Išplauks mano laivas, išplauks

Publikuota: 2014-02-08
Atnaujinta 2015-06-01 12:53
svg svg
„Verslo žinios“

Vilniaus dailės akademijos (VDA) Dizaino katedroje vyko IV kurso studentų dizaino idėjų konkursas „Upeiviai“, jo dalyviai pagal pasirinkimą kūrė keleivinių lėtaeigių arba greitaeigių laivų projektus.

Darbus vertino VDA Dizaino katedros vedėjas Juozas Brundza, UAB „Suvalkijos laivai“ direktorius Algimantas Lužas, Dizaino katedros dėstytojas lektorius Deividas Juozulynas ir Adomas Patašius, konkurso iniciatorius.

„Aš stebiuosi, nuoširdžiai. Nesu girdėjęs nei matęs, kad toks dalykas vyktų“, – įvertino p. Lužas. Pasak jo, laivus kuriančių specialistų Lietuvoje verkiant trūksta. „Savo lietuviškų laivų, lietuviškų formų neturim išvis, viską kopijuojam. Lietuvoje yra statančių įmonių, bet pamėginkit rasti lietuvišką projektą – išskyrus pas mus, jų nėra. Laivus statančios įmonės Lietuvoje dažniausiai įsteigtos užsieniečių, ir dirba su jų projektais. Labai svarbu, kad pamėginta rengti dizainerius. Techninė laivo dalis – visai kas kita, ten skaičiai, formulės, jas nesunkiai kiekvienas gali įsisavinti. O norint formą sukurti reikia turėti gyslelę“, – kalba p. Lužas.
Pasak Šarūno Šlektavičiaus, projekto kuratoriaus ir studentų darbų vadovo, konkursas lengvas nebuvo – tema sunki, per palyginti trumpą laiką, 3 mėnesius, kiekvienam teko sukurti po didelį objektą – keleivinį laivą.
„Dažniausiai verslas inicijuoja ir finansuoja tokius konkursus, šiuo atveju neturėjome nė vieno lito – buvo įdomu ir darėm. Konkursas kilo iš bendros iniciatyvos: susitikom įdomų žmogų – laivų statytoją Algimantą Lužą. Jo įkvepianti istorija rodo, kad nebūtinai reikia turėti daug finansavimo, užtenka pradėti nuo svajonės“, – sako p. Šlektavičius. Anot jo, tikėtina, kad laivų tema taps tęstiniu Dizaino katedros projektu. Ji aktuali – Lietuvoje yra didelė buriuotojų bendruomenė ir nemažai įmonių, statančių laivus. Kitas dalykas, daug realiau Lietuvoje gaminti laivus, nei automobilius.
„Su šiuo projektu, tikiuosi, prisidėsime prie diskusijos apie laivybos Nerimi gaivinimą, gal būsime vieni pirmųjų, pradėjusių kurti laivus“, – sako p. Šarūnas.
Kad žodis taps kūnu, t. y. kad studentų idėjos pasieks gamintojus, tikimybė yra. Pasak Juozo Brundzos, VDA Dizaino katedra bendradarbiauja su lietuviška pramone, kad studentai būtų kuo arčiau realybės, kad jų projektai nekeliautų į stalčius, o būtų realizuojami.
„Pastaruoju metu Lietuvos verslas mumis domisi – daug įmonių kreipiasi į katedrą dėl galimybės bendradarbiauti, tai visapusiška nauda. Verslui – dėl naujų, šviežių idėjų, studentams tai patirtis realiame kontekste – su gamyba, su verslu“, – sako p. Brundza.
Projekto iniciatorius Adomas Patašius antrina, kad laivų projektuotojų Lietuvoje nėra, kita vertus, ne taip paprasta dizainerius jais sudominti: laivas – labai sudėtingas objektas, ne koks baldas, o didelė visko visuma.
„Kitas dalykas – konkursui, jei jis taps tęstinis, reikia pritraukti rėmėjų. Dar svarbu užsitikrinti, kad laikui bėgant tomis idėjomis susidomės laivų statytojai, – Algimantas kol kas vienintelis jiems atstovauja. Žinoma, pirmiausia reikia parodyti, kad akademija gali kurti laivus. Dabar kiek buvo bandyta kalbėtis su verslininkais, atsakymas vienas: kaipgi taip – Dailės akademija ir laivai, laivai juk yra inžinerija. Tačiau galutinių projektų niekas čia nekūrė, tai dizaino idėjų konkursas. Taigi – reikia parodyti, kad idėja irgi turi vertę, o inžinerija ateis savo laiku, pereinant prie techninių dalykų“, – dėsto p. Patašius.
Algimanto laivai
„O jergau, laivai – mano hobis nuo pat jaunystės, išėjau į pensiją ir statau“, – gūžteli p. Lužas, paklaustas, kaip pradėjo statyti laivus. „Anais laikais“ statė juos vienas, dabar stato jo įsteigta įmonė „Suvalkijos laivai“. Per visą gyvenimą, skaičiuoja p. Algimantas, jis pastatęs 15 įvairaus tipo laivų.
„Visokių – ir lėtaeigių, ir greitaeigių, ir dabar jie Nemunu plaukioja. Mano tėvas valtis statė – dėl savęs, kaimynui kokią sukaldavo, mes ant Nemuno kranto gyvenom“, – pasakoja p. Algimantas. Baigė jis Žemės ūkio technikumą. Lužų kaimynui, technikumo direktoriaus pavaduotojui, patiko plaukioti Algimanto pastatytu laivu, ir jis „pramušė“ diplominio darbo temą – „GAZ 51“ variklio pritaikymas mėgėjiškame kateryje“.
„To jau plaukiojančio laivo projektą pristačiau kaip diplominį darbą“, – šypteli p. Algimantas. Tikroji jo specialybė – energetikas, dirbo energetikos priežiūros tarnyboje. Nuo mechanikos nutolo, bet laivais domėjosi visą gyvenimą.Pirmąją baidarę sykiu su kaimynų vaiku susirentė būdamas 10-ies.
„Jau gerai plaktuką laikyt galėjau, tai susikaliau, – sako pašnekovas. – Medžiagų nebuvo, naudojom net kartoną, bet pasistatėm, ir plaukiodavom: jeigu spėji į krantą išnert – išsipili vandenį ir vėl plauki. Geras jis nebuvo, žinoma.“
Dabar jis stato keleivinius laivus. Pirmas buvo 10 vietų bandomasis. Antrą pastatė didesnį, 30 vietų, keleivius Nemunu jis plukdys šeštus metus. Trečią – 50 vietų – pastatė 2012-aisiais. Šie laivai užsakomaisiais reisais plukdo keleivius iš Jurbarko į Nidą. Laivo greitis – 75 km/val., jis artimas „Raketai“, kelionė trunka apie 3,5 val.
„Mūsų laivai gana pigūs – paskutinį pastatėm už 230.000 Lt, užsienyje toks be milijono nekainuotų. Statėm juos kaip galima pigiau – savo lėšom, savo rizika, – taupėm, kiek įmanoma. Dėjom 20 metų naudotus „Renault“ vilkikų 530 AJ variklius, tai ir gedimų buvo, ir bėdų visokių“, – neslepia p. Algimantas.
Pastatyti laivą su naujais varikliais, apie kokį dabar svajoja ir jau suprojektavo p. Algimantas, kainuotų 400.000 Lt.
„Svajoju apie maršrutą iš Kauno į Nidą, jis būtų daug patogesnis. Tam reikia greitaeigių, nedidelės gramzdos manevringų laivų. Jei gausime finansavimą, Kauno–Nidos ruožui planuojame pastatyti tris tokius, jie pakeistų senąsias „Raketas“, – dėsto p. Algimantas. Anot jo, tie laivai bus ir patikimesni, ir greitesni. Statytojų komanda yra, jie turi patirties, įgūdžių: juk laivą pastatyti daug sudėtingiau, nei kokį vasarnamį.Pašnekovas pasakoja, jog dėl finansavimo bankas pažadų nežarsto, bet vilčių teikia. Seniesiems laivams rastis padėjo INVEGA, jie suteikė garantijų, dėl naujųjų kreipėsi ir į Šakių savivaldybę – juk statydami laivus pagyvintų rajono pramonę.
„Bet kai kalbama apie pinigus, visi nusisuka ir parodo nugarą, manau, daug kur taip yra“, – sako laivų statytojas. Anot jo, trumpas vasaros sezonas keleivinių laivų sritį daro mažai pelningą.
„Mūsų entuziastai, remdamiesi optimistinėmis idėjomis, orientuojasi į išgyvenimo galimybes, tad vasarą plukdome keleivius, o likusią metų dalį statome laivus. Dėl mažų kainų mūsų laivais domisi Baltarusijos verslininkai. Jų upė Sožas labai panaši į mūsų Nemuną – ji įteka į Dnieprą, tai jau Juodosios jūros baseinas su geresnėmis klimatinėmis sąlygomis. Statytume jiems, bet problema – finansų trūkumas“, – kalba p. Algimantas.
.
Konkurentai
Paklaustas apie konkurentus, pašnekovas vardija Vilkaviškyje veikiančią bendrovę „Vėtrungė“, Ariogaloje – „Skorgenes“, Šalčininkuose – „Armplast“.
„Vilkaviškio statytojai įdomūs, jie irgi projektuoja, stato jachtas. Bendraujam, konsultuojamės. Šalčininkuose – pramoninė gamyklėlė, rodos, bendra su norvegais, jie savo pastatytus laivus daugiausia išveža. Jau nekalbu apie Ariogalą – jie stato gerus, pramoginius brangius laivus, kaina jų – apie milijoną. Lietuvoje jų plaukioja vienas – Kauno mariose. Kaip tik norėčiau, kad būtų konkurentų, bet nematau jų. Norėčiau, kad kaip galima daugiau plauktų laivų, ir nebūtinai mano“, – dėsto p. Algimantas.
Jis sako matąs didžiausią keleivinių laivų trūkumą, ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Lenkijoje. Gamintojams čia – didžiulė niša.
Apie upę ir laivą
Ne vienas nusišaipo, išgirdęs sakant, esą Lietuva – jūrų valstybė.
„Ir aš šiek tiek iš to pasišaipau – valstybė galėtų būti truputį supratingesnė, turėti daugiau laivų. Pažiūrėkit Lenkijoj, – kiekvienas ežerėlis savos statybos laivų prigrūstas. Turi 5 km ilgio trasą pirmyn, tiek pat atgal, ir jau plaukioja, jau plukdo turistus. O mes turim tokį gražų Nemuną, ir tuščia, laivų nėra. Iš Jurbarko išplauki, nesutinki nė vieno laivo iki pat Rusnės“, – kalba p. Algimantas.
Bet laivininkai skundžiasi, kad Nemunu nepaplaukiosi – vaga negili, net nuskęsti nėra kur. Anot p. Patašiaus, šnekant apie laivybą, pirmiau reikėtų klausti, ką prie ko pritaikyti: upę prie laivo ar laivą – prie upės.
„Algimantas neleis sumeluoti, kad prie kiekvienos upės galima pritaikyti laivą: sukurti jį mažos grimzlės, tokį, kokio būtent tai upei reikia. Jis gal neturės kitų charakteristikų, sakykim, negalės plaukioti jūra, bet toje upėje – puikiai“, – sako p. Adomas.
„Mums pavojingiausios seklumos, ne skendimas. Laivas beveik 4 m aukščio, kažin ar galėtum jį paskandinti – Nemune nepavyks, mažu mariose. Mūsų laivai nepaskandinami, dugnas užpildytas putplasčiu“, – kalba laivų statytojas.Įdomu, kad jis nesinaudoja jokiomis projektavimo programomis, projektus braižo senoviniu būdu, pieštuku ant popieriaus, jo kompiuteris – jo galvoje.
„Mėginau parsisiųsti braižymo programą, bandomąją, ir buvom parsisiuntę, bet gilintis į ją man reiktų daug energijos, per tą laiką aš geriau ant paprastų lapų susiprojektuoju. Kai jaunimas ateis, turės savo programas“, – gūžteli p. Algimantas.
Rodydamas naujo laivo brėžinius jis sako, kad šio idėja kilusi jau seniai, iš praktiškumo, – mažiausiam tūriui sukurti didžiausią erdvę: „Esu jį perbraižęs gal 10 kartų. Nubraižau, duodu pailsėt, po kurio laiko žiūriu, man netinka. Šitam laive netinka šita linija, ją garantuotai taisysiu, kol pradėsim statyt.“
Smagu būti kapitonu, tarsteliu pokalbiui einant į pabaigą.
„Nelabai, plaukiu tik kai nėra kam plaukti. Plaukimas man kančia, sėdėt laive – gaila laiko. Reikia juos statyt“, – sako p. Algimantas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Kanuose T. Cruise‘ui įteikta „Garbės auksinė palmės šakelė“

Holivudo aktorius Tomas Cruise'as, trečiadienį pirmą kartą po 30 metų pertraukos apsilankęs Kanų kino...

Laisvalaikis
14:01
Pokalbis apie psichinę darbuotojo sveikatą: pasitikėjimo vadovu ženklas Premium

Pokalbiai apie psichikos sveikatą tarp vadovo ir kitų komandos narių turėtų būti normalizuoti – teiginiui...

Vadyba
05:45
Juvelyras T. Blaževičius: deimantai brangsta, lietuviškos juvelyrikos rinka bręsta Premium

„Deimantų kainų rodiklis yra ne aukcionai, bet dešimtys tūkstančių mažų gamintojų, kurie parduoda tuos...

Laisvalaikis
2022.05.18
Ukrainiečiai atsisveikino su pirmuoju nepriklausomos šalies prezidentu L. Kravčuku

Rusijos invazijos krečiama Ukraina antradienį atsisveikino su Leonidu Kravčuku, pirmuoju nepriklausomos...

Laisvalaikis
2022.05.17
Prasideda Kanų kino festivalis

Šiandien Kanuose, Prancūzijoje, prasideda 75-asis tarptautinis Kanų kino festivalis ir kino industrijai...

Laisvalaikis
2022.05.17
Kuo virto „Vytauto“ avantiūra su krepšininkais Ballais Premium 6

Lietuvoje su savo šeima ir kūrybine komanda viešėjęs JAV krepšinio veikėjas LaVaras Ballas paskelbė į Ameriką...

Pramonė
2022.05.17
„Dizaino sparnai“ pradedantiesiems augins sparnus

Lietuvos kultūros tarybos (LKT) projektas „Dizaino sparnai“ pradedančiuosius kviečia teikti paraiškas...

Laisvalaikis
2022.05.17
Rusijos premjeras iš R. Tumino atėmė vyriausybinį apdovanojimą 1

Rusijos premjeras Michailas Mišustinas nurodė buvusį Maskvos Vachtangovo teatro meno vadovą režisierių Rimą...

Laisvalaikis
2022.05.17
G. Pruskus: į darbą reikia žvelgti kaip į žaidimą Premium

Gediminas Pruskus, nekilnojamojo turto paslaugų grupės „Inreal“ vadovas, šiuo metu bendrovėje integruoja...

Vadyba
2022.05.15
J. D. Haidtas: apsigavome manydami, kad užtikrinti liberaliąją demokratiją lengva Premium

„Žinau, kad niekada nebuvo aukso amžiaus, kai visi mylėjome vieni kitus ir kalbėjome ta pačia kalba“, – sako...

Laisvalaikis
2022.05.15
Karą iš slėptuvės aprašinėjantis redaktorius: labiausiai šokiruoja mažos detalės Premium

Rusijos invazija į Ukrainą smogė visiems Ukrainos pramonės sektoriams ir kol kas nepanašu, kad šalis...

Verslo aplinka
2022.05.15
Rusijos klaida: neįvertintas oro pajėgų faktorius Premium

Oro pajėgos turėjo būti vienas pagrindinių Rusijos pranašumų kariaujant prieš Ukrainą. Turėdamos daugiau kaip...

Laisvalaikis
2022.05.14
A. Ramanausko-Vanago premija skirta istorikei D. Kuodytei

Penktoji Adolfo Ramanausko-Vanago premija skirta istorikei Daliai Kuodytei, taip įvertinta jos „visuomeniškai...

Laisvalaikis
2022.05.14
Iššūkiai, kuriuos Lenkijai kelia nuo karo bėgantys ukrainiečiai Premium

Lenkija plačiai atvėrė savo duris nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Tačiau vietos politikai ir įvairių...

Verslo aplinka
2022.05.14
Partnerystės įstatymą parašais parėmė per 250 akademikų

Per 250 Lietuvoje ir užsienyje dirbančių mokslo daktarų, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir doktorantų pasirašė...

Laisvalaikis
2022.05.13
M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ premjera – Kanuose

Mariupolio mieste, Ukrainoje, kovo pabaigoje nužudyto kino režisieriaus, kultūros antropologo Manto...

Laisvalaikis
2022.05.12
Psichiatras prof. D. Pūras: Romas Kalanta buvo apsisprendęs 4

Gegužės 15 d. minimos Romo Kalantos (1953–1972) mirties 50-osios metinės – 1972-ųjų gegužės 14 d. Kauno...

Laisvalaikis
2022.05.12
„Stiprūs kartu“ kreipėsi į policiją dėl sukčiavimo atsiradus įstaigai „Mes stiprūs kartu“

Ukrainiečiams padėti įkurta iniciatyva „Stiprūs kartu“ kaltina beveik identišku pavadinimu neseniai...

Laisvalaikis
2022.05.12
Deimantas „The Rock“ aukcione parduotas už 21 mln. Eur, bet tai ne rekordas

Ženevoje vykusiame „Christie's“ namų aukcione parduotas didžiausias kada nors aukcione pristatytas baltasis...

Laisvalaikis
2022.05.12
Internetas 3.0: kaip protokolai ateity gali pakeisti technologijų įmones Premium 2

Pernai visuomenės susidomėjimo sulaukę nekeičiamieji žetonai (NFT) atvėrė naujų būdų uždirbti skaitmeniniams...

Inovacijos
2022.05.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku