Daugiau pinigų politikos su euru, o ne be jo

Publikuota: 2014-03-11
Atnaujinta 2015-06-01 12:57
svg svg
Nuotrauka: Algimanto Kalvaičio ("Verslo žinios")
„Verslo žinios“

Lietuvai ir ES vertintojams brandinant sprendimus dėl euro įvedimo Lietuvoje, randasi vėl naujų iniciatyvų išsaugoti litą, pavyzdžiui – surengti referendumą, kad Lietuvos nacionalinė valiuta yra litas, o vienintelis pinigų emisiją gali vykdyti Lietuvos centrinis bankas. Tačiau su euru Lietuva įgautų daugiau įtakos pinigų politikai nei turėdama su euru susietą litą.

Ekspertų vertinimais, tiesos momentas dėl pinigų politikos kurso Lietuvoje atėjo dar prieš dvidešimt metų, o tai, kas įvyks 2015 m., kai, tikėtina, įsivesime eurą, bus natūrali gilesnės Europinės integracijos tąsa.Prie šiuolaikinio lito ištakų stovėjęs Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras, prisimena, kad nepriklausomybės pirmaisiais metais tarptautinės  institucijos, o ir tas pats Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pasisakė, kad turi būti ne fiksuotas, o nesusietas lito kursas.„Mes vykdėme tuos aukcionus rinkoje ir lito kursas šokinėjo kiekvieną dieną. Mums patiems tada kilo įtarimas, kad vyksta tam tikra spekuliacija, kaip dabar pamenu – vieną dieną Romualdas Visokavičius (tuometinis Lietuvos banko vadovas – VŽ) man davė komandą spjauti į tuos TVF nurodymus ir palaikyti JAV dolerio ir lito kursą 3,90 Lt.  Pradėjome prekiauti laikydamiesi tų rėžių ir žiūrime, kad ėmėme ir atsargų kaupti. Taip lito kursas buvo stabilizuotas“, – pasakoja p. Kropas, tuometinis Lietuvos banko Tarptautinio departamento vadovas.Tuomet Lietuvos bankas, įgavęs pasitikėjimo savo jėgomis, manė, kad priimti fiksuotojo lito kurso įstatymą nebuvo poreikio. Bet politinė aplinka siekė atsisakyti rinkos operacijų ir įvesti JAV dolerio ir lito fiksuotojo kurso (1 USD – 4 Lt) valiutų valdybą. Tai ir buvo padaryta 1994 m. Vėliau,  2002 m., litas nustatytuoju kursu buvo susietas su euru (1 EUR – 3,4528 Lt).„Fiksuotojo kurso idėją iš Vašingtono tuo metu atsivežė premjeras Adolfas Šleževičius, tai galime sakyti, kad ta nuostata buvo mūsų Vyriausybės“, – prisiminė  p. Kropas.

Fiksuotasis kursas pasiteisino

Klaudijus Maniokas, VšĮ  Europos socialinių, teisinių ir ekonominių projektų (ESTEP) valdybos pirmininkas, ES politikos ekspertas, sako, kad Lietuva nuo pat 1994 m. neturėjo pinigų politikos kaip priemonės reguliuoti socialinės sanglaudos dalykus, kaip kad darė čekai ar lenkai.„Dėl to kai kas apgailestauja, tačiau tie sprendimai jau buvo priimti prieš 20 metų ir mes čia dabar galime diskutuoti tiktai apie antrinį, tretinį perėjimą, bet ne apie esminius dalykus“, – teigia p. Maniokas.Ponas Kropas praėjus dvidešimčiai metų nuo valiutų valdybos modelio įvedimo Lietuvoje apibendrina, kad tas fiksuotojo lito kurso pasirinkimas iš tiesų pasiteisino. Jei lito kursas būtų paliktas laisvas, pašnekovo įsitikinimu, būtume turėję daug bėdų.„Rusijos krizės ir pastarosios krizės metu po šoko prisitaikėme ne devalvavę valiutą, o kitomis priemonėmis, nors tuo ir nelabai tikėjo tarptautiniai ekspertai“, – pabrėžė p. Kropas.Lietuva 1999 m., o ir 2009–2010 m. pasirinko vidinės devalvacijos, dar populiariai vadinamos diržų veržimosi scenarijų, kai buvo mažinami atlyginimai, siekiant išsaugoti fiksuotąjį lito kursą.  O, pvz., lenkai, ta pati Rusija devalvavo valiutos kursą ir brangusio importo sąskaita atkūrė vietos gamintojų konkurencingumą.

