Alkoholio milijonų gali ir nebūti

Publikuota: 2014-02-09
Atnaujinta 2015-06-01 13:08
svg svg
Nuotrauka: Juditos Grigelytės („Verslo žinios“)
„Verslo žinios“

Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojai nerimastingai laukia aiškesnių valdžios užmojų šiemet dar kelti jų produkcijos akcizą, o ekspertai skaičiuoja, kad nesena patirtis rodo, jog biudžeto pajamos kylant akcizui nebūtinai didėja, ir regi prielaidų atsigauti šešėlinei rinkai.

Jei Lietuvos valdžia šiuo metu galiojančius akcizo tarifus kilsteltų 10%, o vartotojai atsilaikytų nuo pagundų pigesnių alternatyvių gėrimų ieškoti nelegalioje rinkoje ir nemažintų alkoholio vartojimo, šalies biudžetą pirkėjai per metus papildytų apie 98 mln. Lt, skaičiuoja Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas. Tokios sumos pakaktų šiemet numatytoms kompensacijoms už sumažintas pensijas, tačiau didesnių pajamų už akcizus scenarijus mažai tikėtinas.Ponas Žukauskas primena, kad, pavyzdžiui, 2007–2013 m. fermentuotų produktų akcizo tarifas padidėjo 39%, kai deklaruotos akcizo pajamos – 33%, alaus tarifas – 21%, o pajamos – 4%, spiritinių gėrimų tarifas didėjo 38%, tačiau pajamos smuko 16%.„Jei rinka kistų kaip 2007–2013 m., o akcizai padidėtų 10%, biudžetas netektų 13 mln. Lt. Tai pesimistinis scenarijus, nes žinome, kad buvo ir ekonominė krizė“, – svarsto p. Žukauskas.Anot jo, realiausias scenarijus, jei akcizas kiltų 10%, papildomai būtų gauta 20–30 mln. Lt, tačiau dalis vartotojų tiesiog didintų nelegalios rinkos apyvartą.„Norint surinkti daugiau, reikėtų labiau kelti stipriųjų gėrimų akcizą, nes iš jo surenkama daugiausia pajamų. Tačiau stipriesiems aktualiausia nelegalios rinkos įtaka“, – mano p. Žukauskas.

Didesnę perkamąją galią įvertino

Kita vertus, alkoholio akcizai nuo balandžio 1 d. kils nepriklausomai nuo kompensacijų pensininkams, ir dabar neramiai laukiama verdikto, kiek dar papildomai akcizai galėtų būti kilstelti rudenį. Didesnius mokesčius planuojantys politikai neatlikę skaičiavimų neskuba atskleisti kortų, kokie galėtų būti tarifai ir koks būtų indėlis į biudžetą, dėl konkretaus dydžio akcizų pokyčių Finansų ministerija (FM) kol kas jokių teisės aktų nerengia.Kita vertus, 2011 m. FM skelbtoje akcizais apmokestinamų alkoholinių gėrimų grupių tarifų pakeitimų poveikio biudžeto pajamoms analizėje akcentuojama koreliacija tarp biudžeto pajamų ir darbo užmokesčio fondo: augant fondui, pajamos daugeliu atveju iš akcizų už etilo alkoholį taip pat auga, ir atvirkščiai. Tačiau p. Žukauskas mano, kad FM prielaida, esą, nepaisant, koks akcizo dydis, bus gauta daugiau pajamų už stipriuosius alkoholinius gėrimus, nes didėjo darbo užmokesčio fondas, nebūtinai yra realistinė, jeigu žmonės dėl padidėjusių akcizų ir kainos nuspręs vartoti mažiau arba rinksis šešėlinę prekybą. Be to, jis atkreipia dėmesį, kad FM, dėliodama 2014 m. šalies biudžetą ir mokesčių surinkimą, planavo darbo užmokesčio fondo augimą apie 6%, o visų akcizų tikimasi surinkti 1,3% daugiau.„Todėl reikia turėti omenyje, kad bent dalis akcizo mokesčio surinkimo didėjimo efekto dėl augančių žmonių pajamų jau įvertinta skaičiuojant 2014 m. biudžetą“, – pabrėžia p. Žukauskas.Valstybės kontrolė FM prognozę, atsižvelgiant į neigiamas šio mokesčio surinkimo tendencijas ir beveik nemažėjantį šešėlinės ekonomikos poveikį, įvertino kaip optimistinę, o akcizų pajamų surinkimo tendenciją pavadino kasmet nevykdomais planai.

Netinkamas metas

„Kaip didesnis akcizas atsilieps biudžeto pajamoms, priklauso nuo to, kaip gyventojai reaguos į išaugusias alkoholinių gėrimų kainas“, – sako p. Žukauskas.O Vaidas Mickus, įmonių grupės „Alita“ generalinis direktorius, teigia nemanantis, kad vartotojai jau turi daugiau pinigų įsigyti branginamam alkoholiui. Jis įsitikinęs, kad dar apie vieną akcizų kėlimą valdžia galvoja ne laiku, dar net neįsigaliojo akcizo tarifų didėjimas nuo balandžio 1 d.„Manau, tam dar ne metas, legalios rinkos pardavimai sumažės, valdžia rezultatų nepasieks, – įsitikinęs p. Mickus. – Valstybė, stumdama žmogų į šešėlį, ne tik nesurenka akcizų, bet dar praranda ir PVM.“Neigiamų galimo dar vieno akcizų kilstelėjimo šiemet pasekmių regi ir aludariai.„Alkoholio rinka kiek atsigauna, bet tik ne alaus, ji jau dvejus metus iš eilės krinta po 6%, o tuo metu akcizų padidėjimo nebuvo. Jei akcizo paskirtis yra mažinti alkoholio vartojimą, tai alaus vartojimas ir taip krinta, ir, aišku, ne be valstybės pastangų – apribotas alaus stiprumas, pakuotė, – pabrėžia Saulius Galadauskas, Lietuvos aludarių gildijos prezidentas. – Dar didinti alaus akcizą nėra iš ko, ir 2012 m., ir 2013 m. akcizo surinkimas už alų taip pat mažėjo po 6%.“Ponas Galadauskas skaičiuoja, kad nuo balandžio 1 d. alaus akcizas ir taip didėja 10%, o jei jį padidintų dar 20%, jis šokteltų 32% ir neigiamų pasekmių pajustų ne tik aludariai.„Turėtume žiūrėti ir į pasekmes šalies ūkiui. Vynas yra Prancūzijos vietos pramonė, o aludarystė – Lietuvos vietos pramonė. Turėkime galvoje, kad alaus pramonė Lietuvoje, palyginti su kitais alkoholiniais gėrimais, yra reikšminga darbdavė, įdarbinanti apie 3.000 darbuotojų“, – tvirtina p. Galadauskas.Jis akcentuoja, kad pagrindinė aludarių žaliava – miežiai, jų sunaudojama apie 60.000 t.„Tai yra apie 15.000 ha pasėlių. Jei 6% krito alaus suvartojimas, tai 900 h sumažėjo pasėlių, o jei vienas ūkininkas turi 10 ha, pajamų praranda apie 90 ūkininkų“, – skaičiuoja p. Galadauskas. Jis nesiima prieštarauti nuomonei, kad dalis žmonių alų vartoja kaip alkoholinį gėrimą, bet tokie vartotojai, pabrangus alui, rinksis nelegalią degtinę, mano jis.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Jautrus alus

„Yra tam tikra riba. Tokiais šuoliais didinant akcizą, tą ribą greitai peržengs ir nustums prie nelegalios degtinės. Legali degtinė – brangi, bet nelegali – pigi, – sako p. Galadauskas. – Nesąmonė sakyti, kad alus nejautrus šešėliui.“Kita vertus, jis teigia, kad aludariai nėra kategoriškai nusiteikę prieš akcizų didinimą, bet jis turi būti protingas, apskaičiuotos visos pasekmės.„Jei po 5% didintų visus 3 ar 5 metus iš eilės, galima būtų prognozuoti, susitvarkyti, bet galbūt vynui galimas ir didesnis didinimas, nes vyno akcizas sudaro labai mažą kainos dalį. Degtinei 5% gal būtų jau per daug. Valdžia turėtų ieškoti būdų, kaip viską subalansuoti“, – sako p. Galadauskas.Julita Varanauskienė, SEB banko šeimos finansų ekspertė:

  • Alkoholiniai gėrimai – prekės, nuo kurių neretai žmonės yra priklausomi. Jei šeimoje ar namų ūkyje yra finansinių suvaržymų, t. y. mažai pajamų, logiška, kad žmonės, kuriems tai yra pirmo būtinumo prekė, negalėdami skirti daugiau lėšų ieško, kur pigiau.
  • Jei žiūrėsime į žmogų, kuris gali rinktis, jam pajamos leidžia pirkti brangesnį, bet legaliai, arba pigesnį, bet nelegaliai, tačiau po sunkmečio žmonės dar nesiliauja taupyti, ieškoti geriausio kainos ir kokybės santykio. Manyčiau, dar per anksti tikėtis, kad nusvers noras padėti valstybei susirinkti daugiau mokesčių. Argumentų, kad žmonės ieškos pigiau, jei tokių alternatyvų bus, yra daugiau.
  • Jei vertintume alkoholį, tai yra krizinė prekė, psichologai jį priskiria prie streso mažinimo prekių, jų vartojimas sunkmečiu padidėja, kaip ir surūkomų cigarečių kiekis vienetais, nebūtinai legalių. Išlaidos gali tiek nedidėti, nes intensyviau ieškoma pigesnių prekių.
  • Taip, dabar krizė baigiasi, tad šių prekių vartojimas turėtų mažėti ar bent nedidėti, bet tie, kam jų reikia, negali mažinti. Dabar tam sąlygos lyg ir palankios, traukiasi sunkiausi laikai. Taip, bus tokių, kurie, kaip tikimasi, mokės daugiau, jei ir didės kaina, bet racionalūs išskaičiavimo motyvai vis dar labai stiprūs: jei galiu gauti pigiau, tai ir mokėsiu pigiau. Kita vertus, tai gali stabdyti galimos baudos ir bausmės.
Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku