„Išgaravusio“ investicinio portfelio istorija

Publikuota: 2014-02-22
Atnaujinta 2015-06-01 12:23
svg svg
Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo ("Verslo žinios")
„Verslo žinios“

Sutuoktiniams, bendrovėje „Finasta asset management“ praradusiems didžiąją dalį savo investicinio portfelio, po dviejų nepalankių teismo sprendimų Aukščiausiame Teisme pagaliau sužibo viltis. Pirma tokia byla šalyje atskleidžia portfelių valdymo užkulisius ir siunčia žinią, kad investicijų valdytojams ir jų klientams derėtų atviriau bendrauti tarpusavyje, sako teisininkai.

Aukščiausiasis Teismas (AT) savo žodį šioje istorijoje tarė praeitą savaitę (vasario 14 d.), kai nusprendė, kad byla verta nagrinėti iš naujo, ir grąžino ją Vilniaus apygardos teismui.Taip nuspręsta nepaisant to, kad pirmosios ir antrosios instancijos teismai ieškovų prašymo dėl dalies nuostolių priteisimo nepatenkino.Šios istorijos pradžia – 2008 m. sausis, kai sutuoktiniai V. D. ir J. D. su bankui „Finasta“ priklausančia Lietuvos investicijų valdymo įmone „Finasta asset management“ (FAM) sudarė finansinių priemonių portfelio valdymo sutartį, pagal kurią bendrovei patikėjo 0,477 mln. Lt.Tačiau bendrovė investicinio portfelio vertės nepadidino – priešingai, pasaulį užklupus finansų krizei, per vienerius metus portfelis nuvertėjo daugiau nei 4 kartus, arba iki 0,118 mln. Lt.Tokiais rezultatais nepatenkinti V. D. ir J. D. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydami atlyginti dalį – 0,113 mln. Lt – nuostolių. Likusią dalį nuostolių jie prisiėmė patys kaip finansų krizės rezultatą.Investuotojų argumentai – esą portfelio valdytojai nebuvo pakankamai aktyvūs pertvarkydami portfelį, siekdami išvengti nuostolių, laiku neinformavo apie atsiradusias grėsmes, gerai neatliko investicijų analizės, o daugiau nei trečdalį portfelio nukreipė į savo pačių platinamas priemones ar susijusių įmonių akcijas.

Kur dingo pinigai

Paaiškėjo, kad portfelis staigiai nuvertėjo, nes nemažą jo dalį sudarė Rusijos įmonių ir Gruzijos banko „Bank of Georgia“, kuris tuo metu buvo gana populiari investicija Lietuvoje, vertybiniai popieriai.Kaip tik 2008 m. vasarą tarp Rusijos ir Gruzijos kilo karinis konfliktas, gerokai aptirpinęs akcijų šiose šalyse kainas. Sutuoktiniai piktinasi, kad portfelių valdytojas, žinodamas apie riziką akcijų kainoms kristi, nesiėmė veiksmų nuostoliams sumažinti ir apie grėsmes net neinformavo investuotojų.Investuotojų pora taip pat išsiaiškino, kad į savo paties valdomą „Finastos“ Vidurio ir Rytų Europos fondą FAM investavo 12% portfelio pinigų, o bendrovių „Sanitas“ ir  „Invalda“ akcijos sudarė 22,6% šio fondo turto. Ši detalė investuotojus papiktino dėl to, kad investavimo metu „Finasta“ priklausė bendrovei „Invalda“, su ja buvo susijęs ir „Sanitas“. Tad, investuotojų įsitikinimu, FAM į minėtą fondą investavo vien tik siekdama palaikyti susijusių įmonių „Invalda“ ir „Sanitas“ akcijų kursą. Šie aktyvai neparduoti net tada, kai jų vertės smuko labiau nei visa rinka.

Pradžioje teismų nesugraudino

Tačiau minimų sutuoktinių ašaros nei Vilniaus apygardos, nei aukštesnės instancijos Lietuvos apeliacinio teismo nesugraudino – abu teismai ieškovų ieškinį (skundą) atmetė.Tarp šių teismų argumentų: esą investuotojai patys kalti, jog siekė maksimalios grąžos, be to, duomenys rodo, kad bent jau iki Rusijos ir Gruzijos konflikto ataskaitos investuotojams buvo teikiamos. Dar vienas iš teisėjų lūpų nuskambėjęs argumentas – neva nėra pakankamai įrodymų, kad ieškovų nuostolius lėmė Gruzijos ir Rusijos konfliktas, o ne pasaulinė krizė.Bendrovė FAM teisinosi, kad įstatymuose nenustatyta portfelio valdytojo pareiga informuoti klientą apie portfelio sudėtyje esančioms finansinėms priemonėms galinčias kilti rizikas ar apie rinkoje vykstančius įvykius, galinčius turėti įtakos portfelio vertei. Be to, esą einamosios periodinės ataskaitos net per Rusijos ir Gruzijos konfliktą esą buvo teiktos.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Nušvito viltis

Tačiau viltis investuotojams atsirado po šį mėnesį nuskambėjusio AT sprendimo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.Šis teismas paskelbė nesutinkantis su žemesnės instancijos teismais, kad FAM neturėjo pareigos informuoti klientus apie esamą situaciją rinkoje ar galinčias kilti grėsmes.Pasak AT, bendrovės FAM klientai, negaudami tokios informacijos, negalėjo laiku reaguoti ir įpareigoti pertvarkyti portfelį.AT nesiėmė vertinti, ar bendrovei reikėjo atitraukti investicijas iš Rusijos ar Gruzijos, bet pažymėjo, kad profesinis rūpestingumas iš finansų tarpininko reikalauja apie išskirtinius, įprastinės rizikos rėmus viršijančius įvykius informuoti klientą. Klausimas, ar FAM išvengė interesų konflikto investuodama į su ja pačia susijusias priemones, taip pat paliktas kitiems teismams.AT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Palyginamojo indekso svarba

Savo nutartyje AT pirmą kartą išaiškino, jog jei finansų tarpininkas aktyviai valdo finansinių priemonių portfelį, yra objektyvi priežastis tikėtis, kad tokio portfelio grąža ne tik pasieks, bet ir viršys palyginamojo indekso vertę.O jei portfelio grąža nesiekia valdytojo pasirinkto palyginamojo indekso vertės, tarpininkas esą gali būti pripažintas atsakingu už tokius prastus rezultatus. Tiesa, tuo atveju, jei juos lėmė „neprotinga investavimo strategija“ arba jei ji vykdyta netinkamai.VŽ rašė, kad reikalaujama, jog visi II pakopos Lietuvos pensijų fondai turi turėti savo lyginamuosius indeksus, tačiau indeksas ne visuomet atspindi fondų investavimo strategiją, todėl fondo rezultato vertinimas pagal šio indekso pokytį gali suklaidinti investuotoją.

Pirmoji tokio tipo

„Džiaugiamės, kad AT atsižvelgė į mūsų argumentus dėl finansų tarpininko pareigų, mūsų nuomone, jų  tarpininkas neatliko ir tuo padarė žalą. AT akivaizdžiai konstatavo, kad žemesnių instancijų teismai netyrė ar netinkamai tyrė, kokius nuostolius ieškovams galėjo sukelti galimas netinkamas finansų tarpininko elgesys“, – komentuoja Dominykas Vanhara, advokato Dominyko Vanharos kontoros advokatas, šioje byloje investuotojams atstovavęs kartu su teisininku Mindaugu Kazlausku (advokato Mindaugo Kazlausko kontora).Jis pažymi, kad sprendimas šioje byloje yra aktualus visai Lietuvos finansų rinkai, nes tai yra pirmoji AT nutartis, kurioje nagrinėjamos investicinių portfelių valdytojų pareigos savo klientams.„Taip pat tai yra pirmoji byla, kurioje buvo keliamas klausimas, kokioms aplinkybėms esant finansų tarpininkas bus laikomas veikiantis esant interesų konfliktui. Maža to, šioje byloje AT pirmą kartą pasisakė ir dėl palyginamojo indekso naudojimo vertinant finansų tarpininko rezultatus. Manau, išaiškinimas aktualus ir investicinių fondų valdytojams“, – sako p. Vanhara.

Taškas nepadėtas

FAM atstovai teigia, kad bendrovė visuomet veikia profesionaliai, atsižvelgdama į geriausius kliento interesus, ir pažymi, kad taškas šioje istorijoje dar nėra padėtas.„AT dar nepriėmė galutinio sprendimo šioje byloje, tik grąžino bylą pirmosios instancijos teismui, nurodydamas, kad neatskleista bylos esmė. Tikime, kad, išnagrinėjęs bylą, teismas priims teisingą ir pagrįstą sprendimą. Dviejų žemesnės instancijos teismų sprendimai buvo palankūs būtent bendrovei FAM“, – pažymi Jūratė Rupšienė, FAM komunikacijos vadovė.Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku