Euras vartotojų kišenių nepapildys

Publikuota: 2014-02-27
Atnaujinta 2015-06-01 11:39
Nuotrauka: Juditos Grigelytės ("Verslo žinios")
 

Verslininkai jau skaičiuoja, kad prieš euro įvedimą gyventojai suskubs išleisti sukauptus litus ir pirks gausiau, tačiau ekspertai primena, kad valiutos keitimas daugiau pinigų į vartotojų pinigines nepridės.

„Kolegų patirtis nerodo reikšmingos euro laukimo ar įvedimo įtakos vartojimo masto pokyčiams“, – į euro zoną jau patekusių Latvijos ir Estijos patirtį apibendrina Julita Varanauskienė, SEB banko šeimos finansų ekspertė.Estijoje prieš įvedant eurą 2012 m. vartojimo augimas spartėjo, tačiau ne dėl euro įvedimo: tuo metu Estijos ekonomika kilo iš nuosmukio. Latvijoje, kur euro tuomet dar nelaukta, pasak p. Varanauskienės, vartojimas tuomet taip pat augo.Panaši padėtis esą buvo ir pernai Latvijoje: prieš įvedant eurą vartojimo augimo tempai mažai skyrėsi nuo fiksuotų Lietuvoje, nors euro bilieto mes vis dar laukiame.„Santaupas latais kaimynai pakeitė į eurus arba padėjo į finansų institucijų sąskaitas“, – konstatuoja p. Varanauskienė.Pašnekovė pastebi, kad abiejose šalyse prieš įvedant eurą pablogėjo vartotojų lūkesčiai – labiausiai dėl didesnių kainų baimės. Bet ir tai nereiškia, kad žmonės ėmė leisti pinigus ir vartoti.„Jei žmogus tikisi, kad kainos didės, jis skubės išleisti pinigus tik tuo atveju, jei tikėsis ir didesnių pajamų“, –  sako ekspertė.Padėtis įvedant eurą Lietuvoje, pasak jos, taip pat priklausys nuo pajamų tendencijų.Šio vasario vartotojų lūkesčiai Lietuvoje dar išlieka stabilūs. Šviesesne ateitimi tiki 21% vartotojų, kiti 20% prognozuoja, kad jų šeimos finansinė padėtis per metus pablogės, dauguma – 54% numatė, kad jų padėtis nesikeis.

Jaučia augimą

Prekybininkai teigia, kad tam tikrų pagyvėjimo požymių keičiant valiutą vis dėlto būna, tiesa, šie trumpalaikiai.„Metų pabaigoje buvo pagyvėjimas, tačiau sausį paklausa krito ir vėl viskas išsilygino“, – patirtimi Latvijoje dalijasi Aurelijus Rusteika, „Topo grupės“ valdybos pirmininkas.Jis skaičiuoja, kad pastaraisiais mėnesiais pardavimai šioje rinkoje stiebėsi apie 20%, palyginti su ankstesniais metais, tačiau susumavus šiuos rezultatus su metų pradžios pardavimais didelio pardavimų augimo neužfiksuota.„Gal pas mus sumos per mažos, žmonės turbūt daugiau investavo į nekilnojamąjį turtą“, – svarsto p. Rusteika.Inga Navickaitė, prekybos centrą „Ozas“ valdančios bendrovės „ECE Projektmanagement Vilnius“ vadovė, jau yra minėjusi, kad prieš euro įvedimą žmonės turėtų aktyviau leisti santaupas ir pirkti, ypač prabangos prekių ir itin didelių pirkinių. Tokia yra centro valdytojų patirtis kitose šalyse, taip pat rodanti, kad pakeitus valiutą vartojimas kiek atslūgsta.„Bet jei bus daug neigiamos informacijos, gąsdinimų, kad kainos kils, žmonės gali neskubėti leisti santaupų, taupyti“, – kito scenarijaus neatmeta p. Navickaitė.

Šlavė automobilius

Transporto skelbimų portalo „autoplius.lt“ atliktas automobilių rinkos tyrimas rodo, kad 2013 m. Latvijoje buvo parduota 36,1% daugiau naujai į šalį įvežtų naudotų automobilių nei 2012 m. Daugiausia parduota naudotų automobilių, ypač išaugo 6–10 metų senumo automobilių importas.Viktoras Daukšas, „autoplius.lt“ plėtros vadovas, sako, kad dėl latvių noro išleisti kojinėse kauptus latus pernai augo prabangių naudotų automobilių pardavimai.„Praėję metai Latvijos ekonomikai buvo išties ypatingi. Artėjantis euro įvedimas nemažą dalį mūsų kaimynų privertė peržiūrėti santaupas ir jas išleisti. Todėl pagyvėjo nekilnojamojo turto rinka, į viršų šoktelėjo ir automobilių pardavimai“, – sako p. Daukšas.Lietuvoje, anot jo, greičiausiai taip pat bus panaši tendencija, tačiau pardavimų augimas nebus toks spartus, nes Lietuvos rinka gerokai didesnė.Tendencijos, kai prieš eurą apsipirkę vartotojai pakeitus valiutą nurimsta ir ima vėl taupyti, pasak p. Daukšo, Latvijoje šiame segmente jau jaučiamos. Tačiau tikslius metų pradžios pardavimų Latvijoje duomenis įmonė dar skaičiuoja.Europos statistikos biuras „Eurostat“ taip pat dar skaičiuoja sausio mažmeninės prekybos pokyčius Latvijoje (gruodį metinis augimas siekė 4,2%). Estijos pavyzdys rodo, kad jie gali būti kiek sausesni.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku