Kiekvienam ES gyventojui rinkimų informacinė kampanija kainuos 0,3 EUR

Publikuota: 2014-02-23
Atnaujinta 2015-06-01 13:07
Nuotrauka: Jasper Juinen ("Bloomberg")
„Verslo žinios“

Europinės institucijos deklaruoja, kad artėjantys Europos Parlamento (EP) rinkimai šįkart bus kitokie. Tačiau, be džiugesio dėl atviriau renkamo Europos Komisijos (EK) prezidento, girdėti ir įspėjimų dėl protesto balsų euroskeptikų pusėn ir grėsmės istoriniams prekybos susitarimams.

Šie EP rinkimai pirmą kartą vyks pagal Lisabonos sutartį, kurioje numatoma didesnė EP ir rinkėjų įtaka sprendžiant dėl būsimo EK prezidento. Dabartinis EK prezidentas buvo patvirtintas dar prieš 2009 m. įsigaliojant Lisabonos sutarčiai, todėl taisyklės, kaip renkamas EK prezidentas, bus pritaikytos pirmą kartą. Pasak Klauso Welle, EP generalinio sekretoriaus, būtent žodis „išrenkamas“ atspindi svarbiausius teisinius pasikeitimus – Europos Vadovų Taryba EK prezidento kandidatūrą parinkti turės atsižvelgdama į EP rinkimų rezultatus.„Taigi ET nėra visiškai laisva pasiūlyti bet kokį kandidatą. Tai nėra vien tik semantika – pagal Lisabonos sutartį EP renka EK prezidentą – ne patvirtina ar kaip kitaip palaimina jo kandidatūrą. EP renka prezidentą“, – mintį ryškino EP generalinis sekretorius.Eurovaldininkų teigimu, šiuose rinkimuose pirmą kartą balsuojantieji žinos kandidatus į komisijos vadovus dar prieš rinkimus.„Jau žinome, kad Martinas Schulzas yra socialistų kandidatas, liberalai jau pasirinko Guy Verhofstadtą, žalieji kaip visada pasiūlė du kandidatus – vyrą ir moterį – Jose Bove iš Prancūzijos ir Ska Keller iš Prancūzijos, kairiųjų opozicijos kandidatas bus Alexis Tsipras iš Graikijos“, – sakė p. Welle.EP rinkimai vyks gegužės 22–25 d., politinės grupės sudarinėjamos pirmą birželio savaitę, o trečiąją liepos savaitę – pirmieji bandymai Parlamente išrinkti EK prezidentą. Dėl visos EK sudėties EP balsuos spalį.

Politiniai pasikeitimai

Akademikai svarsto, kad šie EP rinkimai ypač ryškiai iliustruos tendenciją, kad balsavimas renkant atstovus Europoje yra protesto prieš nacionalines vyriausybes forma. Simonas Hixas, Londono ekonomikos ir politinių mokslų universiteto profesorius, atkreipė dėmesį, kad opozicinės ir ypač protestuojančiosios partijos gerai pasirodo EP rinkimuose. Dėl šios priežasties EP rinkimų rezultatai ir nacionalinių vyriausybių sudėtis primena švytuoklę.„Manau, kad švytuoklė šįkart bus dar didesnė. Pavyzdžiui partijai „Alternatyva Vokietijai“ (opozicinė partija, deklaruojanti antieuropietiškas idėjas – VŽ) pasiseks daugiau nei 4%, kuriuos gavo nacionaliniuose rinkimuose, nes EP rinkimuose matysime nusisukimą nuo SPD/CDU (naujoji valdančioji Vokietijos koalicija iš socialdemokratų ir Angelos Merkel konservatorių ir krikščionių demokratų – VŽ) į mažesnių partijų pusę. Ir tokia tendencija matoma visoje Europoje“, – sakė ES politikos ekspertas.Pastaruosiuose rinkimuose šiuos protesto balsus ypač gausiai turėtų susirinkti radikalios politinės grupės, kurių potencialą rodo išaugęs populiarumas per nacionalines apklausas.„Jei pažiūrėsime į apklausas šalyse narėse, tokios partijos užima aukštas vietas Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje, PVV (Gerto Wilderso partija „Už laisvę“ – VŽ) yra tarp lyderių Nyderlanduose, „Austrijos laisvės partija“ svyruoja tarp pirmos ir antros vietos Austrijoje, Danijos žmonių partija (nusiteikę prieš imigraciją – VŽ) yra treti Danijoje, partija „Tikrieji suomiai“ yra tarp antros ir trečios vietos Suomijoje, „Alternatyva Vokietijai“ EP rinkimuose turėtų gauti 7–9 vietas Vokietijai, kairiųjų partija SYRIZA (protestuojanti prieš taupymo priemones – VŽ) pirmauja apklausose Graikijoje, „Jobbik“ (radikalių nacionalistų partija – VŽ) treti Vengrijoje“, – pavyzdžius vardino p. Hixas.Dabar prie EP narių, nusiteikusių prieš europinę darbotvarkę, pasak profesoriaus, galima priskirti apie 15% parlamentarų, o po šių rinkimų radikaliau nusiteikusioms grupėms gali priklausyti per 200 vietų.„Mano spėjimas dabar, kad dešiniosios radikalios populistinės partijos laimės per 100 vietų EP. Jei prie to dar pridėsime antifederalistus iš ECR grupės (Europos konservatorių ir reformistų grupę) ir kairiuosius radikalus, kurie taip pat antifederalistai, galime gauti prieš pagrindines vyraujančias politines kryptis ar vyraujančią europinę darbotvarkę nusistačiusį bloką iš maždaug 200 Parlamento narių“, – prognozavo profesorius.

Pasekmės verslui

Pasak p. Hixo, tokio dydžio politinis darinys EP reikšmingai veiks europinę darbotvarkę, tarp jų – svarbius tarptautinius ekonominius ir prekybos klausimus.„Tai gali pakeisti politinę darbotvarkę įvairiais būdais. Jie nusiteikę prieš taupymą, prieš glaudesnę pinigų sąjungą. Antra, derybos dėl TTIP (JAV ir ES transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystė  – VŽ). Tiek radikalūs kairieji, tiek radikalūs dešinieji yra nusistatę prieš TTIP. Tarp EP narių jaučiamos antiamerikietiškos nuotaikos. Kitos kadencijos Parlamentui gali būti labai sunku tęsti derybas dėl TTIP“, – prognozavo p. Hixas.Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku