Bankų sąjunga nei „Snoro“ ir Ūkio banko nebūtų išgelbėjusi

Artimiausiomis savaitėmis paaiškės, kokios bus galutinės bankų sąjungos funkcionavimo sąlygos.Lietuvos banko (LB) atstovai teigia, kad Lietuvai tapus euro zonos nare 2015 m. ir prisijungus prie baigiamos kurti bankų sąjungos esminių pakeitimų dėl to, kaip Lietuvoje vyko „Snoro“ (2011 m.) ar Ūkio banko (2013 m.) uždarymas, nebūtų. Europos Parlamento atstovai tvirtina, kad ateityje greičiausiai bus pagailėta smulkiojo verslo, kurio sąskaitose banko uždarymo metu buvo ir didesnės nei 100.000 EUR siekusios sumos.

Pertvarkos scenarijai nesikeistų

Ingrida Šimonytė, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja, sako, kad jei dar 2011 m. būtų galiojusios bankų sąjungos taisyklės, o Lietuva būtų buvusi euro zonoje, nei „Snoro“, nei Ūkio banko nebūtų prižiūrėjęs ECB.Frankfurte įsikūręs bankas nuo š. m. lapkričio numato perimti 128 stambiausių euro zonos bankų grupių priežiūrą, o mažesniuosius palikti nacionalinių centrinių bankų priežiūrai. Į ECB orbitą, Lietuvai įstojus į euro zoną, patektų tik Švedijos SEB ir „Swedbank“ bei Norvegijos DNB. Tačiau, pasak p. Šimonytės, ECB turės teisę savo nuožiūra perimti ir smulkesnių bankų priežiūrą.Jos teigimu, jei ta bankų sąjunga būtų veikusi tuo metu, kai žlugo „Snoro“ ir Ūkio bankai, o ECB būtų pats apsisprendęs, kurį (ar abu) pasirinkti, tai dar nereiškia, kad Lietuvos banko vykdoma priežiūra tokiu atveju būtų buvusi griežtesnė.„Dar nežinome, kokia bus ECB priežiūra. Spėjame, kad griežta, nes bus norima užkelti aukštai kartelę, bet didžiumą bankų, ypač mažųjų, ir toliau prižiūrės vietos institucijos“, – sakė p. Šimonytė.Kalbant apie probleminių bankų pertvarkos procesą, ES teisėje atsirasianti sąvoka „bail-in“, kuri reiškia, kad nedrausti kreditoriai gali būti priversti prisidėti prie banko problemų sprendimo ir patirti nuostolių, kaip ir akcininkai. Anot p. Šimonytės, tai labai panašu į „Snoro“ situaciją, skirtumas toks, kad „Snoras“ bankrutavo.„Ir „Snoro“, ir Ūkio bankų pertvarkos procedūros iš esmės visiškai atitiko naujųjų ES dokumentų esmę“, – sako p. Šimonytė, LB esanti atsakinga už bankų priežiūros sritį.Pašnekovės teigimu, nauji teisės aktai – Bankų gaivinimo bei pertvarkymo direktyva (įsigaliosianti 2015 m.) ir bendrojo bankų pertvarkymo mechanizmo projektas – nereikalauja būtinai gelbėti bankus.„Netgi priešingai. Gelbėjimas turi būti atliekamas tik kraštutiniais atvejais: kai žlugimo nuostoliai yra didesni už išlaidas neleidžiant bankui žlugti. Ir tai iš esmės turi būti daroma sektoriaus lėšomis“, – aiškina LB valdybos pirmininko pavaduotoja.

Indėlius atgausime greičiau

Ponios Šimonytės teigimu, indėlininkams apdraustos sumos, kaip iki šiol, toliau bus grąžinamos ta pačia tvarka – kompensuojami visi apdrausti indėliai iki 345.280 Lt (100.000 EUR). Tačiau naujoji Indėlių garantijų sistemų direktyva, kuri yra bankų sąjungos teisinio paketo dalis, numato greitesnį draustų indėlių išmokėjimą, kuris per dešimt metų sutrumpės nuo 20 iki 7 darbo dienų.„O jeigu Indėlių draudimo fonde tuo metu nebūtų tiek lėšų, tuomet VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ turėtų skolintis iš Vyriausybės arba rinkoje. 2011 m. rudenį (kai buvo kompensuojami „Snoro“ draustieji indėliai) būtų buvę nerealu pasiskolinti rinkoje“,  – aiškina p. Šimonytė.VŽ primena, kad bankrutavusio „Snoro“ indėliams buvo panaudoti visi indėlių draudimo fonde sukaupti 2,2 mlrd. Lt. Dar tiek pat Vyriausybė skolinosi savo vardu ir perskolino „Indėlių ir investicijų draudimui“. Šiuo metu bankrutavusio „Snoro“ sąskaitose sukaupta apie 2 mlrd. Lt – jie turėtų būti padalyti kreditoriams, pirmiausia padengti nuostoliai valstybei, kurie susidarė mokesčių mokėtojų pinigais kompensuojant indėlius. Tačiau tie pinigai kol kas niekur nepajudėjo. Šiuo metu vyksta nemažai teisinių procesų, kokia eile ir kam turėtų būti padalytos už parduotą „Snoro“ turtą, grąžintas paskolas sukauptos lėšos.

Smulkieji turės privalumų

Peteris Simonas, EP narys, socialdemokratas, derybų dėl ES Indėlių draudimo garantijų sistemos vadovas, akcentuoja, kad prie probleminių bankų uždarymo ar pertvarkos turės, kaip ir iki šiol, prisidėti tų finansų institucijų indėlininkai, kurie turi daugiau nei 100.000 EUR.„Bankų sąjungos esmė yra pasiekti, kad žlugusio verslo nuostolius pirmiausia padengtų jo savininkai, po to kreditoriai, turintys daugiau nei 100.000 EUR draustų indėlių. Tačiau numatyta išimtis smulkioms ir vidutinės bendrovėms, visuomeninėms ir kitoms smulkioms įstaigoms“, – sako p. Simonas.Jų turimos ir didesnės sumos likviduojamoje įstaigoje gali būti nenurašomos į nuostolius kaip stambesnių investuotojų.„Bankininkystė yra toks pat verslas, kaip ir kiti, todėl nesėkmės atveju nuostolius pirmiausia turi prisiimti rinkos dalyviai. Kyla klausimas, kodėl bankus turi gelbėti mokesčių mokėtojai, kai kitiems pasakoma, jog „gelbėjimasis yra pačių skęstančiųjų reikalas“, – teigia Thomas Haendelis, EP narys, Europos jungtinės kairės-Šiaurės žaliosios kairės frakcijos atstovas.