Išaiškinta, kada bylas vilkinantis teisėjas turi būti atleidžiamas iš pareigų

Publikuota: 2014-03-10
Atnaujinta 2015-06-01 12:54
Nuotrauka: Algimanto Kalvaičio („Verslo žinios“)
„Verslo žinios“

Bylas vilkinantiems ar paviršutiniškai nagrinėjantiems teisėjams turi būti nustatyta drausminė atsakomybė, bet tik Teisėjų taryba gali spręsti, ar tokios klaidos gali tapti pagrindu pripažinti teisėjus pažeminus savo vardą ir dėl to atleisti iš užimamų pareigų.

Taip pirmadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT) savo sprendime dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko Gintaro Kryževičiaus prašymo išaiškinti dar 1999 m. priimto KT nutarimo nuostatas, susijusias su konstituciniu teisėjo ir teismų nepriklausomumo principu. Ponas Kryževičius, be kita ko, siekė išsiaiškinti, ar toks principas leidžia teisėjams taikyti drausminę atsakomybę už priimtus sprendimus, taip pat tai, kas patenka į konstitucinės sąvokos „teisėjo vardą pažeminantis poelgis“ turinį.Anot KT išaiškinimo, „teisėjai ir teismai, prisidengdami nepriklausomumu, negali vengti tinkamai atlikti savo pareigas, aplaidžiai nagrinėti bylas“. Todėl, pasak KT, „jeigu teisėjas savo pareigas atlieka aplaidžiai – skubotai, paviršutiniškai arba, atvirkščiai, nepateisinamai lėtai nagrinėja bylas, daro akivaizdžius proceso reikalavimų pažeidimus, nesigilina į bylos medžiagą, bylas nagrinėja atmestinai, jam turėtų būti taikoma drausminė atsakomybė už padarytus nusižengimus“.„Netinkamas, aplaidus, akivaizdžią kompetencijos stoką rodantis teisėjo elgesys yra nesuderinamas su teisėjui keliamais reikalavimais, todėl suteikia pagrindą taikyti teisėjui drausminės atsakomybės priemones, taip pat pripažinti jį savo poelgiu pažeminusiu teisėjo vardą“, – rašoma KT išvadoje.Tad, jeigu žemesnės instancijos teismo teisėjo sprendimus aukštesnės instancijos teismai keičia ar naikina itin dažnai, tai, anot KT, „gali reikšti, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, netinkamai atlieka savo pareigas ir neatitinka jam keliamų profesinės kvalifikacijos reikalavimų“.„Tačiau vien tai, kad aukštesnės instancijos teismas, peržiūrėjęs žemesnės instancijos teismo priimtą sprendimą, jį pakeitė arba panaikino dėl klaidų ir proceso įstatymų pažeidimų, negali būti pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tą sprendimą priėmusiam teisėjui bei pripažinti teisėją savo poelgiu pažeminusiu teisėjo vardą ir pagal Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktą atleisti jį iš pareigų“, – rašoma KT sprendime.Apibendrindamas KT išaiškino, jog Konstitucija „nepaneigia galimybės taikyti teisėjams drausminę atsakomybę už vengimą atlikti pareigas be pateisinamos priežasties, netinkamą pareigų atlikimą, tačiau vien tai, kad aukštesnės instancijos teismas, peržiūrėjęs teisėjo priimtą sprendimą, jį pakeitė arba panaikino dėl jį priimant padarytų teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, proceso įstatymų pažeidimų, nereiškia, kad yra pagrindas taikyti teisėjui drausminę atsakomybę bei atleisti jį iš pareigų pripažinus, kad savo poelgiu jis pažemino teisėjo vardą“.„Tokiu pagrindu būtų nuolat pasikartojančios šiurkščios, akivaizdžios teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, nuolat pasikartojantys šiurkštūs, akivaizdūs proceso įstatymų pažeidimai, padaryti teisėjui priimant sprendimus“, – priduriama išvadoje.Pasak KT, sprendimą dėl teisėjų netinkamo elgesio ir prasto pareigų atlikimo turi priimti teismų savivaldos institucija – Teisėjų taryba.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku