Daugiau pinigų politikos su euru, o ne be jo

Ekspertų vertinimais, tiesos momentas dėl pinigų politikos kurso Lietuvoje atėjo dar prieš dvidešimt metų, o tai, kas įvyks 2015 m., kai, tikėtina, įsivesime eurą, bus natūrali gilesnės Europinės integracijos tąsa.Prie šiuolaikinio lito ištakų stovėjęs Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras, prisimena, kad nepriklausomybės pirmaisiais metais tarptautinės  institucijos, o ir tas pats Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pasisakė, kad turi būti ne fiksuotas, o nesusietas lito kursas.„Mes vykdėme tuos aukcionus rinkoje ir lito kursas šokinėjo kiekvieną dieną. Mums patiems tada kilo įtarimas, kad vyksta tam tikra spekuliacija, kaip dabar pamenu – vieną dieną Romualdas Visokavičius (tuometinis Lietuvos banko vadovas – VŽ) man davė komandą spjauti į tuos TVF nurodymus ir palaikyti JAV dolerio ir lito kursą 3,90 Lt.  Pradėjome prekiauti laikydamiesi tų rėžių ir žiūrime, kad ėmėme ir atsargų kaupti. Taip lito kursas buvo stabilizuotas“, – pasakoja p. Kropas, tuometinis Lietuvos banko Tarptautinio departamento vadovas.Tuomet Lietuvos bankas, įgavęs pasitikėjimo savo jėgomis, manė, kad priimti fiksuotojo lito kurso įstatymą nebuvo poreikio. Bet politinė aplinka siekė atsisakyti rinkos operacijų ir įvesti JAV dolerio ir lito fiksuotojo kurso (1 USD – 4 Lt) valiutų valdybą. Tai ir buvo padaryta 1994 m. Vėliau,  2002 m., litas nustatytuoju kursu buvo susietas su euru (1 EUR – 3,4528 Lt).„Fiksuotojo kurso idėją iš Vašingtono tuo metu atsivežė premjeras Adolfas Šleževičius, tai galime sakyti, kad ta nuostata buvo mūsų Vyriausybės“, – prisiminė  p. Kropas.

Fiksuotasis kursas pasiteisino

Klaudijus Maniokas, VšĮ  Europos socialinių, teisinių ir ekonominių projektų (ESTEP) valdybos pirmininkas, ES politikos ekspertas, sako, kad Lietuva nuo pat 1994 m. neturėjo pinigų politikos kaip priemonės reguliuoti socialinės sanglaudos dalykus, kaip kad darė čekai ar lenkai.„Dėl to kai kas apgailestauja, tačiau tie sprendimai jau buvo priimti prieš 20 metų ir mes čia dabar galime diskutuoti tiktai apie antrinį, tretinį perėjimą, bet ne apie esminius dalykus“, – teigia p. Maniokas.Ponas Kropas praėjus dvidešimčiai metų nuo valiutų valdybos modelio įvedimo Lietuvoje apibendrina, kad tas fiksuotojo lito kurso pasirinkimas iš tiesų pasiteisino. Jei lito kursas būtų paliktas laisvas, pašnekovo įsitikinimu, būtume turėję daug bėdų.„Rusijos krizės ir pastarosios krizės metu po šoko prisitaikėme ne devalvavę valiutą, o kitomis priemonėmis, nors tuo ir nelabai tikėjo tarptautiniai ekspertai“, – pabrėžė p. Kropas.Lietuva 1999 m., o ir 2009–2010 m. pasirinko vidinės devalvacijos, dar populiariai vadinamos diržų veržimosi scenarijų, kai buvo mažinami atlyginimai, siekiant išsaugoti fiksuotąjį lito kursą.  O, pvz., lenkai, ta pati Rusija devalvavo valiutos kursą ir brangusio importo sąskaita atkūrė vietos gamintojų konkurencingumą.

Būti klube - pranašumas

Benjaminas Angelis, Europos Komisijos (EK) atstovas, atsakydamas į klausimą, ar Lietuva nepraras dalies nepriklausomumo įsivedusi eurą, teigia, kad įvyks priešingai, mat Lietuva įgis daugiau savarankiškumo spręsti jai aktualius pinigų politikos klausimus.„Šiuo metu Lietuva ir taip šioje srityje neturi suvereniteto – sprendimai dėl bazinių palūkanų normų yra priimami Frankfurte, ne Vilniuje. Tačiau dabar Lietuva neturi vietos prie stalo priimant svarbiausius Europos centrinio banko (ECB) sprendimus. Prisijungusi prie euro zonos, Lietuva gautų tokią vietą“, – kalbėjo EK atstovas.Be to, ECB valdyboje taikomas vienos šalies – vieno balso principas, o tai reiškia, kad Lietuvos balsas bus toks pat svarus, kaip ir didžiausios euro zonos narės – Vokietijos.Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, sako, kad ilgalaikis sėkmingas lito ryšys su euru buvo ir yra vienas iš svariausių argumentų apsispręsti dėl įsiliejimo į euro zoną.„Juk neturint aiškaus plano galiausiai prisijungti prie bazinės valiutos, valiutų valdyba taptų jautresnė spekuliacijoms. Jei kaip alternatyva būtų svarstomas kintamojo kurso scenarijus, būtina įvertinti riziką, su kuria susiduria nedidelės savarankišką pinigų politiką vykdančios šalys. Vienas iš tokios rizikos momentų – politinio spaudimo galimybė. Šiandien tokios rizikos neturime. Nėra net ir galimybių spekuliuoti apie tokią riziką ir taip kurstyti nestabilumą. Tai yra didžiulė vertybė ir ją dera išsaugoti“, – sako p. Vasiliauskas.

Lito transformacijos kelias

1992 m. įvedamas litas1994 m. litas fiskuotuoju kursu susiejimas su JAV doleriu  (1 USD – 4 Lt)2002 m. litas fiskuotuoju kursu susiejamas su euru  (1 EUR – 3,4528 Lt)2011 m. Estija įsiveda eurą2014 m. Latvija įsiveda eurą2015 m. sausio 1 d. planuojama euro įvedimo data Lietuvoje

Šaltinis: VŽ

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.