Būti klube - pranašumas

Benjaminas Angelis, Europos Komisijos (EK) atstovas, atsakydamas į klausimą, ar Lietuva nepraras dalies nepriklausomumo įsivedusi eurą, teigia, kad įvyks priešingai, mat Lietuva įgis daugiau savarankiškumo spręsti jai aktualius pinigų politikos klausimus.„Šiuo metu Lietuva ir taip šioje srityje neturi suvereniteto – sprendimai dėl bazinių palūkanų normų yra priimami Frankfurte, ne Vilniuje. Tačiau dabar Lietuva neturi vietos prie stalo priimant svarbiausius Europos centrinio banko (ECB) sprendimus. Prisijungusi prie euro zonos, Lietuva gautų tokią vietą“, – kalbėjo EK atstovas.Be to, ECB valdyboje taikomas vienos šalies – vieno balso principas, o tai reiškia, kad Lietuvos balsas bus toks pat svarus, kaip ir didžiausios euro zonos narės – Vokietijos.Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, sako, kad ilgalaikis sėkmingas lito ryšys su euru buvo ir yra vienas iš svariausių argumentų apsispręsti dėl įsiliejimo į euro zoną.„Juk neturint aiškaus plano galiausiai prisijungti prie bazinės valiutos, valiutų valdyba taptų jautresnė spekuliacijoms. Jei kaip alternatyva būtų svarstomas kintamojo kurso scenarijus, būtina įvertinti riziką, su kuria susiduria nedidelės savarankišką pinigų politiką vykdančios šalys. Vienas iš tokios rizikos momentų – politinio spaudimo galimybė. Šiandien tokios rizikos neturime. Nėra net ir galimybių spekuliuoti apie tokią riziką ir taip kurstyti nestabilumą. Tai yra didžiulė vertybė ir ją dera išsaugoti“, – sako p. Vasiliauskas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Lito transformacijos kelias

1992 m. įvedamas litas1994 m. litas fiskuotuoju kursu susiejimas su JAV doleriu  (1 USD – 4 Lt)2002 m. litas fiskuotuoju kursu susiejamas su euru  (1 EUR – 3,4528 Lt)2011 m. Estija įsiveda eurą2014 m. Latvija įsiveda eurą2015 m. sausio 1 d. planuojama euro įvedimo data Lietuvoje

Šaltinis: VŽ

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Pasaulio banko vadovas: karas Ukrainoje gali sukelti pasaulinę recesiją 1

Rusijos karas Ukrainoje ir jo poveikis maisto ir energijos kainoms, taip pat trąšų pasiūlai gali sukelti...

Rinkos
12:06
Pagaliau aukštesnės palūkanos 19

Užaugo ištisa karta investuotojų, vartotojų, verslų, nepatyrusių, kaip išlikti pasaulyje, kuriame pinigai,...

Nuomonės
05:50
Sutelktą paskolą pardavė, kad išgelbėtų projektą – atrankoje matė ir nedraugiškų veidų Premium

Sutelktinio finansavimo platforma „Rontgen“ pranešė perleidusi teismuose įstrigusio daugiabučio „Gelvonų...

ECB: karas Ukrainoje didina grėsmes finansiniam stabilumui

Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė naują įtampos finansų rinkose bangą išaugus kainoms ir sulėtėjus ekonomikos...

Rinkos
2022.05.25
Naujosios Zelandijos centrinis bankas palūkanas kilstelėjo 0,5 proc. punkto

Naujosios Zelandijos centrinis bankas trečiadienį padidino bazinę palūkanų normą iki aukščiausio lygio per...

Rinkos
2022.05.25
Paaiškinimo dėl gryninamų 10.000 Eur prašysiantis „Swedbank“ tenori geriau pažinti klientus Premium 42

Didžiausią indėlių portfelį Lietuvoje valdantis „Swedbank“ parengė pinigų plovimo prevencijos testą, kurį...

Rinkos
2022.05.24
„Citadele“ skaičiuoja rekordinį pirmąjį metų ketvirtį

Padalinį Lietuvoje turintis Latvijos bankas „Citadele“ pranešė, jog pirmąjį šių metų ketvirtį Baltijos šalyse...

Rinkos
2022.05.23
„Finbee“ paskolos sulaukė 5 mln. Eur vokiškos injekcijos

Vokiečių turto valdymo bendrovė „nordIX“ investuos mažiausiai 5 mln. Eur į tarpusavio skolinimo platformos...

Rinkos
2022.05.23
Ch. Lagarde užsimena apie neigiamų palūkanų eros pabaigą rudenį 12

Europos Centrinis Bankas (ECB) iki rugsėjo pabaigos greičiausiai užbaigs neigiamų palūkanų normų erą,...

Rinkos
2022.05.23
Šiaulių bankas paskolino „Infra Group“ daugiabučio statyboms sostinės Šnipiškėse 1

Šiaulių bankas pranešė suteikęs 2,6 mln. Eur dydžio finansavimą nekilnojamojo turto plėtotojai „Infra Group“...

Statyba ir NT
2022.05.22
Du scenarijai, kada verslui didėtų rizikos marža, brangtų paskolos Premium

Išaugusios energijos kainos arba nutrauktas dujų tiekimas euro zonoje ne tik sulėtintų ekonominį augimą ir...

Finansai
2022.05.20
Lietuvos draudimo rinka pirmąjį ketvirtį augo 17%

Lietuvos draudimo rinka pirmąjį šių metų ketvirtį pagal pasirašytas įmokas siekė 292 mln. Eur – 17,1% daugiau...

Rinkos
2022.05.19
Prancūzų kapitalo „Rosbank“ parduotas Kremliui artimam oligarchui

Prancūzijos bankininkystės milžinas „Societe Generale“ pranešė užbaigęs savo antrinio banko Rusijoje...

Rinkos
2022.05.19
Gryninantis 10.000 Eur, „Swedbank“ reikalaus paaiškinimo – kam? 82

„Swedbank“ Lietuvoje nuo rugsėjo 1 d. didina įvairių paslaugų įkainius, besigryninsiantys bent 10.000 Eur...

Rinkos
2022.05.19
Medicinos banko pelnas pirmąjį ketvirtį mažėjo 30%

Lietuviško kapitalo Medicinos bankas pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 0,84 mln. Eur grynojo pelno – 30%...

Rinkos
2022.05.18
Prie „European Merchant Bank“ valdybos prisijungė E. Preikša

Eugenijus Preikša, turintis daugiau nei 35 metų patirtį finansų ir bankų sektoriuje, taip pat einantis...

Vadyba
2022.05.16
Paskola virtuvei ir niekam kitam – kaip finansus keis blokų grandinė Premium

Finansinių technologijų („fintech“) kompanijos per pastarąjį dešimtmetį iš esmės pakeitė žaidimo taisykles...

Inovacijos
2022.05.16
Vokietijos bankas „Commerzbank“ lieka Rusijoje

„Commerzbank“, antras pagal dydį Vokietijos bankas, ketvirtadienį pareiškė nusprendęs neatsisakyti savo...

Verslo aplinka
2022.05.13
Artėja aukštesni skolinimosi kaštai – kurias bendroves prislėgs labiausiai Premium

Investuotojams ateina metas pradėti kritiškai vertinti primirštą veiksnį – bendrovių atsparumą kylančioms...

Rinkos
2022.05.12
Neakivaizdžioji konkurencija bankų sektoriuje: ne turtas svarbiausia Premium 1

Specializuoti bankai ir rinkos naujokai sparčiai didina savo turtą, tačiau pagal šį rodiklį vis dar sudaro...

Rinkos
2022.05.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku