Kuri darbo rinka sveikesnė - JAV ar Europos

Nedarbas JAV sausį, atsižvelgiant į sezoninius svyravimus, smuko iki 6,6%. Vėliausias euro zonos rodiklis – 12%. Tai susiję su sveikesne JAV ekonomika, kurios augimas atsinaujino 2009 m., pasibaigus finansų kracho sukeltai recesijai. Euro zona pastaruosius metus sunkiai kapstėsi iš skolų krizės. 2010-aisiais nedarbas tiek JAV, tiek euro zonoje svyravo ties 10%, vėliau Amerikoje rodiklis pradėjo gerėti, o euro zonoje pasuko neigiama kryptimi.Tačiau amerikiečių ekonomistai siūlo nepervertinti nedarbo rodiklių ir siūlo atsižvelgti į dalyvavimo darbo rinkoje reikšmes, liudijančias apie šios rinkos būklę apskritai.

Proporcijos

Paaiškėja, kad Amerikos darbo rinka nėra tokia sveika kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, rašo „The Wall Street Journal“. JAV nedarbo rodiklis, be kita ko, mažėja ir todėl, kad daugelis amerikiečių tiesiog pasitraukia iš darbo rinkos.Thomasas Klitgaardas ir Richardas Peckas, Niujorko federalinio rezervų banko ekonomistai, savo tinklaraštyje pažymi, kad vertinant darbo rinkos situaciją paprastai remiamasi nedarbo rodikliu, kuris atspindi, kokią dalį visų darbingo amžiaus žmonių sudaro nedirbantys asmenys, aktyviai ieškantys darbo. Nedarbo rodiklis nuo 2010 m. JAV mažėjo, o euro zonoje – augo.Tačiau šis rodiklis neatspindi svarbaus niuanso – neatskleidžia, kuri dalis gyventojų nesidomi įsidarbinimu apskritai. Santykinė reikšmė, apibūdinanti dalyvavimą darbo rinkoje, leidžia susidaryti kitokį vaizdą, teigia amerikiečių ekonomistai.Nors įdarbintų žmonių skaičius JAV išaugo, tačiau rodiklis, atspindintis dalyvavimą darbo rinkoje – bendro dirbančių ir ieškančių darbo žmonių skaičiaus dalis nuo darbingų gyventojų skaičiaus – mažėjo. O euro zonoje šis rodiklis šiek tiek išaugo.„Jeigu euro zonoje dalyvavimo darbo rinkoje rodiklis būtų smukęs proporcingai pokyčiui, kuris užfiksuotas JAV, nedarbas euro zonoje dabar būtų 9,5%, žemesnis, nei buvo prieš prasidedant skolų krizei“, – teigia p. Klitgaardas ir p. Peckas.

Moterų vaidmuo

Panašias įžvalgas, analizuodami nedarbo statistiką, pateikia ir „Credit Suisse“ ekonomistai, juos cituoja „The Financial Times“. „Atsižvelgus į žmonių, dalyvaujančių euro zonos darbo rinkoje, skaičių ir į smunkantį norinčiųjų dirbti skaičių Jungtinėse Valstijose, nedarbo lygis atrodo beveik toks pats“, – rašo dienraštis, remdamasis „Credit Suisse“ duomenimis. „The Financial Times“ daro išvadą, kad europiečiai vis labiau nori dirbti, o amerikiečiai – priešingai. Pastarieji neretai praranda viltį susirasti jiems tinkamą darbą arba išeina į pensiją.Pono Klitgaardo ir p. Pecko skaičiavimai parodo, kad prie euro zonos darbo rinkos suaktyvėjimo labiausiai prisideda į ją įsitraukusios vyresnės nei 45 metų moterys. Ši tendencija stebima visose trijose didžiausios ekonomikos euro zonos šalyse – Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje.„Credit Suisse“ teigia, kad euro zonos gyventojų noras dirbti – patrauklus bruožas investuotojams.

Geriau nei atrodo

Anot kai kurių euro zonos pareigūnų, taip išlukštenta statistika parodo, jog reikalai Europoje yra geresni nei manoma.„Nepaisant nedarbo lygio, darbo ir pajamų euro zonoje iš tikrųjų turi daugiau žmonių nei JAV, vertinant dirbančių žmonių dalį nuo gyventojų skaičiaus. Kadangi daugiau žmonių dirba, padėtis nėra tokia dramatiška, kaip žmonės galėtų pagalvoti, žvelgdami vien į nedarbo rodiklį“, – dienraščiui „The Wall Street Journal“ sakė Klausas Reglingas, euro zonos gelbėjimo fondų vadovas.Tiesa, padėtis darbo rinkoje, vertinant įvairiais pjūviais, euro zonos šalyse smarkiai skiriasi, ir rekordinis nedarbas Ispanijoje ir Graikijoje tebėra didžiausias politikų galvos skausmas. Jeanas Pisani-Ferry, buvęs „Bruegel“ ekonominės analizės instituto vadovas, pažymi, kad didžiausia euro zonos bėda – mažėjantis jaunų žmonių įsitraukimas į darbo rinką.Kita Europos problema – menkesnis nei amerikiečių darbo našumas.

Perkaitimo grėsmė

Grėsmių esama ir kitoje Atlanto pusėje. Nuogąstaujama, kad mažesnis ratas galinčių ir norinčių dirbti amerikiečių netrukus išsems pajėgumą, kils spaudimas didinti atlyginimus ir infliacijos grėsmė. Apie galimą JAV darbo rinkos perkaitimą liudija dar vienas santykinis rodiklis: įdarbintų žmonių dalis, palyginti su darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi, per 2008–2009 m. recesiją smuko daugiau nei 4%, teigiamų pokyčių nuo to laiko nebuvo užfiksuota.Analitikai komentuoja, kad, jei šis rodiklis neatsigaus, JAV darbo rinka toliau silps. Prie to prisidės demografiniai pokyčiai – augantis vyresnio amžiaus žmonių skaičius, taip pat didelės dalies darbingo amžiaus amerikiečių nenoras dirbti ar ieškoti darbo apskritai.

Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".