Šernai Kaliningrado srityje naikinami itin pasyviai

„Rosselchoznadzor“ baiminamasi, kad tokia situacija didina afrikinio kiaulių maro plitimo Kaliningrado srityje tikimybę.Sprendimas išnaikinti daugumą šernų šioje srityje buvo priimtas prieš kelias savaites, siekiant nustatyti buferinę zoną prie Rusijos-Lietuvos ir Rusijos-Lenkijos sienų bei greta didelių kiaulių kompleksų. Tokiu būdu kovojama su galimu afrikinio kiaulių maro užkrato patekimu į Kaliningrado sritį.Kaip rodo pirmieji rezultatai, vasario 1-18 dienomis į regionines veterinarijos laboratorijas pateko tik 11-os nušautų šernų mėginiai, skirti patikrinti, ar žvėrys nebuvo užkrėsti maru. „Tai liudija, kad šernų depopuliacija regione vyksta neleistinai neaktyviai“, – rašoma „Rosselchoznadzor“ pranešime.Epizootinės situacijos analizė rodo, kad afrikinio kiaulių maro viruso plitimas per laukinius žvėris yra pagrindinis šio užkrato plėtros kanalas.Maro židiniai užfiksuoti Baltarusijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, kyla grėsmė, kad virusas toliau plis į Europos Sąjungos valstybes, taip pat „užkabins“ ir Kaliningrado eksklavą.„Rosselchoznadzor“ informavo, kad Baltarusijoje šernų populiacija sumažinta nuo 81.500 iki 19.700. Lietuvoje, pasak pranešimo, kiekvieną savaitę nušaunama iki 2.000 šių laukinių žvėrių. Šernų populiaciją Lietuvoje planuojama sumažinti 90%.„Kaimyninėms valstybėms vykdant aktyvią šernų naikinimo politiką ir nesiimant pakankamai aktyvių veiksmų Kaliningrado srityje, gerokai padidėja tikimybė, kad afrikinis kiaulių maras išplis šiame Rusijos regione“, – rašoma Rusijos veterinarijos tarnybos pranešime.