Brangiausiai elektrą perkantys lietuviai permainų tikėtis gali 2016 m.

„Didesnio elektros energijos kainų kritimo Lietuvoje laukiama 2016 m.“, - teigia Gatis Junghans, „Elektrum Lietuva“ generalinis direktorius.Pasak jo, didelę kainą lėmė ribotas Latvijos ir Lietuvos energijos sistemų jungčių galingumas su kaimyninių šalių sistemomis bei išaugusios elektros energijos gamybos išlaidos abiejose šalyse dėl aukštos dujų kainos.„Kai elektros energijos gamyba Latvijos ir Lietuvos kogeneracinėse stotyse pasiekia metų minimumą, ypač vasarą ir rudenį, ribotas perdavimo linijų su Estija galingumas neleidžia importuoti pigesnės elektros energijos iš Skandinavijos ir Estijos. Dėl šios priežasties elektros energija gaminama brangesnėse dujų elektrinėse kondensacijos režimu, o tai reiškia elektros kainų kilimą“, – aiškina p. Junghans.Jo nuomone, 2014 ir 2015 m. Lietuvoje, kaip ir Latvijoje, nesitikima turėti naujų jungčių ar naujų gamybinių vienetų, todėl šiuo metu elektros energijos rinkos kaina abiejose šalyse, numatoma, bus apie 20% didesnė nei Estijoje.„Estijoje prognozuojama, kad nuo 2014 metų pradžios elektros energijos rinkos kaina beveik visus metus bus lygi Suomijos rinkos kainai, kurią užtikrina Estlink-1 ir Estlink-2 jungtys. Bendras jų perdavimo galingumas siekia 1000 MW, o tai viršija Estijos vidaus sąnaudas“, - sako p. Junghans.Kaip teigia „Elektrum Lietuva“ vadovas, 2015 m. gruodį planuojama perduoti eksploatuoti jungtį iš Lietuvos į Švediją. Tikimasi, kad naujos jungties galingumas bus 700 MW, o tai maždaug 1/3 bendrų Latvijos ir Lietuvos vidaus sąnaudų.„Prognozuojama, kad ji sulygins Baltijos regiono kainas su Skandinavijos rinkos kaina. Visgi iki tol, t.y. 2014 ir 2015 m., Latvijoje ir Lietuvoje elektros energijos importas iš Skandinavijos rinkos dėl nepakankamo perdavimo tinklo galingumo bus apribotas ties Estijos–Latvijos pasieniu, dėl to, ypač vasarą ir rudenį, elektros energijos rinkos kainos bus didesnės už Estijos ir Skandinavijos rinkos kainas“, - nedžiuginančias prognozes pateikia p. Junghans.

Didžiausia kaina užfiksuota spalį

Kadangi gamybos išlaidos praėjusiais metais 70 – 90% viršijo Skandinavijos rinkos kainos lygį, dėl to kilo rinkos kaina Lietuvoje, kuri birželį – spalį vidutiniškai pasiekė 56,3 EUR/MWh, o tai 22% daugiau nei Estijoje tuo pačiu metu. Vis dėlto, pasak p. Junghans, dėl Latvijoje ir Lietuvoje pastaraisiais metais eksploatuoti perduotų dujinių šiluminių elektrinių abi šalys yra pajėgios užtikrinti elektros tiekimą esant apribotam perdavimo tinklo galingumui ir tokiu būdu mažinti elektros energijos rinkos kainos augimą.Didžiausia kaina praėjusiais metais Lietuvoje užfiksuota spalį, kuomet vidutinė rinkos kaina viršijo 64,2 EUR/MWh. Lapkritį ir gruodį ji mažėjo 42% ir vidutiniškai siekė 37,5 EUR/MWh. Kainų kritimą lėmė sumažėję perdavimo apribojimai, kurie gruodį prekybos galingumui leido augti 33% iki 872 MW.Pasak p. Junghans, dėl sumažėjusių perdavimo apribojimų gruodį elektros energijos kainos tarp Baltijos šalių supanašėjo – spalį Lietuvoje elektros energijos rinkos kainos vidutiniškai buvo 37% aukštesnės nei Estijoje, o gruodį Lietuvos vidutinė rinkos kaina viršijo Estijos rinkos kainą tik 2%. Mažėjančią kainą lėmė dėl labai šiltos ir kritulių gausios žiemos Skandinavijos hidroelektrinių rezervuaruose padidėjęs vandens lygis ir dėl to suaktyvėjusi gamyba jose.