinti numatoma iš viso skirti 3,77 mlrd. Lt, iš jų net 3,48 mlrd. Lt – ES parama.Didžiausia regioninės plėtros plano lėšų eilutė – 480 mln. Lt – numatyta (per Vidaus reikalų ministeriją) kompleksiškai plėtoti ir atnaujinti su problemomis susiduriančių 5 didžiųjų miestų dalių viešąją infrastruktūrą, didinant miestų investicinį patrauklumą ir prisidedant prie jų tarptautinio konkurencingumo stiprinimo.Tokioms investicijoms mažuose ir vidutiniuose miestuose planuojama dar apie 382 mln. Lt.Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos meras, sako, kad planas, deja, nespinduliuoja tvarios plėtros regionuose užtikrinimu.„Pasigendu atsižvelgimo į regionų specifiką ir regioninių tarybų aktyvaus dalyvavimo. Taip pat keistai atrodo, kai visos ministerijos kažkaip atriekė savo dalį nacionaliniam stadionui statyti, kas yra suvokiama ir suprantama, bet, pavyzdžiui, 50 m ilgio Klaipėdos baseinui, kuris taip pat yra valstybinės svarbos objektas, jau ieškome iš tų 480 mln. Lt, kurie skirti probleminėms šalies didžiųjų miestų teritorijoms“, – stebisi p. Grubliauskas.Savo ruožtu didžiausias užsienio kapitalo bendroves Lietuvoje vienijanti asociacija Investuotojų forumas (IF) akcentuoja, kad reikšminga problema pritraukiant investicijų į regionus išlieka neretai pasitaikantys atvejai, kai prisidengdami viešuoju interesu keli asmenys ar vietos politikai blokuoja investicinių projektų įgyvendinimą. IF yra pateikęs teisinių siūlymų, kurie leistų išvengti situacijų, kai ginant viešąjį interesą nepagrįstai nukenčia įmonės.

Ministerijų asignavimai regionų plėtrai, mln. Lt

2007–2013 m. 2014–2020 m.Vidaus reikalų ministerija   1.189                 1.304Aplinkos ministerija           158                     885Susisiekimo ministerija       428                    453Švietimo ir mokslo ministerija 149                  268Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 153   232Sveikatos apsaugos ministerija 51                   170Žemės ūkio ministerija            -                       156Kultūros ministerija                  -                      130Ūkio ministerija                    341                       20Energetikos ministerija            -                        14Informacinės visuomenės plėtros komitetas 17      -Iš viso:                                 2.485                   3.632ES struktūrinės paramos dalis: 10,5%           15,1%Šaltinis: Vidaus reikalų ministerijaStraipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Lietuvos bankas: kad būsto įperkamumas neprastėtų, reikia NT mokesčio 38

Nors Lietuvoje didėja būsto kainos, jo įperkamumas vis dar yra geras, tačiau gali prastėti. Norint, kad to...

Statyba ir NT
2022.07.02
Bankas „Luminor“ įsigijo 99% „Maksekeskus“ akcijų

Baltijos šalių bankas „Luminor Bank“ įsigijo 99% elektroninės prekybos mokėjimo įmonės „Maksekeskus“ (MKK)...

Rinkos
2022.07.01
„Snoro“ bankroto administratoriaus ir Šveicarijos banko ginče susitarta dėl 105 mln. Eur atgavimo 3

„Snoras“ nemokumo administratoriaus komanda ir Šveicarijos bankas „Julius Baer & Co. Ltd.“ taikos sutartimi...

Rinkos
2022.07.01
Penki bankai ir unijos privalės kaupti papildomą 2% kapitalo rezervą

Lietuvos kredito įstaigos, kurių būsto paskolų portfelis viršija 50 mln. Eur, nuo liepos privalės jam turėti...

Finansai
2022.07.01
„Revolut bank“ leista didinti kapitalą daugiau nei 30 mln. Eur

Bankui „Revolut bank“ leista padidinti įstatinį kapitalą nuo 5,5 mln. iki 36,8 mln. Eur, pranešė Lietuvos...

Rinkos
2022.06.30
„Estateguru“ siekia pritraukti institucinių investuotojų, žada nepamiršti mažmeninių Premium

„Estateguru“ ruošiasi antram lėšų pritraukimo raundui. Startuolis ketina smarkiai padidinti veiklos apimtis,...

Rinkos
2022.06.30
Švedijos centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą puse proc. punkto

Švedijos centrinis bankas, arba Riksbankas, padidino bazinę palūkanų normą puse procentinio punkto nuo 0,25%...

Rinkos
2022.06.30
„Swedbank“ ir SEB skolina 25 mln. Eur „Scandagra Group“

Vienai didžiausių prekybos trąšomis ir grūdais grupių Baltijos šalyse „Scandagra Group“ „Swedbank“ ir SEB...

Rinkos
2022.06.30
2024 metais EURIBOR gali siekti apie 2% – LB atstovas 17

2024 metais euro zonos tarpbankinių palūkanų norma EURIBOR, lemianti ir būsto paskolų palūkanas, gali siekti...

Rinkos
2022.06.29
Į Šiaulių banko stebėtojų tarybą siūlomi T. Okmanas, M. Raila

Į Šiaulių banko Stebėtojų tarybą siūlomi banko akcijų turinčių bendrovių „Tesonet“ ir „ME investicija“...

Rinkos
2022.06.29
Finansinių sukčių padaryti nuostoliai pernai augo dukart, iki 10,2 mln. Eur

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 mln. Eur – dukart daugiau nei...

Rinkos
2022.06.28
„Citadele“ nebeaptarnaus mokėjimų į ir iš Rusijos bei Baltarusijos

Padalinį Lietuvoje turintis Latvijos bankas „Citadele“ pranešė, kad nuo rugpjūčio 20 d. nutrauks aptarnavimą...

Rinkos
2022.06.28
Ch. Lagarde: ECB pasiruošęs, jei prireiks, palūkanas didinti sparčiau

Europos centrinio banko (ECB) vadovė Christine Lagarde nesureikšmina rūpesčių dėl recesijos euro zonoje,...

Rinkos
2022.06.28
Specializuotą banką Lietuvoje turintys „Finora Capital“ mažino nuostolius, dvigubino paskolų portfelį

Estijos kredituotoja „Finora Capital“, valdanti ir specializuotą banką Lietuvoje „Finora kreditas“, pernai...

Rinkos
2022.06.28
„SME Finance“ ir „Compensa Vienna Insurance Group“ integruoja paslaugas verslui

Finansinių technologijų (fintech) bendrovė „SME Finance“ pradeda bendradarbiavimą su ne gyvybės draudimo...

Rinkos
2022.06.28
Kriptovaliutininko patriotizmo kaina: 0,6 mln. Eur mokesčių, kurių jam neleidžia sumokėti Premium 30

Vytautas Labanauskas, kaunietis prekiautojas kriptovaliutomis, į Lietuvos biudžetą mielai ir tuojau pat...

Finansai
2022.06.27
„Avivos“ vadovė A. Blanc: einant aukštesnes pareigas, atsiranda atsakomybė pasisakyti dėl svarbių dalykų Premium

Britų draudimo bendrovės vadovė – apie kovą su seksizmu per visuotinį metinį susirinkimą, vaikystę...

Laisvalaikis
2022.06.25
Lietuvoje veikiantys bankai pirmąjį ketvirtį uždirbo beveik 100 mln. Eur pelno

Lietuvoje veikiantys bankai pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo beveik 100 mln. Eur pelno – trečdaliu daugiau...

Rinkos
2022.06.22
„Payseros“ pelną gelbėjo parduotas sklypas, ruošiasi tapti tarpusavio skolinimo platforma Premium

Finansinių technologijų bendrovės „Paysera“ pelnas per praėjusius metus susitraukė perpus, mažėjus kainoms už...

Rinkos
2022.06.22
„Vienna Insurance Group“ investuoja 15 mln. Eur į „BTA Baltic Insurance Company“ mokumo kapitalą

Baltijos valstybėse veikiančios Latvijoje registruotos ne gyvybės draudimo bendrovės „BTA Baltic Insurance...

Rinkos
2022.06.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku