Lietuvoje įvedus eurą, ECB sprendimuose daugiau lems didieji

Publikuota: 2014-02-28
Atnaujinta 2015-06-01 13:08
Nuotrauka: Adamo Berry („Bloomberg“)
„Verslo žinios“

Jei Lietuva įsives eurą, Europos centrinio banko (ECB) Valdančiojoje taryboje atsiras balsavimo rotacija – priimant kasmėnesinius sprendimus dėl, pavyzdžiui, palūkanų normų, kelios šalys balsuoti negalės.

Kaip savo pranešime nurodo Vokietijos centrinis bankas, Lietuvai įstojus į euro zoną, pasikeis balsavimo procedūra ECB Valdančiojoje taryboje, kuri priima pagrindinius pinigų politikos sprendimus – pavyzdžiui, keičia bazines palūkanų normas.Tarybą šiuo metu sudaro 18 šalių centrinių bankų valdytojai, taip pat 6 narių Vykdomoji valdyba, kuriai vadovauja Mario Draghi. Iki šiol visi 24 tarybos nariai turi balsavimo teisę, tačiau dar 2002 m. buvo priimtas sprendimas, kad išaugus tarybos narių skaičiui, bus įvesta balsavimo rotacija – kas mėnesį kelių šalių atstovai galės dalyvauti tarybos diskusijose, tačiau negalės balsuoti dėl sprendimų.Iš pradžių ketinta tokią tvarką įvesti sulig 16 valiutos bendrijos nare, tačiau 2008 m. taryba nutarė naują tvarką nukelti, kol šalių skaičius peržengs 18. Kol kas planuojama, kad 19-ta šalimi euro zonoje taps Lietuva, eurą ketinanti įsivesti nuo 2015 m. pradžios.Pagal naująją tvarką, kuri įsigalios, jei taryboje pradės dirbti Lietuvos banko valdybos pirmininkas – kol kas šias pareigas eina Vitas Vasiliauskas, šalių centrinių bankų vadovai bus priskirti skirtingoms grupėms pagal šalies ekonomikos ir finansų sektoriaus dydį. Kol euro zonoje bus nuo 19 iki 21 šalių narių, grupės bus dvi – pirmąją sudarys 5 didžiausios ekonomikos, antrąją – likusios.Didžiosios, kaip nurodo Vokietijos centrinis bankas, yra Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija ir Nyderlandai. Jos dalinsis keturis balsus, tai reiškia, kas mėnesį viena jų sprendime nedalyvaus. Likusios mažiausiai 14 šalių, tarp kurių, jei sėkmingai įsives eurą, nuo kitų metų bus ir Lietuva, dalinsis 11 balsų.Taigi, jei didžiosios šalys balsuos keturis kartus iš penkių, mažesnių šalių balsavimo dažnumas Lietuvai įstojus į euro zoną sieks 78,5%, o sulig kiekviena nauja nare mažės – iki 73,3%, vėliau 68,8%, skaičiuoja Vokietijos centrinis bankas.Tiesa, šalių centrinių bankų valdytojai posėdžius vis tiek galės lankyti ir turės teisę diskusijose dėl sprendimų išreikšti savo nuomonę. Tuo metu 6 vykdančiosios ECB valdybos nariai, neatstovaujantys konkrečių šalių, balsavimo teisę turės per kiekvieną posėdį. O banko sprendimuose dėl kapitalo ir rezervų ar pelno paskirstymo, kuriuos taip pat priima tarybą, bus balsuojama pagal šalių turimą įstatinio kapitalo dalį. Vokietijos centrinio banko dalis čia sudaro beveik 18%, Lietuvos banko – 0,4%.Dar vėliau, jei euro zonos narių skaičius bus didesnis nei 21, šalys bus padalintos į tris, o ne dvi, grupes. Penkios didžiosios šalys vėl dalinsis 4 balsus. Antroji, vidutinių šalių, tokių kaip Belgija ar Austrija, grupė turės 8, o mažų šalių, tarp kurių bus ir Lietuva, – 3 balsus.Jei euro zonos narių skaičius pasieks 27, Lietuva balsuos tik 3 kartus iš 8, t. y., dalyvaus 37,5% visų balsavimų.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku