Susitarti dėl Bankų sąjungos davė daugiau laiko

Publikuota: 2014-02-06
Atnaujinta 2015-06-01 10:43
Michelis Barnier, Europos komisaras.
Michelis Barnier, Europos komisaras. Nuotrauka: Jerome Favre ("Bloomberg")
„Verslo žinios“

Ketvirtadienį Europos Parlamentas (EP) savo balsais parėmė EP derybininkų poziciją suteikdamas daugiau laiko deryboms dėl Bankų sąjungos sąrangos, o taip pat vilčių, kad kompromisas su ES Taryba, kaip gelbėti probleminius bankus, bus pasiektas dar iki EP rinkimų  gegužę.

EP šiandien pritarė tam, kad sunkumų turintys bankai pirmiausia būtų pertvarkomi paties bankų sektoriaus sukauptomis lėšomis, o ne mokesčių mokėtojų pinigais – pagal ES Tarybos siūlomą versiją, kuri gimė Vokietijos, įtakingiausios euro zonos narės, iniciatyva bankai būtų gelbėjami ES vyriausybių lėšomis dar dešimt metų.EP atstovai toliau derėsis dėl galutinio reglamento teksto su ES Taryba. Šis teisės aktas pasitarnaus kuriamai Europos bankų sąjungai, kuria siekiama užkirsti kelią ateities krizėms.

Tikisi susitarimo laiku

Prieš balsavimą kalbėjęs Michelis Barnier, Europos Komisijos narys atsakingas už ES bendrosios rinkos politiką, sakė, kad trečiadienį įvykusio derybinio trialogo metu  (tarp EP, kurio poziciją iš esmės remia EK, ir valstybių narių vyriausybėms atstovaujančios ES Tarybos) ES Taryba laikėsi atviros pozicijos. EK narys, remdamasis naujausiomis diskusijomis, išreiškė viltį, kad EP taip pat yra pasirengęs kompromisui.„Tikiuosi, kad bendrąjį bankų gelbėjimo mechanizmą – SRM turėsime laiku, kad sėkmingai veiktų (Finansinių institucijų - VŽ) bendroji rinka“, – sakė p. Barnier.Parlamento nuomone, ES Tarybos siūloma reglamento versija numato pernelyg sudėtingą ir politizuotą sprendimų priėmimą. Kad būtų išvengta politizavimo, EP siūlo didesnį vaidmenį suteikti bankų priežiūros ir pertvarkymo institucijai, taip pat patikslinti bankų pertvarkymo valdybos (kurioje dalyvaus ES valstybių atstovai) funkcijas, kad būtų galima geriau suderinti ES ir atskirų šalių interesus.Pasak p. Barnier, svarstytinas EP derybininkų siūlymas suteikti įgaliojimus ECOFIN Taryboje pirmininkaujančios ES šalies finansų ministrui atstovauti visų valstybių narių interesus bankų pertvarkymo taryboje – ji spręs kurie ir kaip bus gelbėjami probleminiai Bankų sąjungos bankai.„To reikia, kad nebūtų ginami tik nacionaliniai interesai, o bendroji europinė pozicija“, – sakė EK narys, dar 2013 m. liepą pateikęs Bankų sąjungos projektų paketą, dėl kurio galutinės versijos šiuo metu vyksta aktyvios derybos tarp ES Tarybos ir EP derybininkų.

Pozicijos suartėjo dėl fondo

Europarlamentarai taip pat siekia patobulinti bankų finansuojamo fondo, kurio lėšomis pirmiausia būtų gelbėjami probleminiai bankai, nuostatas. Jų įsitikinimu bankų gelbėjimo fondas jau pirmaisiais savo veiklos metais, o ne po dešimties metų, kaip siūlo ES Taryba, turėtų būti pajėgus teikti paskolas.Be to, visi ES bankai turi turėti vienodas teises gauti šio fondo paskolas, kurias vėliau reikėtų grąžinti. Parlamentas taip pat susirūpinę ES valstybių ketinimu dalį kuriamo bankų pertvarkymo mechanizmo grįsti tarpvyriausybiniais susitarimais, o ne ES teise.EP derybininkų poziciją EP parėmė akivaizdžia dauguma (441 balsas už, 141 prieš, 17 susilaikė). Europarlamentarai šiandien taip pat atidėjo galutinį balsavimą siekdami artimiausiu metu susiderėti su ES Taryba dėl galutinių taisyklių. Kartu EP nariai dalyvauja ir tarpvyriausybinėse konsultacijose dėl bankų gelbėjimo fondo steigimo.„Kad pasiektume susitarimą dar turime padaryti daug ką. Jei Europos parlamentas bus pasirengęs diskutuoti dėl tarpvyriausybinio susitarimo (dėl Bankų pertvarkos fondo  - VŽ), tai tikiuosi, kad ES Taryba pakeis požiūrį į kitus klausimus“, – tęsė p. Barnier. EP iki šiol laikėsi, kad visi Bankų sąjungos elementai būtų reglamentuoti ES lygio įstatymų, įskaitant kuriamą bankų gelbėjimo fondą.Martinas Schultzas, EP prezidentas, teigė, kad jis dabar nusiųs laišką ES Tarybai, kurioje išsakys EP poziciją ir įgaliojimus, kuriuos suteikė EP derybininkams tartis dėl bendrojo bankų pertvarkos mechanizmo.„Negalime taikstytis su Europos parlamento, kaip ES teisėkūros institucijos, pozicijos ignoravimu“, – sakė p. Schultzas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Lemiamas vasaris

EP ir ES Taryba per vasarį turėtų surasti abiem pusėms priimtiną kompromisą dėl bankų sąjungos ir priimti galutiniam bankų sąjungos funkcionavimui reikalingus sprendimus dar iki š. m. gegužę numatytų EP rinkimų.Jau kitą antradienį, vasario 18 d., ES finansų ministrų ECOFIN susitikime gali būti pateikti kompromisiniai sprendimai dėl Bankų sąjungos (konkrečiai dėl bendrojo pertvarkos mechanizmo ir fondo).  Jei to nepavyktų  pasiekti, tai kompromisų paieškos, VŽ šaltinių teigimu, nusikeltų į vasario pabaigą, tikėtina 27-28 d.Wolfgangas Schauble, Vokietijos finansų ministras, reiškia abejones, kad pavyks iki penkerių metų nuo dabar siūlomų 10 metų sutrumpinti  terminą, per kurį numatoma nacionalinius bankų indėlius į bankų pertvarkos fondą paversti bendru fondu, kurio lėšomis galėtų būti gelbėjamas jau bet kurios Bankų sąjungai priklausančios ES valstybės bankas.  Norint tai padaryti, pasak jo, reikia, kad tie įnašai būtų surinkti per penkerius metus, o to esą neįmanoma taip greit padaryti.  Tačiau p. Schauble pozicijai nepritaria Vokietijos koalicinės Angelos Merkel vyriausybės partneriai socialdemokratai ir sako, kad fondas turi būti didesnis nei numatomi 55 mlrd. EUR ir surinktas greičiau.Taip pat, p. Barnier pabrėžė, kad būtina suteikti galimybę SRM fondui prireikus skolintis, o patirtas išlaidas per bankų įmokas susigrąžinti ir po bankų gelbėjimo.„ES Tarybos tonas dabar regis keičiasi.  Dabar reikia, kad ji pradėtų keisti susitarimo tekstą“, – teigė Sharon Bowles, EP Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pirmininkė.  Tikiuosi, kad pasiųsime stiprų signalą Tarybai.“EP siekia pagerinti dar pernai gruodį Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu pasiektą ES finansų ministrų susitarimą dėl bankų pertvarkos mechanizmo (SRM, Single Resolution Mechanism), be kurio nebūtų įmanoma efektyvi bendroji bankų priežiūra (SSM, Single Supervision Mechanism). Europos centrinis bankas š. m. lapkritį numato savo globon perimti 130 didžiausių euro zonoje veikiančių bankų grupių priežiūrą.Siekiama, kad 2015 m. sausį įsigaliotų Bankų sąjungos principus įteisinanti direktyva, o nuo 2016 m. – pradėtų veikti bendrasis bankų pertvarkos mechanizmas.Lietuva siekia tapti euro zonos nare nuo 2015 m., tad šalyje įsivedus eurą Lietuvos automatiškai taptų ir Bankų sąjungos dalimi.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku