Chemijos pramonė rado būdą tyrimų išlaidoms sumažinti

Toks bendradarbiavimas gali padėti Europos chemijos ir plastikų kompanijoms, spaudžiamoms konkurencijos besivystančiose rinkose ir augančių energetikos sąnaudų, sumažinti išlaidas milijonais eurų.Vokietijos BASF dirba drauge su sportinės avalynės gamintoja „Adidas“, ieškodamos sprendimo, kaip padaryti sportbačių padus dar elastingesnius. Belgų „Solvay“ bendradarbiauja su naftos kompanijomis, kurdama polimerines vidines dangas erozijos pažeistiems vamzdžiams. Vokietijos chemijos bendrovė „Lanxess“ padeda „Volkswagen“ grupės padaliniui „Škoda“ gaminti automobilių dalis, vardija agentūra „Reuters“.„Šiais laikais toks bendradarbiavimas yra kur kas įprastesnis. Tai daug naudingiau, nei viską daryti patiems“, – „Reuters“ cituoja p. Wernerį Breuersą, „Lanxess“ valdybos narį.

Mažina išlaidas tyrimams

Į aukštąsias technologijas ir inovacijas Europos chemijos pramonė orientuojasi jau du pastaruosius dešimtmečius, tačiau bendrovės privalo išlaikyti spartų naujovių diegimo pagreitį, jei nori atlaikyti besivystančių šalių bendrovių, taip pat diegiančių pažangias technologijas, konkurenciją ir neatsilikti nuo Jungtinių Valstijų, kur įmonėms skalūnų dujų proveržis užtikrina pigesnę energiją.Chemijos pramonės išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai Europoje, skaičiuojant kaip pardavimų dalį, 2012-aisiais sumažėjo iki 1,6%, palyginti su 1,8% ankstesniais metais, 1991-aisiais ši dalis siekė 2,8%, rodo lobistinės organizacijos „Cefic“ duomenys, juos pateikia „Reuters“.Pasak analitikų, tai nereiškia, kad atvėso bendrovių entuziazmas investuoti į naujoves – veikiau įmonės išmoko išspausti daugiau naujovių iš to paties vieno euro, glaudžiau bendradarbiaudamos su savo klientais.

Mokslas ir sportbačiai

Praėjusiais metais BASF pristatė savo sukurtas „Infinergy“ putas, naudojamas „Adidas“ gaminamuose „Energy Boost“ sportbačiuose. Naująjį produktą BASF vadina revoliucingu. „Pasaulinė sporto reikmenų pramonė skaičiuoja pelną, gaunamą dėl augančio žmonių noro bėgioti: bėgimo entuziastai savo reikmenims kasmet išleidžia apie 15 mlrd. EUR“, – teigiama BASF pranešime.Bendrovė pažymi, kad šiais laikais sporto reikmenys, taip pat ir sportiniai bateliai, yra aukštųjų technologijų produktai. „Infinergy“ putos gaminamos iš išplėsto termoplastinio poliuretano, panašaus į spragintus kukurūzus, aiškina BASF inovacijų padalinio atstovai. Būtent ši medžiaga ir suteikia „Adidas“ sportbačių padams elastingumo ir taip bėgikų pageidaujamą šoklumo efektą.„Lanxess“ – taip pat Vokietijos chemijos pramonės įmonė, tiekianti savo produkciją automobilių, elektronikos, buities įrenginių, statybų, medicinos, sporto ir žemės ūkio sektorių bendrovėms.„Aukštosiomis technologijomis sukurti plastikai turi puikią ateitį. Daugybė kompanijų, ypač automobilių pramonėje, taip pat elektronikos ir statybų pramonėje, vis dažniau naudoja šias inovatyvias medžiagas, sukurtas laboratorijose“, – prisistatydama savo tinklalapyje dėsto „Laxness“.„Mes visada dirbome, turėdami galvoje pareigą siekti nuolatinės pažangos“, – belgų kompanijos „Solvay“, skaičiuojančios 150-uosius įkūrimo metus, tinklalapyje cituojamas jos įkūrėjas Ernestas Solvay. Bendrovės užsakovų spektras – itin platus: nuo energetikos, naftos iki maisto pramonės, kuriai „Solvay“ tiekia, pavyzdžiui, dirbtinius kvapiklius.

Tiekimo klaustukas

Martinas Gruhlke, verslo konsultavimo bendrovės „Stratley“ projektų vadovas, teigia, kad sprendimai, kaip padidinti mokslinių tyrimų efektyvumą – kompanijų valdybų darbotvarkių viršuje. „Kūrybinis procesas dabar nukreiptas tiksliai į rinką, jau nebe į tai, kas apskritai techniškai įmanoma“, – pažymi p. Gruhlke.Vienintelis galimas nesklandumas chemijos įmonėms ir jų klientams bendradarbiaujant mokslinių tyrimų srityje – tai, kad užsakovai gali pageidauti turėti daugiau nei vieną tiekėją, siekdami užsitikrinti geriausią pasirinkimą.„Kaip buvęs konkursų vykdymo vadovas, žinau, kad tai (sąsajos su vienu tiekėju) gali būti sunkus sprendimas“, – pripažįsta Roberto Gualdoni, plastikų bendrovės „Styrolution“ vykdomasis vadovas. „Styrolution“ gamina plastikus, naudojamus automobilių priekinėms grotelėms, medicinos prietaisams ir žaislams gaminti.Pasak p. Gualdoni, laimėti išskirtinius projektus chemijos įmonėms padeda specializavimas tam tikrose nišinėse srityse, kai konkurentų apskritai nėra daug.

Rizika stabtelėti

Nuogąstaujama, kad orientavimasis į klientų poreikius gali pristabdyti mokslo pažangą apskritai, kadangi kai kurių mokslinių tyrimų komercinė nauda gali pasimatyti tik po daugelio metų. „Reuters“ pateikia pavyzdį: Vokietijos bendrovė „Merck KGaA“ skystuosius kristalus išrado daugiau nei prieš šimtmetį ir toliau plėtojo, neturėdama aiškios minties, kur juos galima pritaikyti. Milžiniškas pajamas ši medžiaga pradėjo duoti tik 2000-aisiais, rinką užplūdus skystųjų kristalų ekranams.