Didžiųjų miestų biudžetai išaugo – verslas trina rankas

Publikuota: 2014-02-22
Atnaujinta 2015-06-01 13:02
Nuotrauka: Juditos Grigelytės ("Verslo žinios")
„Verslo žinios“

Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestai šiems metams pasitvirtino didesnius nei 2013 m. biudžetus, planuoja ir tęstinių infrastruktūros projektų pabaigą, ir naujųjų pradžią. Tradiciškai užsakymų sulauks ne tik kelininkai, bet ir statybininkai.

Atsigaunant ekonomikai, trijų didžiųjų miestų tarybos patvirtino biudžetus. Klaipėda šiemet suplanavo didžiausią biudžetą per pastaruosius keletą metų – uostamiesčio ižde suksis apie 410 mln. Lt.„Klaipėda grįžta į laikus, kai biudžetas buvo pakankamai optimistiškas, t. y. į 2008–2009 m. Šių metų biudžetas – beveik 410 mln. Lt, tai tam tikras ženklas, kad pozityvumo ir optimizmo Klaipėdoje kaip ir netrūksta, nors jis atsargus ir santūrus“, – VŽ pasakoja Vytautas Grubliauskas, uostamiesčio meras.

Ir tęs, ir pradės

Ponas Grubliauskas nurodo, kad šiemet miestas investuoti numato 76,5 mln. Lt: daugiau nei 17 mln. skirs miestas, o didžiąją dalį sudarys ES parama – per 41 mln. Lt, dalį reikalingų lėšų skirs uosto direkcija.„Pirmiausia dėmesys skiriamas tęstiniams projektams baigti ar tolesniems įgyvendinti. Vienas ryškesnių – Kultūros fabriko užbaigimas. Šį uždavinį sau keliame kaip prioritetinį. Kitas svarbus pradedamas projektas – Pilies tilto remontas ir rekonstrukcija, jo vertė – apie 12 mln. Lt“, – skaičiuoja p. Grubliauskas.Uostamiestis taip pat šiemet vykdys projektus, kurie sietini su bendra miesto ir uosto infrastruktūros plėtra. Ryškiausias jų – Minijos g. ir Baltijos pr. sankryžos pirmojo etapo darbų pradžia, teigia p. Grubliauskas.„Tai ypač svarbus projektas miestui, pradedančiam veikti Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalui, kuris dabar pervadinamas į Klaipėdos centrinį terminalą“, – pasakoja p. Grubliauskas.Kitas įgaunantis pagreitį išskirtinis projektas – 50 m. baseino statyba.„Šiemet projektavimo darbams gauta 1,5 mln. Lt, vyksta paskutiniai parengiamieji darbai ir kitąmet pradėsime statybą, nes tikslas gana ambicingas – baigti 2016 m.“, – sako p. Grubliauskas.

Aplinkkelis ir kiemai

Bendras sostinės biudžetas kartu su ES ir skolintomis lėšomis šiemet sudarys kiek daugiau nei 1,5 mlrd. Lt, bet solidžią sumą – 373 mln. Lt teks atiduoti skoloms dengti.Tačiau Artūras Zuokas, sostinės meras, pasakoja, kad ir šiemet mieste bus daug investuojama.„Šiais metais, kaip ir praėjusiais, didžiausia investicijų suma bus skirta kelių ir susisiekimo infrastruktūrai“, – pasakoja p. Zuokas.Kartu su Susisiekimo ministerija planuojama pradėti trečią vakarinio aplinkkelio darbų etapą, darbų apimtis – apie 300 mln. Lt.„Tikimės, kad dar šių metų pabaigoje bus pradėta statyba ir po dvejų metų vakarinis aplinkkelis bus baigtas. Tai viena svarbiausių Vilniui susisiekimo arterijų“, – svarbą pabrėžia p. Zuokas.Sostinės keliams tvarkyti bus skirta 25 mln. Lt, tačiau nebus orientuojamasi tik į svarbiausias gatves.„Šiais metais mes ateisime ir į gyvenamųjų namų kiemus, ten, kur yra tranzitiniai keliai, kur susisiekimas su mokyklomis, kitomis visuomeninėmis institucijomis. Praėjusiais metais nelabai turėjome iš ko“, – pripažįsta p. Zuokas.Jis nurodo, kad daug dėmesio bus skirta švietimo įstaigoms. Kartu su Švietimo ministerija Klimato kaitos programos, savivaldybės ir banko „Pohjola“ lėšomis bus atnaujinta apie 17 darželių ir mokyklų.„Taip pat iki metų pabaigos planuojame baigti statyti darželį, kurį pradėjome praėjusių metų pabaigoje, visų šių darbų vertė – 40 mln. Lt. Dalis darbų jau daroma, dalis konkursų rengiama ir netrukus bus skelbiama“, – teigia p. Zuokas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Apšvietimas ir tramvajus

Anot sostinės mero, šiemet taip pat numatyti darbai, susiję su dešiniojo Neries kranto investicijomis.„Rekonstruosime Lvovo g. ruožą, dalį Žalgirio ir Linkmenų g., senamiestyje bus taisomas Vilniaus g. ruožas, antroje metų pusėje pradėsime tvarkyti Savičiaus ir Bokšto g., nes tai susiję su šalia vyksiančiomis didžiulėmis statybomis, kurias atlieka privatūs savininkai“, – nurodo sostinės metras.Planuojama, kad bendrai keliams bus skirta apie 350 mln. Lt – didžioji dalis iš ES fondų.Pavasarį turėtų būti baigtos Vilniaus gatvių apšvietimo modernizavimo konkurso procedūros ir jau antroje metų pusėje bus pradėta keisti apšvietimo sistema į LED.„Tai vienas iš pirmųjų tokio lygio konkursų pasaulyje, juo domisi Europos Komisija, kitos institucijos, nes Vilniaus patirtį norima pritaikyti ir kitiems miestams“, – pasakoja p. Zuokas.Jis taip pat mini, kad kitas svarbus Vilniaus tikslas – projektus parengti siekiant gauti lėšų pagal 2014–2020 m. ES finansinę programą.„Jau rengiame dokumentus pagal atskirų ministerijų nustatytą grafiką ir, be abejonės, Vilniaus miesto savivaldybė pateiks daug paraiškų. Jau šiandien mūsų norai ir poreikiai 4 kartus viršija šio laikotarpio finansavimo galimybes“, – skaičiuoja p. Zuokas.Todėl teks apsispręsti dėl prioritetų ir tai bus susiję su tokiais projektais – Tautos namai ant Tauro kalno, Senamiesčio pastatų restauravimo programa, susisiekimo projektai.„Taip pat šiais metais tikimės paskelbti tarptautinį konkursą dėl pirmosios tramvajaus linijos nuo Santariškių iki Geležinkelio stoties tiesimo“, – nurodo Vilniaus meras.

Ateities vizijos

VŽ jau rašė, kad šiemet į Kauno iždą planuojama surinkti 733,7 mln. Lt pajamų, išlaidos sieks 793,8 mln. Lt. Kauno miesto biudžete numatyta skolintis lėšų naujiems ir jau vykdomiems projektams, tačiau ambicingų vizijų įgyvendinimo dar teks palaukti keletą metų.Andrius Kupčinskas, Kauno meras, sako, kad ambicingų projektų, tokių kaip ne vienus metus atidėliotos Laisvės alėjos rekonstrukcijos, Kongresų ir koncertų rūmų statybų, neatsisakoma. Tačiau, mero teigimu, jų įgyvendinimo finišą jis regi 2018 m. – tuomet bus minimas Lietuvos valstybės šimtmetis.Pirmuosius didelius projektus Kaunas potencialiems investuotojams pristatys kovo viduryje Prancūzijoje, Kanuose, vyksiančioje didžiausioje pasaulyje nekilnojamojo turto ir investicijų parodoje MIPIM. Ten numatoma pristatyti „Kauno kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų“, „Infrastruktūros plėtros vystymo Fredoje, iškėlus Karinių oro pajėgų postą“, „Nemuno salos II dalies vystymo“, „Požeminių ir antžeminių automobilių parkavimo aikštelių statybos ir operavimo“, „Laisvės alėjos rekonstrukcijos“ projektus.Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku