Istoriją prikeltų žaidimas

Publikuota: 2014-02-22
Atnaujinta 2015-06-01 13:14
svg svg
Nuotrauka: Juditos Grigelytės nuotr.
 

Kaskart artėjant Lietuvos nepriklausomybės ir šalies nepriklausomybės atkūrimo dienoms mokyklos, universitetai, savivaldybės ir žiniasklaida ima laužyti galvas, kaip darsyk suteikti joms aktualumo. Apie švenčių reikšmę miestui ir miestiečiams kalbamės su miesto antropologe Jekaterina Lavrinec, viena tarpdalykinės miesto studijų ir kūrybinių iniciatyvų platformos „Laimikis.lt“ įkūrėjų, Vilniaus Gedimino technikos universiteto docente.

Žinoti, ką švenčiam

Turime dvi Nepriklausomybės dienas. Vieną jų daugelis mūsų patys išgyveno ir prisimena.
„O kalbant apie Vasario 16-ąją – turime atgaminti, aktualizuoti, atgaivinti 1918 metų įvykius“, – kalba dr. Lavrinec. Klausimas – kaip tai padaryti. Anot miesto antropologės, pirmiausia vertėtų panagrinėti minimo istorinio įvykio sudedamąsias dalis. Svarbiausioji, žinoma, Nepriklausomybės aktas. Kita svarbia dalimi ji vadina „Lietuvos aido“ leidėjų ir spaustuvės darbuotojų drąsą.
Prisiminkime istoriją: apie Lietuvos nepriklausomybę paskelbta laikraštyje „Lietuvos aidas“, vokiečių okupacijos metais jis buvo griežtai cenzūruojamas. Puikiausiai žinodama, kad Aktas supykdys okupantų administraciją, Lietuvos taryba nurodė Martyno Kuktos spaustuvei išspausdinti kelis šimtus laikraščio egzempliorių trys dienos prieš cenzoriaus peržiūrą. Po šio išpuolio vokiečių valdžia nusprendė sunaikinti spaustuvę, tačiau necenzūruoti „Lietuvos aido“ egzemplioriai pasiekė lietuvius tėvynėje ir užsienyje – jau vasario 18-ąją Akto tekstas buvo perspausdintas keliuose Vokietijos laikraščiuose.
„Šios istorijos pagrindu galima, pavyzdžiui, kasmet leisti specialų leidinį, o jį rengiant prisidėtų visi tautiečiai, – svarsto dr. Lavrinec. – Įsivaizduokite, jei kiekvienas galėtų palikti savo pėdsaką šventiniame, istorinę datą menančiame numeryje, kokią margą mozaiką sukurtume!“Toks leidinys neturėtų būti popierinis ir nedidelio formato, anot pašnekovės, idėjai įgyvendinti tiktų ir matomas miesto objektas.
Trečias įdomus Vasario 16-osios istorijos aspektas – dingęs akto originalas ir dublikatas.
„Kodėl gi nesukūrus žaidybinio šventės scenarijaus ir nepasiūlius miestiečiams jų surasti? – klausia dr. Lavrinec. – Tad štai – plėtojant šios šventės scenarijų būtų galima užsikabinti už tikrųjų faktų ir žaidimo forma į šventės minėjimą įtraukti įvairių miestų gyventojus.“
Jos žodžiais, šventės atvirumas – viena svarbiausių jos sėkmės sąlygų. Juk šventės ritualų tikslas – sujungti žmones, visos Lietuvos ir konkrečių miestų gyventojams suteikti bendrumo jausmą.
Mažos, bet svarbios
Paklausta, kokias miesto šventes ir akcijas dr. Lavrinec įvardytų kaip pavykusias, ji išsyk pamini Gatvės muzikos dieną.
„Kodėl ji tokia populiari? Todėl, kad tai atviro formato šventė, prie kurios prisideda daugybė muzikalių miestiečių ir nuo vienos grupės prie kitos migruojančių klausytojų. Ši šventė kiekvienam miestui suteikia išskirtinumo, nes kiekvienas jų tą dieną skamba savaip, – aiškina ji. – Analogiškai, nevykusiomis laikau uždaras šventes, kurios visada rengiamos pagal vienodą scenarijų. Pavyzdžiui, Sostinės ir Europos dienos, šventės-dvynės su tomis pačiomis dešromis ir alumi Gedimino prospekte.“
Pašnekovės įsitikinimu, šios šventės galėtų būti puiki proga sužadinti miestiečių vaizduotę, paraginti juos siūlyti netradicinių būdų švęsti. Deja, kol kas nesumanyta, kaip jie tai galėtų padaryti.
„Manyčiau, svarbi švenčių iniciatorių užduotis – suteikti miestiečiams platformą ar priemones išreikšti savo mintis, – tikina dr. Lavrinec. – Juk miesto tapatybė kuriama pačių miesto gyventojų.“ Čia pat pašnekovė priduria, kad minėtosios šventės vis dėlto pritraukia lankytojų.
„Tačiau seniausiai žinoma, kad gatvės maistas – puikus įrankis pritraukti žmonių į viešąsias erdves, – šypteli ji. – Tik klausimas, koks tokių švenčių emocinis turinys, kai miestiečiai masiškai juda nuo vieno prekystalio prie kito ir klausosi koncertų tose pat vietose. Ar to pakanka?“
Apie prasmę
Teko skaityti mintį, kad iš valstybinių švenčių likusi tik netiesioginė jų paskirtis: malonumas neiti į darbą ar mokyklą. Dr. Lavrinec svarsto, kad net tokiu atveju jos teikia naudos bendruomenei: antai rumunų religijotyrininkas ir filosofas Mircea Eliade (1907–1986), pavadinamas ir vienu įtakingiausių pasaulio religijos ir mitologijos tyrinėtojų, rašė, kad šventės atlieka svarbią simbolinę funkciją: kasdienybėje išskiria sakralinį laiką, o per jį žmonės įprasmina savo santykį su tam tikrais įvykiais ir save – kaip tam tikros grupės narius.
„Net ir tais atvejais, kai šventė tereiškia laisvadienį, šventinis laikas vis tiek jungia žmones, nors jie tuo metu tiesiog rūpinasi savo reikalais, – šypsosi pašnekovė. – Taigi, šventės – puiki proga suburti žmones, jei iš tiesų sieki šio tikslo.“
Be to, jos gali suteikti miestams išskirtinumo.
„Pagalvokime apie Klaipėdos Jūros šventę, „Kaunas Jazz“ ar Vilniaus Kaziuko mugę, – vardija pašnekovė. – Tai šventės, susijusios su miesto tapatybe.“
Apie įvaizdį
Kalbėdama apie švenčių įtaką miesto įvaizdžiui, pašnekovė užsimena apie gyventojų santykio su miestu reikšmę, susiklosčiusias praktikas, kitaip – žmonių įpročius, pomėgius.
„Miesto strategams ar prekės ženklo plėtotojams šventės dažnai atrodo nereprezentatyvios, netinkamos demonstruoti miesto svečiams“, – aiškina dr. Lavrinec ir pasitelkia pavyzdį – turgelius, į kuriuos žmonės užsuka ne tik apsipirkti, bet ir pabendrauti. Strategams tokios vietos neatrodo reikšmingos, bet gyventojams jos sudaro svarbią kasdienybės dalį, skatina tarpusavio komunikaciją ir paverčia tam tikras miesto erdves gyvos sąveikos aikštelėmis.
Ji laiko klaida kuriant miesto reprezentacijos strategiją iš karto orientuotis į išorę – turistus, neatsižvelgiant į tikrąjį gyventojų santykį su miestu.
„Tai mes „Drąsi šalis“ (ką tai reiškia? kaip kasdien pasireiškia mūsų drąsa?), tai, kai pirmininkaujame ES, – „Mes ateiname“, – primena dr. Lavrinec. – Tai abstraktūs šūkiai be aiškios informacijos. Manyčiau, kad pristatant miestus turistams vertėtų atsižvelgti į tai, ką iš tiesų turime. Pasižiūrėti, kas juos čia užkabina.“
Ji pateikia netikėtą pavyzdį: alternatyviam užsienio jaunimui Vilnius – puiki vieta važinėtis riedučiais bei riedlentėmis, mat čia su jais dar nekovojama ir į dangą nemontuojama metalinių elementų, trukdančių važiuoti. Tai reiškia, kad Vilnių patogu apvažiuoti riedlente.
„Prieš porą metų čia lankėsi garsus Berlyno riedlentininkas ir miestą jis apdainavo kaip laisvą, nevaržantį judėjimo“, – šypsosi ji.
Yra tekę girdėti atsiliepimų apie Vilnių kaip lindihopo miestą – čia ir daug šokančių, ir yra vietų pašokti.
„Taigi miesto vertę kuria kasdienė praktika, ji ir pritraukia atvykėlių dėmesį“, – sako dr. Lavrinec.
Jaukinantis miestą
Kita proga urbanistė ir akcijos „Parkuok kitaip“ iniciatorė Inga Urbonaitė VŽ „Savaitgaliui“ yra sakiusi, jog viena priežasčių, kodėl jaunuoliai purškia grafičius ant miesto fasadų, yra ta, kad taip jie tarytum savinasi gatves, pastatus.
„Tai kertinė miesto sociologijos sąvoka, – linkteli pašnekovė. – Pavyzdžiui, garsus sociologas Henri Lefebvre'as nurodo, kad miestiečiams svarbu „savintis“, kurti emocinį ryšį, kartais – palikti materialų pėdsaką. Tą darome ir nevalingai – vaikščiodami tais pačiais maršrutais pratriname dangą, o prisiliesdami prie turėklų ilgainiui juos nušlifuojame. Kitas pavyzdys – nublizgintos miesto paminklų galūnės – skulptūrų rankos, kojos, nosys.“
Jaukintis miestą padeda ir įvairios pramoginės akcijos. Kad ir tas pats „Parkuok kitaip“ projektas, kurio metu Gedimino prospektas buvo išklotas dirbtine žole, čia surengta įvairiausių pramogų – koncertų, sporto rungčių, šokių ir kt.
„Tai geras vadinamojo „Glocal“ judėjimų (“Glo-“ – „global“, globalus, „-cal“ – nuo žodžio „local“, vietinis) pavyzdys. Tai judėjimai, kurie kyla viename mieste, tačiau jų sprendimai universalūs, pritaikomi kitur“, – paaiškina dr. Lavrinec. Pirmoji „Parking day“ buvo surengta JAV prieš kelerius metus ir sparčiai paplito po visą pasaulį. Šios akcijos metu dalyviai ne tik gulinėja ant pievelių, bet ir prisijungia prie viešųjų erdvių apželdinimo.
Grįžtame prie anksčiau išsakytos minties – norint dažniau Lietuvoje įgyvendinti panašias idėjas, reikėtų išplėtoti dialogą tarp bendruomenės, aktyvistų ir savivaldybės, kitaip tariant, rasti būdą visiems susikalbėti.
Vilniaus savivaldybė sukūrė „Idėjų kambarį“ panašiam tikslui, tačiau, dr. Lavrinec manymu, mažai vilniečių žino, kaip juo naudotis.
„Retas įsivaizduoja, ką reikia daryti, jei nori įgyvendinti masinio renginio idėją, – sako ji. – Kokius biurokratinius etapus reikės pereiti, į ką kreiptis. Ar sumanymui užteks vieno prašymo, o gal turėsi pereiti kelis skyrius, kol rasi žmogų, kuris bent žodžiu palaimins idėją.“ Tada kyla kitas klausimas – ar reikalingas palaiminimas žodžiu, o gal reiktų suteikti miestiečiams laisvę instaliuoti laikinus objektus viešosiose erdvėse, jei tam nereikalingi jokie ištekliai, tik formalus palaiminimas.
„Verta viešai diskutuoti šiuo klausimu – kartu su savivaldybe“, – tikina pašnekovė ir prisimena neseną atvejį, kai vienai labdaros organizacijai Vilniuje prieš Kalėdas papuošus medžius ji gavo baudą. O idėja buvo graži – kalėdiškai papuošti gatvę ir užmegzti ryšį su joje įsikūrusiomis kitomis organizacijomis.
„Tai išskirtinis atvejis, ir jeigu šia tema nekalbėsime, vėliau bus tik blogiau, – įsitikinusi dr. Lavrinec. – Miestiečiai tik pradėjo jaukintis viešąsias erdves, tačiau iš karto yra pažabojami. Ji priduria mananti, jog savivaldybės reakcija buvo neadekvati. Nerimą jai kelia ir tai, kad bausmę paskatino Estetikos skyrius, esą tai, ką jie regėjo, buvo neestetiška.
„Ar tai reiškia, kad galima bausti miestiečius už neestetiškai nulipdytus besmegenius? Galėtume čia darsyk prisiminti „Lietuvos aidą“ ir cenzūrą“, – šypteli pašnekovė.
Kas už tai moka
Kalbėdama apie švenčių ar akcijų organizavimą, dr. Lavrinec atkreipia dėmesį į dar vieną svarbų veiksnį – netikėtumą.
„Rituališkumas gali atvesti prie nuotaikos nusidėvėjimo, kai šventė virsta automatiškų veiksmų seka, – aiškina ji. – Kaip ir švenčiant šeimoje: prieš sėsdamasis prie stalo žinai ir meniu, ir kai kurių artimųjų pasisakymus, ir jų būsimus poelgius. Taigi netikėtumo veiksnys ir spontaniškos akcijos pagyvina miesto rutiną.“
Prisimenu 3D Kalėdų pasaką ant Vilniaus arkikatedros: šioje vietoje didžiausias netikėtumas buvo rėmėjų reklama šou pabaigoje. Kalėdų Seneliui gurkštelėjus rėmėjo kavos ir pasigirdus foniniam balsui, rėmėjų vardu sveikinančiam su šventėmis, kone sutartinai žiūrovai išspaudė nusivylimo „Eee“. Susidaro įspūdis, kad ne mažiau nei renginio idėja žmonėms svarbu, kas už jį moka.„Tai labai aktuali tema miesto aktyvistams ir nekomercinių švenčių iniciatoriams, – sutinka dr. Lavrinec. – Miestiečių pasitikėjimą įgyja ilgalaikės šventinės tradicijos, per kelerius metus įrodžiusios, kad jose nėra komercinio užtaiso. Miestiečių pasitikėjimas labai trapus, jis formuojamas laipsniškai.“
Vienas aktyvistams skaudžių dalykų, kai veikla, kuria skatinamas bendrumo jausmas, pabrėžiamas dalijimosi džiaugsmas, labai greitai panaudojamos netradicinei reklamai. Dėl to kūrėjams tenka nuolat ieškoti naujų, šviežių idėjų. Viena vertus, tai neleidžia užsnūsti ir apsistoti prie tų pačių sprendimų, kita vertus – miestiečių pasitikėjimo ugdymas reikalauja didelių laiko sąnaudų, aiškina pašnekovė.
„Komerciniai formatai šventiškumą nudėvi labai greitai, – sako dr. Lavrinec. – Jei vieną kartą nekomercinę idėją komercializuosi ir pateiksi kaip reklamą, kitą kartą ji nebeveiks.“

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Niekada nesakyk niekada: kaip miestietis kaime iš obuolių verslą sukūrė Premium

Verslą galima sukurti lygioje vietoje ir net neturint apie jį specifinių žinių – tai patvirtina Mindaugo...

Gazelė
19:44
„Open House Vilnius“ savaitgalį atvers 56 pastatų duris

Besidominčiųjų architektūra laukia šventė – gegužės 28 ir 29 d. vyksiantis aštuntasis atviros architektūros...

Laisvalaikis
19:22
Vilniaus Didžiąją sinagogą įamžins iki 2026-ųjų 2

Iki 2026 m. vidurio sostinėje bus sutvarkyta unikali žydų (litvakų) sakralinė vieta – Vilniaus Didžioji...

Laisvalaikis
11:43
„Norfos“ lentynose – brandintos jautienos pasiūla Verslo tribūna

Prasidėjus lauko pramogų ir kepsnių sezonui, auga ne tik jau įprastos šviežios mėsos, bet ir vis...

„Vilnius Mama Jazz“ kviečia klausyti, žiūrėti, kalbėti

Gegužės 26 d. prasidedantį festivalį „Vilnius Mama Jazz“ lydi plati „palaikomoji“ programa, kviesianti į...

Laisvalaikis
2022.05.25
„SpaceX“ prieš „Boeing“: kaip E. Musko įmonė aplenkė aviacijos milžinę Premium 1

Praėjusį savaitgalį „Boeing“ bepilotis erdvėlaivis „Starliner“ po daugiau nei dvejus metus trukusių bandymų...

Inovacijos
2022.05.25
„Financial Times“ surikiavo geriausias mokymosi programas vadovams Premium

Geriausių pasaulyje verslo programų reitinge „Executive Education“, kurį daugiau nei du dešimtmečius sudaro...

Laisvalaikis
2022.05.25
IT specialistė kaime rado laimę: sukūrė tradicinį verslą, bet kitaip Premium

Sostinė siūlo apsčiai galimybių, tačiau vis daugiau šeimų ją palieka ir keliasi gyventi į kaimą. Nors...

Gazelė
2022.05.25
Patriotų gastrolės Rusijoje – už 100 milijonų Premium 3

Dar iki įsiverždama į Ukrainą Rusija negailėjo lėšų vadinamajai minkštajai galiai, t. y. savo kultūros...

Laisvalaikis
2022.05.24
Valdovų rūmų vadovui prof. V. Dolinskui – prestižinė Lenkijos kultūros premija

Prestižinė kultūros premija, prof. Aleksanderio Gieysztoro vardo apdovanojimas, įteiktas Nacionalinio...

Laisvalaikis
2022.05.24
Iš Kanų festivalio: „Mariupolis 2“, rusiškas skandalas, geriausia sezono komedija Premium

Kanuose vyksta 75-asis kino festivalis, paženklintas skaudžiausia mūsų dienų tema. Rusijos karas Ukrainoje...

Laisvalaikis
2022.05.24
Baltarusijos opozicijos lyderė: Lietuvos pagalba neapsiriboja žodžiais ar išsakytu susirūpinimu

Lietuvos pagalba baltarusiams neapsiriboja žodžiais ar išsakytu susirūpinimu, sako Sviatlana Cichanouskaja,...

Verslo aplinka
2022.05.24
„Time“ įtakingiausių menininkų viršūnėje – „Marvel“ žvaigždė Simu Liu

Naujausią „Time“ žurnalo, paskelbusio 2022-ųjų šimto įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą, viršelį puošia...

Laisvalaikis
2022.05.23
Ką A. Navalnas „Time“ parašė apie Putiną, o J. Bidenas – apie Zelenskį

Žurnalas „Time“ į įtakingiausių 2022 m. žmonių sąrašą įtraukė Volodymyrą Zelenskį, Ukrainos prezidentą, ir...

Laisvalaikis
2022.05.23
Skaičiai: užteršti ir švariausi Europos miestai Premium

Smulkiųjų kietųjų dalelių kiekis Europoje per pastarąjį dešimtmetį mažėjo, tačiau vis dar viršija...

Verslo klasė
2022.05.22
Eutanazijos vartai. Kaip suplanuoti mirties datą Premium

Kelionių maršrutuose netikėta kryptis – paskutinė gyvenimo stotelė. Žmonės, įpratę viską planuoti ir iki...

Laisvalaikis
2022.05.22
Už 135 mln. Eur parduotas 1955-ųjų „Mercedes“

1955-ųjų laidos „Mercedes-Benz“, viena iš vos dviejų egzistuojančių tokio modelio mašinų, šį mėnesį aukcione...

Automobiliai
2022.05.22
Nacionalinėje dailės galerijoje – fotografijų paroda „Karas Ukrainoje. 2022 metai“

Meno lauke randasi vis daugiau liudijimų, pasiekiančių mus iš Rusijos užpultos Ukrainos. Vienas tokių –...

Laisvalaikis
2022.05.21
Ateitis su 5G pagal „Ericsson“: kas laukia žmonių ir verslo Premium

5G ryšys dažnai yra pristatomas kaip technologija, kuri daugiausia naudos atneš verslui. Tai bent iš dalies...

Inovacijos
2022.05.20
Virtualus nekilnojamasis turtas? Kodėl gi ne Premium 1

„Virtualus nekilnojamasis turtas (NT) yra dar viena skaitmeninio investavimo alternatyva. Iki šiol buvo...

Laisvalaikis
2022.05.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku