Iš Sočio sugrįš be apdovanojimų, bet su patirtimi

Publikuota: 2014-02-07
Atnaujinta 2015-06-01 13:14
svg svg
Nuotrauka: "Reuters" nuotr.
 

Žiemos olimpinės žaidynės Lietuvoje nėra žiūrimiausias sporto renginys, tačiau mūsų dailiojo čiuožimo šokėjų poros pasirodymas Sočio olimpiadoje, tikėtina,  pritrauks prie televizijos ekranų gausų tautiečių skaičių. Jei tikėsime tyrimais ir išankstinėmis prognozėmis, svarbiausią žiemos sporto šventę, kurios iškilmingas atidarymas vyks šį vakarą, ketina žiūrėti 63% Lietuvos gyventojų. Tai žada vieno žaidynių transliuotojo – „Viasat“ –  užsakymu atliktos visuomenės apklausos, kurią vykdė „Spinter tyrimai“, duomenys.

Deklaruojamas dėmesys nemažas, bet greičiausiai nedaugelis mūsų neklysdami galėtų išvardinti visus žaidynėse startuosiančius lietuvius. Tačiau neabejojama, kad bent jau dailiojo čiuožimo poros – Isabellos Tobias ir Deivido Stagniūno – startai prie ekranų sutrauks didžiausią žiūrovų skaičių. (To galėjo ir nebūti, jei ne šalies vadovės malonė – lietuvio partnerei amerikietei prieš pat olimpiadą už nuopelnus Lietuvai išimties tvarka suteikta šalies pilietybė.)Pasak Dainos Gudzinevičiūtės, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentės, tai, jog šiemet turėsime dailiojo čiuožimo porą, – labai svarbu, ir ne tik dėl to, kad šiems sportininkams prognozuojama aukščiausia vieta iš Sočyje dalyvausiančių lietuvių.„Mūsų slidininką ar greitojo čiuožimo atstovę televizija parodo akimirką. O dailiojo čiuožimo atveju – transliuojamas kiekvienas šokis. Pabrėžiama, kokios šalies atstovai šoka. Pagaliau, tai viena populiariausių ir žiūrimiausių sporto šakų žiemos olimpinėse žaidynėse, – naudos regi p. Gudzinevičiūtė. – Jų siekį dalyvauti olimpiadoje turbūt sekė dauguma lietuvių. Gal ne visi vienodai vertino Isabellai Tobias suteiktą Lietuvos pilietybę, bet abejingų neliko.“

Į šventę – gausiausia rinktinė

Žiemos sporto aistruoliai turėtų džiaugtis ne tik dailiojo čiuožimo meistrų pasirodymu, mat nepriklausomos Lietuvos istorijoje į žiemos olimpines žaidynes vyksta gausiausia delegacija – 9 sportininkai. Iki šiol daugiausia lietuvių (8) varžėsi 2002 m. Solt Leik Sityje (JAV). Prieš ketverius metus į Vankuveryje vykusias žaidynes Lietuva delegavo 6 sportininkus.Šiemet mūsų olimpiečių būrelis galėjo būti dar gausesnis, – tik per plauką į jį nepateko jaunoji dailiojo čiuožimo atstovė Inga Janulevičiūtė.Olimpinių apdovanojimų Lietuvos atstovams neprognozuojama, geriausio rezultato – 10–15 vietos – laukiama iš dailiojo čiuožimo poros, kitiems keliami tikslai kuklesni. Tačiau p. Gudzinevičiūtė skuba atremti skeptikų argumentus, kad dalies sportininkų dalyvavimas nieko vertas.„Tokie pasisakymai yra neatsakingi, – įsitikinusi LTOK vadovė, – o tie, kurie priekaištauja, esą, siunčiame sportininkus tik pasivažinėti, niekada nėra sportavę, nežino, kiek reikia darbo, pastangų, norint patekti į olimpines žaidynes. Mūsų nuomonė tvirta ir ne kartą deklaruota: jei sportininkas iškovojo tokią teisę, jis turi vykti. Jei mes, savo laimėjimus traktuodami kaip per menkus, nedeleguosime sportininkų, mūsų ten tiesiog nebus. Tai būtų neteisinga, juolab kad olimpinis principas – svarbu ne nugalėti, o dalyvauti – taip pat aktualus. Deja, ne visi žino antrąją sportininkų šūkio dalį – nugalėti save.“Nuotaikos išlydint sportininkus, neabejotinai šventiškos, sako pašnekovė.„Olimpiada – tai pirmiausia sporto šventė, jos sportininkai labai laukia ir rengiasi pasirodyti gerai. Ne visiems tai pasiseka, bet toks yra sportas. Kas nors turi būti pirmas, kas nors – paskutinis“, – šypsosi LTOK vadovė. Pasak jos, sportininkams sudėlioti tikslai, tačiau pirmiausia tikimasi, kad jie pasieks savo lygį ir galbūt pasirodys šiek tiek geriau.LTOK prezidentė nenutyli, kad šiemet, kaip ir ankstesniais metais, pasigirdo kalbų apie žaidynių boikotą deklaruojant vienas ar kitas idėjas.„Taip dažniausia kalba ne sportininkai. Sporto šventėje politikai – tik svečiai, todėl jie gali apsispręsti – važiuoti ar ne. Paklauskite sportininko, ar jis važiuotų. Daugumos atsakymas būtų vienareikšmiškas – taip. Žaidynės yra ta viršūnė, į kurią daug reiškia vien galimybė kopti, o pats kopimas, prisilietimas prie jos – kiekvieno sportininko svajonė“, – įsitikinusi p. Gudzinevičiūtė.Paklausta apie perspėjimus dėl sportininkų saugumo, pašnekovė sako, jog sportininkai nesiteirauja ir nesidomi, ypač tie, kurie labiau patyrę ir žino, kokių saugumo priemonių imamasi bet kuriose olimpinėse žaidynėse, o šiose jos bus dar griežtesnės.„Nors yra baimės apraiškų, neturime pagrindo abejoti, kad saugumas nebus užtikrintas“, – teigia LTOK vadovė. Bet nuo visko neapsisaugosi...

Ne prabangiai, bet ir nesuvaržyti

Ar Lietuvos sportininkams buvo sudarytos visos galimybės tos viršūnės siekti?LTOK vadovė vertina, kad mūsų sportininkai, rengdamiesi Sočio olimpiadai, gavo geresnį finansavimą nei prieš 2010 m. Vankuverio žaidynes, kai visi juto krizės padarinius.„Esu tikra, kad finansavimas pagerėjo. Žinoma, labai sunku sulyginti, sudėti litą prie lito, nes finansavimo šaltinis yra ne vienas, tai valstybinės, savivaldybių, rėmėjų, mūsų lėšos. Manau, kad sportininkai didelio finansavimo trūkumo nejautė, visi, kuriems reikėjo, galėjo ruoštis užsienyje“, – pasakoja LTOK vadovė.2000 m. Sidnėjaus vasaros olimpinių žaidynių čempionė puikiai supranta sportininkų norą gauti geriausias įmanomas sąlygas.„Jie nori galimybės dirbti nesiblaškydamas, kad netrukdytų smulkmenos, kurios, žvelgiant iš šalies, daug kam gali pasirodyti nereikšmingos. Bet aš puikiai žinau jų reikšmę. Sąlygų užtikrinimas yra mūsų visų, pirmiausia trenerių, masažuotojų, gydytojų, techninių darbuotojų ir LTOK darbas“, – sako p. Gudzinevičiūtė.Nors siekiame tobulumo, sunkiai galime lygiuotis į turtingas valstybes su išvystyta infrastruktūra, geresniu finansavimu, didesnėmis galimybėmis vienai ar kitai sporto šakai.„Biatlonininkai, žiūrėdami į kokią Norvegiją, verkia, tačiau nemanau, kad buvo kokių nors ypatingų neišpildytų sportininkų lūkesčių. Pasiruošimas – pirmiausia federacijų ir Lietuvos olimpinio sporto centro rūpestis. LTOK užduotys kiek kitokios, komitetas turi išvežti sportininkus, pasirūpinti jų buvimu žaidynėse, aprengti, užtikrinti jų dalyvavimą“, – nurodo prezidentė.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Kaimynams žiemą neprilygstam

Su kuo pirmiausia pasilygiuosi, jei ne su kaimynais. Šiemet aistruolių lūkesčiai ir jėgos vėl nelygios. Estija siunčia 13 sportininkų, o Latvija – 58. Tiesa, pusė latvių delegacijos – vyrų ledo ritulio rinktinė. Abi kaimynės iš paskutinių žiemos olimpiadų grįžo su apdovanojimais, jų tikisi ir šiemet.Pašnekovė neabejoja, kad kaimynams gelbsti ne tik geresnė infrastruktūra, bet ir tradicijos.„Estai, be abejo, labiau žvalgosi į skandinavus, suomius, nes šių šalių žiemos sporto šakų lygis tikrai aukštas, o latviai nuo seno turi ledo ritulio komandą, bobslėjų“, – pažymi p. Gudzinevičiūtė.Pasak jos, normalu, kad kiekviena šalis turi savo favoritus, tiek sportininkus, tiek ir sporto šakas.„Norvegijoje populiariausia šaka – biatlonas, o mes turime krepšinį, penkiakovę, kitų žvaigždžių, pavyzdžiui, Rūtą Meilutytę, kurios kartais, atrodo, atsirado iš niekur, – svarsto LTOK vadovė. – Kita vertus, džiugu, kad nesame visi vienodi.“Tačiau ji pažymi, kad su kaimynais, ir ne tik su jais, bendradarbiaujant ne tik perimama patirtis, bet ja ir pasidalijama.„Mūsų labiausiai patyrusi olimpietė Diana Rasimovičiūtė (dalyvaus 4-oje olimpiadoje – VŽ) treniruojasi Latvijoje, pagalbininką slidžių tepėją turime iš Suomijos, dailiojo čiuožimo porą treniruoja amerikiečiai, – vardija p. Gudzinevičiūtė. – Lietuviai, latviai ir estai į žaidynes išskrido vienu lėktuvu – dar vienas bendradarbiavimo pavyzdys.“

Reikia užkrečiančio pavyzdžio

Su kuo grįš, LTOK vadovė neužsiminė, tačiau ką veiks dar nenurimus aistroms ir neišdilus įspūdžiams, jau žino.„Lietuvoje kai kurios sporto šakos ne tokios populiarios, todėl jų populiarinimą išsikėliau kaip vieną iš užduočių, juolab kad norinčių, besidominčių jomis yra“, – kalba LTOK vadovė, pati neseniai išbandžiusi kalnų slidinėjimą.Netrukus po Sočio žaidynių planuojama susitikti su žiemos sporto šakų federacijų atstovais ir apsvarstyti, ką reiktų daryti, kad Lietuvoje atsirastų žiemos sporto masiškumas, o vėliau – ir aukšto meistriškumo sportininkų.„Tai labai susiję, be masiškumo nebus sportininkų, o be garsių sportininkų – masiškumo. Vaikas pažiūri, kaip žaidžia krepšinį, čiumpa kamuolį ir bėga į lauką“, – pavyzdį pateikia p. GudzinevičiūtėO kaip su infrastruktūra? Krepšinio arenų pristatėme, sužibėjus plaukikei netrukus pradės dygti baseinų. Bet žinant politikų požiūrį, pavyzdžiui, Andriaus Kubiliaus mintis apie futbolą („Jeigu į Lietuvą pradės važinėti (...) Madrido „Real“ ar „Chelsea“, tada gal atsiras ir stadionų“), panašu, kad olimpinių medalių žiemą dar ilgai nesulauksime.„Žinoma, reikia šviesulio, – neabejoja p. Gudzinevičiūtė. – Alpių nepasistatysime ir labai norėdami, tačiau galimybių plėtoti infrastruktūrą yra. Žmonės vis dėlto domisi, kone kas antras lietuvis važiuoja į kalnus slidinėti, ant Liepkalnio pilna žmonių. Vadinai, bent kiek galime sudominti“, – viliasi komiteto vadovė ir primena, kad ir dabartinės rinktinės jaunieji sportininkai gali tobulėti ir pasiekti aukštesnių rezultatų.Pastaraisiais metais daug vilčių dedama į greitojo čiuožimo atstovę Agnę Sereikaitę, anot LTOK vadovės, ji gabi ir darbšti, daro progresą.„Ji treniruojasi užsienyje, teikia vilčių, nors ir labai jauna, tik neseniai pradėjo varžytis su suaugusiaisiais. Tikėkimės, kad jei ne šioje olimpiadoje, kitoje jos rezultatai bus dar aukštesni“, – į perspektyvą žiūri p. Gudzinevičiūtė.

Sportininkų neperka

„Visi norime, kad į kitas žiemos olimpines žaidynes vyktų kuo daugiau mūsų sportininkų, dauguma dabartinių gali startuoti ir kitose žaidynėse. Tikimės ir naujų veidų“, – viliasi p. Gudzinevičiūtė ir prisimena šiemet per plauką į olimpiadą nepatekusią jaunąją dailiojo čiuožimo atstovę.Lietuvoje susikūrė bobslėjaus ir rogučių sporto federacijos, bet naivu tikėtis, kad po 4 metų jie turės olimpiečių. Kita vertus, visko pasitaiko, o sėkmė priklauso ir nuo federacijų.Lietuvos biatlono rinktinę papildė lietuviškų šaknų turinti 22 metų sportininkė iš Rusijos Natalija Paulauskaitė, pernai gavusi Lietuvos pilietybę ir jau dabar galinti sudaryti konkurenciją patyrusiai Dianai Rasimovičiūtei.„Mes į užsieniečius neinvestuojame. Jei tai lietuviai, mes jais džiaugiamės, bet pirkimo politikos nesilaikome. Isabella Tobias – išimtis, kurią palaikėme, suprasdami, kad jos partneris – mūsų pilietis Deividas Stagniūnas, jau antrą kartą iškovojęs galimybę dalyvauti olimpiadoje. Žinojome, kad surasti jam tinkamą partnerę Lietuvoje buvo nerealu. Net didžiosios valstybės, kuriose čiuožimas labai populiarus, geros mokyklos, ieško šokėjams partnerių užsienyje, nes jų neranda savo šalyse“, – aiškina p. Gudzinevičiūtė.

Nepasiklys TV programose

Šiemet olimpines žaidynes Lietuvos žiūrovams transliuos ne viena televizija. Iki šiol teisės transliuoti olimpiadą būdavo skirstomos per Europos transliuotojų sąjungą, kurios narės daugiausia – nacionalinės transliuotojos (LRT televizija taip pat yra sąjungos narė), tad teises rodyti daug žiūrovų pritraukiančias žaidynes paprastai įgydavo jos.Skirstant 2014 m. žiemos ir 2016 m. vasaros olimpinių varžybų transliacijų teises, Tarptautinio olimpinio komiteto skelbtą konkursą laimėjo agentūra „Sportfive International“. Ji Baltijos šalių regionui transliacijų teises pardavinėjo atskirais paketais, juos Lietuvoje įsigijo komercinės televizijos.„Tai buvo Tarptautinio olimpinio komiteto sprendimas. Mūsų nuomonė subjektyvi – būtume labiau patenkinti, jei visas žaidynes rodytų vien nacionalinis transliuotojas, – svarsto p. Gudzinevičiūtė. – Bet tie, kurie domisi sportu ar žiūri bent dėl smalsumo, tikrai ras, per kurį kanalą rodo lietuvių startus. Kita vertus, neturime tiek daug sportininkų, kad žiūrovai pasiklystų.“

Lietuvos olimpiečiai

  • Biatlonas

    Diana Rasimovičiūtė
    Tomas Kaukėnas

  • Greitasis čiuožimas
    Agnė Sereikaitė
  • Kalnų slidinėjimas 
    Ieva Januškevičiūtė
    Rokas Zaveckas
  • Dailusis čiuožimas
    Isabella Tobias ir Deividas Stagniūnas 
  • Slidinėjimas
    Vytautas Strolia
    Ingrida Ardišauskaitė

Išankstinis Lietuvos olimpiečių tvarkaraštis

  • Vasario 7 d.

    18.00 Žaidynių atidarymas

  • Vasario 8 d.
    12.00 Slidinėjimas. Moterų skiatlonas. Ingrida Ardišauskaitė
    16.30 Biatlonas. 10 km vyrų sprintas. Tomas Kaukėnas
  • Vasario 9 d.
    12.00 Slidinėjimas. Vyrų skiatlonas. Vytautas Strolia
    16.30 Biatlonas. 7,5 km sprintas. Diana Rasimovičiūtė
  • Vasario 10 d.
    12.27 Moterų greitasis čiuožimas trumpuoju taku. 500 m atranka. Agnė Sereikaitė.
    17.00 Biatlonas. Vyrų 12,5 km persekiojimo lenktynės. Tomas Kaukėnas*
  • Vasario 11 d.
    12.00 Slidinėjimas. Vyrų ir moterų sprintas. Vytautas Strolia ir Ingrida Ardišauskaitė.
    17.00 Biatlonas. Moterų 10 km persekiojimo lenktynės. Diana Rasimovičiūtė*
  • Vasario 13 d.
    12.00 Moterų greitasis čiuožimas trumpuoju taku. 500 m atkrintamosios kovos. Agnė Sereikaitė*
    12.00 Slidinėjimas. Moterų 10 km lenktynės klasikiniu stiliumi.  Ingrida Ardišauskaitė
    16.00 Biatlonas. Vyrų 20 km individualios lenktynės.  Tomas Kaukėnas
  • Vasario 14 d.
    12.00 Slidinėjimas. Vyrų 15 km lenktynės klasikiniu stiliumi. Vytautas Strolia
    16.00 Biatlonas. Moterų 15 km individualios lenktynės.  Diana Rasimovičiūtė
  • Vasario 15 d.
    12.00 Moterų greitasis čiuožimas trumpuoju taku. 1500 m. Agnė Sereikaitė
  • Vasario 16 d.
    17.00 Dailusis čiuožimas. Ledo šokių trumpoji programa.  Isabella Tobias ir Deividas Stagniūnas
    17.00 Biatlonas. Vyrų 15 km bendro starto lenktynės. Tomas Kaukėnas*
  • Vasario 17 d.
    17.00 Biatlonas. Moterų 12,5 km bendro starto lenktynės.  Diana Rasimovičiūtė*
    17.00 Dailusis čiuožimas. Ledo šokių laisvoji programa. Isabella Tobias ir Deividas Stagniūnas
  • Vasario 18 d.
    9.00 Kalnų slidinėjimas. Moterų didysis slalomas.  Ieva Januškevičiūtė
    11.30 Moterų greitasis čiuožimas trumpuoju taku. 1000 m. Atranka. Agnė Sereikaitė
  • Vasario 19 d.
    9.00 Kalnų slidinėjimas. Vyrų didysis slalomas. Rokas Zaveckas
  • Vasario 21 d.
    11.30 Moterų greitasis čiuožimas trumpuoju taku. 1000 m atkrintamosios kovos. Agnė Sereikaitė*
    14.45 Kalnų slidinėjimas. Moterų slalomas. Ieva Januškevičiūtė
  • Vasario 22 d.
    14.45 Kalnų slidinėjimas. Vyrų slalomas.  Rokas Zaveckas
  • Vasario 23 d.
    Olimpiados uždarymas
* jei pateks į kitą etapą
LNK tiesiogiai rodys Sočio olimpiados uždarymą ir atidarymą. „Lietuvos ryto“ TV – didžiąją dalį sporto žaidynių, išskyrus uždarymo, atidarymo ceremonijas ir dailųjį čiuožimą. Šį transliuos TV6 it TV3. Teisę rodyti visas olimpinių žaidynių transliacijas įsigijo žiniasklaidos koncernas MTG (TV3, TV6, TV8, „Viasat“), transliacijos bus rodomos per mokamus „Viasat“ kanalus., pvz.,  daugiau kaip 220 val. įdomiausių transliacijų iš žaidynių bus „Viasat Sport Baltic“ kanalu.Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Ateitis su 5G pagal „Ericsson“: kas laukia žmonių ir verslo Premium

5G ryšys dažnai yra pristatomas kaip technologija, kuri daugiausia naudos atneš verslui. Tai bent iš dalies...

Inovacijos
2022.05.20
Virtualus nekilnojamasis turtas? Kodėl gi ne Premium 1

„Virtualus nekilnojamasis turtas (NT) yra dar viena skaitmeninio investavimo alternatyva. Iki šiol buvo...

Laisvalaikis
2022.05.20
Trakuose – ukrainos menininko J. Grigorovičiaus paroda „Karo spalvos“

Trakų kultūros rūmų meno galerijoje „Fojė“ (Vytauto g. 69) atidaryta kino dailininko Jurijaus Grigorovičiaus...

Laisvalaikis
2022.05.20
Kanuose T. Cruise‘ui įteikta „Garbės auksinė palmės šakelė“

Holivudo aktorius Tomas Cruise'as, trečiadienį pirmą kartą po 30 metų pertraukos apsilankęs Kanų kino...

Laisvalaikis
2022.05.19
Pokalbis apie psichinę darbuotojo sveikatą: pasitikėjimo vadovu ženklas Premium

Pokalbiai apie psichikos sveikatą tarp vadovo ir kitų komandos narių turėtų būti normalizuoti – teiginiui...

Vadyba
2022.05.19
Juvelyras T. Blaževičius: deimantai brangsta, lietuviškos juvelyrikos rinka bręsta Premium

„Deimantų kainų rodiklis yra ne aukcionai, bet dešimtys tūkstančių mažų gamintojų, kurie parduoda tuos...

Laisvalaikis
2022.05.18
Ukrainiečiai atsisveikino su pirmuoju nepriklausomos šalies prezidentu L. Kravčuku

Rusijos invazijos krečiama Ukraina antradienį atsisveikino su Leonidu Kravčuku, pirmuoju nepriklausomos...

Laisvalaikis
2022.05.17
Prasideda Kanų kino festivalis

Šiandien Kanuose, Prancūzijoje, prasideda 75-asis tarptautinis Kanų kino festivalis ir kino industrijai...

Laisvalaikis
2022.05.17
Kuo virto „Vytauto“ avantiūra su krepšininkais Ballais Premium 6

Lietuvoje su savo šeima ir kūrybine komanda viešėjęs JAV krepšinio veikėjas LaVaras Ballas paskelbė į Ameriką...

Pramonė
2022.05.17
„Dizaino sparnai“ pradedantiesiems augins sparnus

Lietuvos kultūros tarybos (LKT) projektas „Dizaino sparnai“ pradedančiuosius kviečia teikti paraiškas...

Laisvalaikis
2022.05.17
Rusijos premjeras iš R. Tumino atėmė vyriausybinį apdovanojimą 1

Rusijos premjeras Michailas Mišustinas nurodė buvusį Maskvos Vachtangovo teatro meno vadovą režisierių Rimą...

Laisvalaikis
2022.05.17
G. Pruskus: į darbą reikia žvelgti kaip į žaidimą Premium

Gediminas Pruskus, nekilnojamojo turto paslaugų grupės „Inreal“ vadovas, šiuo metu bendrovėje integruoja...

Vadyba
2022.05.15
J. D. Haidtas: apsigavome manydami, kad užtikrinti liberaliąją demokratiją lengva Premium

„Žinau, kad niekada nebuvo aukso amžiaus, kai visi mylėjome vieni kitus ir kalbėjome ta pačia kalba“, – sako...

Laisvalaikis
2022.05.15
Karą iš slėptuvės aprašinėjantis redaktorius: labiausiai šokiruoja mažos detalės Premium

Rusijos invazija į Ukrainą smogė visiems Ukrainos pramonės sektoriams ir kol kas nepanašu, kad šalis...

Verslo aplinka
2022.05.15
Rusijos klaida: neįvertintas oro pajėgų faktorius Premium

Oro pajėgos turėjo būti vienas pagrindinių Rusijos pranašumų kariaujant prieš Ukrainą. Turėdamos daugiau kaip...

Laisvalaikis
2022.05.14
A. Ramanausko-Vanago premija skirta istorikei D. Kuodytei

Penktoji Adolfo Ramanausko-Vanago premija skirta istorikei Daliai Kuodytei, taip įvertinta jos „visuomeniškai...

Laisvalaikis
2022.05.14
Iššūkiai, kuriuos Lenkijai kelia nuo karo bėgantys ukrainiečiai Premium

Lenkija plačiai atvėrė savo duris nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Tačiau vietos politikai ir įvairių...

Verslo aplinka
2022.05.14
Partnerystės įstatymą parašais parėmė per 250 akademikų

Per 250 Lietuvoje ir užsienyje dirbančių mokslo daktarų, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir doktorantų pasirašė...

Laisvalaikis
2022.05.13
M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ premjera – Kanuose

Mariupolio mieste, Ukrainoje, kovo pabaigoje nužudyto kino režisieriaus, kultūros antropologo Manto...

Laisvalaikis
2022.05.12
Psichiatras prof. D. Pūras: Romas Kalanta buvo apsisprendęs 4

Gegužės 15 d. minimos Romo Kalantos (1953–1972) mirties 50-osios metinės – 1972-ųjų gegužės 14 d. Kauno...

Laisvalaikis
2022.05.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku